JK teismas atsisakė paleisti įtariamo Rusijos šešėlinio tanklaivio kapitoną indą už užstatą
Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės teismas atsisakė paleisti įtariamo Rusijos šešėlinio laivyno laivo, kurį praėjusį mėnesį sulaikė britų pajėgos, kapitoną – Indijos pilietį, kaltinamą sankcijų prieš Maskvą pažeidimu – į laisvę už užstatą.
38-erių Ajay‘jus Pantas stojo prieš Londono teismą, kur jam buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad „2026 m. birželio mėnesį tiesiogiai arba netiesiogiai laivu tiekė arba pristatė draudžiamą naftą (arba) naftos produktus iš Rusijos į trečiąją šalį“.
Birželio 14 d. Lamanšo sąsiauryje Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos sulaikė į sankcijų sąrašus įtrauktą naftos tanklaivį „Smyrtos“, kurio kapitonas buvo Indijos pilietis A. Pantas. Tai buvo pirmoji tokia Jungtinės Karalystės vadovaujama operacija.
Tanklaivis, kaip teigiama, priklauso Rusijos tanklaivių vaiduoklių laivynui, kurio nuosavybės ir draudimo aplinkybės yra neaiškios, ir kurį Maskva naudoja siekdama apeiti naftos sankcijas, įvestas po 2022 m. pradėtos invazijos į Ukrainą.
A. Panto, kuris dalyvavo posėdyje vaizdo ryšio priemonėmis, prašymas paleisti jį už užstatą buvo atmestas nuogąstaujant, kad jis gali pasislėpti arba kad Rusija gali padėti jam pabėgti.
Prisiekusiųjų teismo, kuris gali įvykti gruodžio 15 d., jis lauks areštinėje. Už šį nusikaltimą gresia maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Posėdyje vaizdo ryšio priemonėmis dalyvavo ir jo sutuoktinė.
Prokurorų teigimu, A. Pantas buvo „laivo kapitonas“ ir „žinojo apie krovinį“ – maždaug 98 tūkst. tonų naftos.
Laivas, kuris plaukė po Kamerūno vėliava, tačiau Britanijos vyriausybė buvo apibūdintas kaip „nepriklausantis nė vienai valstybei“, birželio 5 d. buvo Rusijoje.
Teismui buvo nurodyta, kad jis priklauso Honkonge įsikūrusiai įmonei.
A. Panto advokatas Jamesas Diamondas ankstesnio teismo posėdžio metu teigė, kad jo klientas anksčiau nebuvo teistas ir, būdamas laivo savininko darbuotojas, „tiesiog vykdė nurodymus“.
Britų vyriausybė yra pritaikiusi sankcijas šimtams laivų, įtariamų priklausant „šešėliniam laivynui“, šiems laivams yra uždrausta įplaukti į Jungtinės Karalystės uostus ir naudotis jų paslaugomis.
Kovo mėnesį Londonas paskelbė, kad Jungtinės Karalystės pajėgos galės užlipti į įtariamus šešėlinio laivyno laivus, plaukiančius per jos vandenis, ir juos konfiskuoti.
Šis pranešimas pasirodė po to, kai Vašingtonas sušvelnino apribojimus Rusijos naftai, siekdamas sumažinti kainas, kurios smarkiai šoktelėjo dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu.
Sankcijas pažeidžiančių laivų, kurie, kaip manoma, priklauso šešėliniam laivynui, pastaruoju metu yra konfiskavusios ir Prancūzija, Belgija, Suomija bei kitos Europos šalys.
Degalų krizė Rusijoje: eilėse miršta žmonės
Rusiją toliau krečiant itin aštriai degalų krizei, užregistruoti jau mažiausiai 2 atvejai, kai žmonės mirė eilėse laukdami degalų, rašo „The Moscow Times“.
Zelenskis: Rusijoje daugėja norinčių, kad karas baigtųsi
Ukrainos tolimieji smūgiai ir pablogėjusi ekonominė padėtis Rusijoje daro įtaką Rusijos gyventojų norui tęsti karą, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu, išsakytu per bendrą spaudos konferenciją su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu Kyjive.
