Putino laukia košmaras: rusai neina kariauti net už pinigus

Pasak autoriaus, po beveik ketverių metų plataus masto karo Ukraina gerokai sustiprino savo bepiločių pajėgumus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Griežtas Latvijos kirtis Rusijai ir Baltarusijai: keliuose neliks ženklų, nurodančių kryptį į šias šalis

Rusijos teismas skyrė 11 eurų baudą prieš karą pasisakančiam politikui

Ukraina pavertė Azovo jūrą rusų laivų kapinėmis

Per pastarąsias dienas Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos atakavo dešimtis naftos ir dujų tanklaivių Juodosios jūros regione, taip pat reguliariai smogia naftos perdirbimo gamykloms Rusijos teritorijoje – nuo Sankt Peterburgo iki Sibiro.

Straipsnyje pažymima, kad Ukrainos strategija siekia ne tik sumažinti Rusijos energijos išteklių eksportą, bet ir pakirsti šalies gebėjimą tęsti karinius veiksmus.

Remiantis „S&P Global Energy“ vertinimu, apie 60 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų gali būti išvesti iš rikiuotės. Dėl to Maskva jau uždraudė degalų eksportą ir yra priversta importuoti degalus iš Kazachstano bei Indijos.

Publikacijoje taip pat teigiama, kad energetinis spaudimas sutampa su vis gilėjančia Rusijos finansų krize.

Autorius atkreipia dėmesį, kad federalinio biudžeto pajamos iš naftos ir dujų per pirmąjį šių metų pusmetį reikšmingai sumažėjo, o valdžia buvo priversta smarkiai padidinti subsidijas, kad suvaldytų degalų kainas. Tuo pat metu, anot „Reuters“, Maskvoje svarstoma apie galimą bankų krizę 2026 metais.

+41

Rusai nebeina kariauti net už pinigus

Ne mažiau sudėtinga, pasak autoriaus, yra ir padėtis fronte. Rusija ir toliau patiria didelius nuostolius, o naujų karių verbavimo tempai mažėja.

„Atrodo, kad mums baigėsi žmonės. Nebėra kvailių, kurie eitų kariauti už pinigus“, – neseniai rašė Rusijos opozicinis leidinys „Verstka“.

Šiame kontekste, pasak straipsnio autoriaus, Kremlius gali atsidurti prieš pasirinkimą – susitaikyti su karine nesėkme arba skelbti visuotinę mobilizaciją. „Atlantic Council“ ekspertas Alanas Riley įspėja, kad toks žingsnis gali turėti rimtų vidaus politinių pasekmių.

„Visi žino, kad tai mėsmalė. Jei Putinas paskelbs mobilizaciją, į gatves gali išeiti pusė milijono žmonių. Gali susiklostyti situacija, panaši į 1917-uosius, kai Rusijos kariai atsisakė eiti į frontą“, – teigia analitikas.

Publikacijos autorius taip pat pažymi, kad Kremliui nepavyko pasiekti savo užsienio politikos tikslų – nei suskaldyti NATO, nei palenkti JAV prezidento Donaldo Trumpo Maskvai palankiai pozicijai.

Autoriaus nuomone, jei dabartinės tendencijos išliks, Rusija gali susidurti ne tik su dar gilesne ekonomine krize, bet ir su rimtais kariniais bei politiniais iššūkiais, kurie gali iš esmės pakeisti jėgų pusiausvyrą Europoje.

„Jei Rusijos invazija į Ukrainą baigsis apgailėtinu fiasko, tai bus akivaizdus Kinijos ir Rusijos autoritarinės ašies pralaimėjimas. Tai taptų stipriu postūmiu atsinaujinančiai Europai, dar labiau sumenkintų D. Trumpo pagyrūniškus pareiškimus ir atkurtų deramą transatlantinių santykių pusiausvyrą. Vakarai dar gali išlikti“, – reziumuoja žurnalistas.