NATO vadovas neabejoja Ukrainoje matysiantis tęstinumą net ir pasikeitus gynybos ministrui
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė nemanantis, kad naujojo Ukrainos gynybos ministro paskyrimas iš esmės pakeis Kyjivo strategiją kovoje su Rusija.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas atleisti gynybos ministrą Mychailo Fedorovą praėjus vos šešiems mėnesiams nuo jo paskyrimo Kyjive įplieskė retai pasitaikančius protestus. Pranešama, kad jo įpėdiniu svarstoma paskirti vidaus reikalų ministrą Ihorą Klymenką.
Tačiau M. Rutte naujienų agentūrai „dpa“ ketvirtadienį teigė iš Kyjivo nesitikintis nieko kita nei tęstinumo, nes Ukrainos kariuomenei fronte, pasak jo, sekasi kur kas geriau nei metų pradžioje.
NATO generalinis sekretorius pridūrė, kad rusų armija stumiasi į priekį labai lėtai, o Ukraina kai kur sugebėjo surengti kontratakas. M. Rutte taip pat pabrėžė, kad Rusija kas mėnesį Ukrainoje netenka 25–35 tūkst. karių.
„Jei esi jaunas rusas, svarstantis prisijungti prie karo veiksmų, šį ar kitą mėnesį vienu iš tų maždaug 30 tūkst. gali būti tu“, – sakė buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas, vadinęs šiuos nuostolius „siaubinga žinia šeimoms ir artimiems žmonėms“.
Be to, Ukraina taip pat „smogia giliai į Rusijos teritoriją“, atakuodama jos energetikos infrastruktūrą ir pramoninę bazę, pabrėžė jis.
Apie M. Fedorovą NATO vadovas atsiliepė teigimai.
„Su Mychailo Fedorovu palaikiau gerus darbinius santykius. Linkiu jam geros kloties, o jo įpėdinis, be abejo, toliau eis tuo pačiu keliu“, – kalbėjo M. Rutte.
Kaip rašė ELTA, apie atsistatydinimą M. Fedorovas paskelbė trečiadienio vakarą. Oficiali šio sprendimo priežastis nebuvo nurodyta.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai įsakė pertvarkyti vyriausybę.
Vos prieš pusmetį gynybos ministerijos vadovu paskirtas M. Fedorovas šalyje užsitarnavo modernizuotojo, bandžiusio pertvarkyti penktus metus vykstančio karo nualintą Ukrainos kariuomenę, reputaciją.
Naujajam Ukrainos premjerui – aiški užduotis: Kyjivas ruošiasi sunkiam laikotarpiui
Naujasis Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis turi mažai politinės patirties, tačiau yra laikomas kvalifikuotu vadovu, galinčiu valdyti krizes, ypač energetikos sektoriuje, smarkiai paveiktame Rusijos atakų.
Ukraina iš Rusijos susigrąžino 501 žuvusio kario palaikus
Ukraina iš Rusijos susigrąžino 501 žuvusio kario palaikus, ketvirtadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
„Vykdant repatrijavimo pastangas, į Ukrainą sugrąžintas 501 žuvusiojo kūnas, kurie, Rusijos pusės teigimu, gali priklausyti Ukrainos kariams“, – pranešė Kyjivo belaisvių centras.
Centras pridūrė, kad apsikeitimą padėjo organizuoti Raudonasis Kryžius.
Tyrėjai ir teismo medicinos ekspertai dabar atliks sugrąžintų palaikų identifikavimą, nurodė Ukrainos institucija.
Rusija susigrąžino 31 kario palaikus, naujienų portalui RBC sakė Rusijos įstatymų leidėjas Šamsailas Saralijevas.
Nuo 2022-ųjų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, apsikeitimas belaisviais ir žuvusių kovotojų palaikais išlieka viena iš nedaugelio Maskvos ir Kyjivo kontakto sričių.
Ukraina Kryme sunaikino į kovinę misiją besiruošusį kilti Rusijos bombonešį
Ukrainos Nacionalinės gvardijos specialiosios paskirties centro „Omega“ kariai laikinai okupuoto Krymo kariniame aerodrome „Saki“ sunaikino Rusijos bombonešį Su-24M.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas Aleksandras Pivnenka, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“.
Jis pažymėjo, kad operaciją įvykdė kariniai narai iš specialiosios paskirties padalinio „Omega“. A. Pivnenka pabrėžė, kad jie įrodė gebantys suduoti itin tikslius smūgius prioritetiniams priešo taikiniams giliai jo užnugaryje.
„Aptikus svarbų taikinį, buvo kruopščiai suplanuota operacija. Tuo metu, kai lėktuvas ruošėsi koviniam skrydžiui, kad surengtų dar vieną smūgių seriją Ukrainos teritorijoje, koviniai dronai „Omega“ taikinį sunaikino“, – pasakojo Nacionalinės gvardijos vadas.
A. Pivnenka papasakojo, kad pirmasis dronas pataikė į bombonešio priekį, o antrasis sudavė smūgį į degalų bakų sritį, galutinai jį sunaikindamas.
„Šis rezultatas dar kartą įrodo, kad Ukrainos Nacionalinė gvardija sistemingai stiprina savo pajėgumus naudoti kovines nepilotuojamąsias sistemas dideliu operatyviniu nuotoliu“, – pridūrė jis.
Be to, A. Pivnenka papasakojo, kad Nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ ir 2-ojo korpuso „Chartija“ padaliniai taip pat veiksmingai vykdo kovines užduotis didesniu nei 100 kilometrų atstumu. Pasak jo, pagrindiniais smūgių taikiniais tampa logistikos maršrutai, šaudmenų sandėliai, vadavietės, priešlėktuvinės gynybos priemonės, taip pat priešo kariuomenės sutelkimo vietos ir aviacija.
„Tokie smūgiai žymiai susilpnina priešo karinius pajėgumus, sutrikdo jo aprūpinimo sistemą ir verčia skirti didelius išteklius savo užnugario gynybai“, – pažymėjo A. Pivnenka.
Ukraina apdovanojo Keirą Starmerį Laisvės ordinu
Ukraina ketvirtadienį apdovanojo Jungtinės Karalystės (JK) ministrą pirmininką Keirą Starmerį Laisvės ordinu.
Tai buvo paskutinis pareigas paliekančio JK premjero vizitas Ukrainos sostinėje.
K. Starmeris pirmadienį paliks Dauningo gatvę. Jį pakeis buvęs Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, kuris parlamento nariu vėl tapo tik praėjusį mėnesį.
„Jungtinė Karalystė visada buvo ir išlieka su Ukraina, mes tai nepaprastai vertiname“, – per spaudos konferenciją Kyjive K. Starmeriui sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Noriu jums asmeniškai padėkoti ir palinkėti sėkmės“, – pridūrė jis.
K. Starmeris padėkojo V. Zelenskiui ir pažadėjo tolesnę paramą Kyjivui. Jis pabrėžė, kad net ir pasitraukus iš pareigų, JK parama Ukrainai „niekada nepasikeis“.
„Jūsų kova yra mūsų kova. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas. Ir Jungtinė Karalystė nesvyruos“, – kalbėjo jis.
Anksčiau „Laisvės ordinu“ buvo apdovanoti du K. Starmerio pirmtakai konservatoriai – Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir Rishi Sunakas.
A. Burnhamas penktadienį taps valdančiosios Leiboristų partijos lyderiu, o pirmadienį, susitikęs su valstybės vadovu karaliumi Charlesu III, perims ministro pirmininko pareigas.
Jis taps penktuoju JK lyderiu nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.
K. Starmeris apie savo atsistatydinimą paskelbė birželio 22 dieną, praradęs leiboristų įstatymų leidėjų pasitikėjimą. Tai įvyko po kelių vidaus politikos posūkių, kurie pakenkė jo populiarumui, ir regioninių rinkimų, per kuriuos jo partija patyrė didelių nuostolių.
Vis dėlto daugelis užsienio lyderių jį vertina palankiai, ypač už darbą remiant Ukrainą ir įsipareigojimą NATO.
K. Starmeris kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) padėjo vadovauti pastangoms sukurti taikos palaikymo pajėgas, skirtas atgrasyti Rusiją taikos susitarimo atveju.
Pirmadienį JK prisijungė prie Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų paramos paskolos Ukrainai.
Sybiha: Turkija galėtų būti Zelenskio ir Putino susitikimo vieta
Ukraina pritaria minčiai, kad Turkija galėtų būti viena iš pagrindinių prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino potencialaus susitikimo vietų, per bendrą su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu spaudos konferenciją Kyjive pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis pabrėžė, kad Ankara atliko lemiamą vaidmenį kuriant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą Rusijos plataus masto invazijos pradžioje ir nuo to laiko buvo svarbi vieta daugeliui aukšto lygio susitikimų.
A. Sybiha teigė aptaręs su viešinčiu ministru tolesnį Turkijos vaidmenį ir tai, kad Ukraina pritaria minčiai, jog Ukrainos ir Rusijos prezidentai galėtų susitikti Turkijoje. Pasak A. Sybihos, Ukraina palankiai vertina šį pasiūlymą ir yra dėkinga Turkijai už norą suorganizuoti tokį aukšto lygio susitikimą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė esąs įsitikinęs, kad tik susitikimas lyderių lygiu gali suteikti naują pagreitį ir energiją taikos pastangoms. Jis pabrėžė, kad Ukraina turi konkrečių pasiūlymų, kaip užbaigti karą, tebėra įsipareigojusi tęsti taikos iniciatyvas ir yra pasirengusi paliauboms.
A. Sybiha taip pat teigė, kad padėtis darosi vis sunkesnė V. Putinui, ir tvirtino, jog Ukraina gerokai sustiprino savo pozicijas mūšio lauke ir pasiekia vis didesnės sėkmės asimetrinėse operacijose Rusijoje. Jo nuomone, šis veiksnių derinys reiškia, kad atėjo laikas pradėti derybas.
Neseniai NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad pastaruoju metu Ukraina pasiekė didesnės sėkmės mūšio lauke ir padaro vis daugiau žalos Rusijos karinei ir energetikos infrastruktūrai, tačiau vis dar neaišku, kas įtikintų V. Putiną pradėti tikras taikos derybas.
Per naktį nepilotuojamų sistemų pajėgos smogė dar 11 Rusijos šešėlinio laivyno laivų
Liepos 16-osios naktį Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos Juodojoje ir Azovo jūrose smogė 11 Rusijos šešėlinio laivyno laivų, tarp kurių buvo penki tanklaiviai, vienas dujų tanklaivis, trys sausakrūviai ir du vilkikai.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė nepilotuojamųjų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis pravarde „Madjar“.
Jo teigimu, liepos 6–16 d. vykdytos operacijos metu iš viso buvo smogta 147 laivams, priklausantiems Rusijos šešėliniam laivynui. Iš jų 117 buvo Azovo jūroje, o 30 – Juodojoje jūroje.
„Tikslas – paralyžiuoti naftos, kuro ir krovinių, gabenamų apeinant sankcijas, logistiką. Kiekvienas savaeigis laivas turėtų būti paverstas dreifuojančia barža, kuri jūroje būtų akla ir kurčia; siekiama neužteršti vandens naftos dėmėmis, todėl skylių nebus“, – pabrėžė R. Brovdi.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, liepos 16-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė šešiems Rusijos tanklaiviams, dviem vilkikams, naftos sandėliui, tiltams ir kitokiems Rusijos Federacijos kariniams taikiniams.
Šiaurės Lenkijos miestelyje mirė ukrainiečių sumuštas lenkas
Bytovo miestelyje šiaurinėje Lenkijos dalyje trys ukrainiečiai mirtinai sumušė vietos gyventoją lenką.
Liepos 9 d. 36-erių auką ir jos 44-erių partnerę sumušė trys Ukrainos piliečiai, kurių amžius – 28, 30 ir 37 metai. Prieš tai pora vartojo alkoholį su vienu iš įtariamųjų. Vyras su sunkiais sužalojimais buvo nuvežtas į netoliese esančią Košieržinos ligoninę, kur po dviejų dienų mirė. Moters hospitalizuoti neprireikė.
„Anot preliminarios patologo išvados, pateiktos po trečiadienio popietę atlikto skrodimo, auka mirė nuo sumušimų, – sakė Bytovo apygardos prokurorė Malgorzata Jackowska-Borek. – Laukiame rašytinės išvados. Kai ją gausime, per artimiausias kelias savaites įtariamiesiems pareikštus kaltinimus [dėl dalyvavimo užpuolime] pakeisime į kaltinimus dėl užpuolimo, pasibaigusio mirtimi.“
M. Jackowska-Borek taip pat paaiškino, kad incidentas, kuriame dalyvavo trys ukrainiečiai, nebuvo susijęs su tautybe.
„Konfliktas prasidėjo, kai vienas iš įtariamųjų bandė užmegzti intymesnį ryšį su moterimi jos partnerio akivaizdoje. Taip viskas ir prasidėjo. Tautybė čia buvo ne prie ko“, – sakė regiono prokurorė.
M. Jackowska-Borek pridūrė, kad nukentėjusioji moteris taip pat „nesakė, kad incidento metu kas nors būtų vartojęs su tautybe susijusių išsireiškimų arba kad jie būtų vienas kitą įžeidinėję šiuo pagrindu“.
Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Bodnaras į tragišką incidentą Bytove sureagavo trečiadienį vakare platformoje „X“ paskelbdamas įrašą.
„Aš vienareikšmiškai ir ryžtingai smerkiu smurto aktus ir nusikaltimą, kurį Bytove įvykdė Ukrainos piliečiai, – rašė jis. – Civilizuotoje visuomenėje tokiems žiauriems poelgiams nėra jokio pateisinimo. Niekas neturi teisės atimti kito žmogaus gyvybės!“
Įtariamieji savo kaltės nepripažino. Jei bus pripažinti kaltais, jiems gali grėsti iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Rusija ir Ukraina apsikeitė daugiau nei 530 žuvusių kareivių palaikais
Rusija ir Ukraina apsikeitė daugiau nei 530 per karą žuvusių kareivių palaikais, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra RBC, remdamasi Rusijos įstatymų leidėju. Apie tai rašo „The Moscow Times“.
Ukraina gavo 501 savo kareivio kūną, o Rusijai perdavė 31 kareivio palaikus, RBC sakė Šamsailas Saralijevas, Valstybės Dūmos įstatymų leidėjas iš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“,.
Pasak naujienų agentūros „Interfax“, apsikeitimas įvyko netoli Baltarusijos sienos. Ukraina to kol kas nepatvirtino. RBC teigimu, tai buvo 13-ieji žuvusių kareivių arba karo belaisvių mainai nuo 2026 m. pradžios.
Žuvusių karių grąžinimas ir karo belaisvių mainai yra viena iš nedaugelio Rusijos ir Ukrainos humanitarinio bendradarbiavimo sričių nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagerbė per karą žuvusius Ukrainos karius kartu su apsilankiusiu kadenciją baigiančiu Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu.
Rusijos kariuomenė anksčiau šį mėnesį apkaltino Ukrainą, kad liepos 6 d. ši atsisakė šešių valandų paliaubų, kad palengvintų žuvusių kareivių mainus.
Ukrainiečiui Lenkijoje pareikšti kaltinimai Rusijos nurodymu vykdžius sabotažo aktus
Lenkijos prokurorai 18-mečiui Ukrainos piliečiui pareiškė kaltinimus dėl sabotažo ir ardomųjų veiksmų, kuriuos šis vykdė Rusijos žvalgybos tarnybų nurodymu, ketvirtadienį pranešė specialiųjų tarnybų veiksmus koordinuojančio ministro atstovas spaudai.
Pasak Jaceko Dobrzynskio, kad Ilja K. [jo pavardė slepiama pagal Lenkijos privatumo įstatymus] Lenkijos atminimo vietose, įskaitant Varšuvos geto didvyrių paminklą, iškabino šūkius, kuriuose buvo šlovinama Ukrainos liaudies armija (ULA) ir Stepanas Bandera, bei išpiešė ULA vėliavą.
S. Bandera buvo Ukrainos nacionalistų organizacijos (UNO) lyderis; ši organizacija kartu su savo ginkluotuoju sparnu, ULA, Lenkijoje siejama su karo metais vykdytomis lenkų civilių gyventojų žudynėmis.
„ABW [Lenkijos nacionalinės saugumo tarnybos] pareigūnai ir Nacionalinės prokuratūros tyrėjai surinko įrodymus apie net 47 tokių nusikaltimų“, – sakė J. Dobrzynskis, pridurdamas, kad įtariamasis šiuos veiksmus vykdė nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. rugpjūčio.
ABW pranešė, kad jam taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl ruošimosi įvykdyti sabotažą naudojant nepilotuojamą orlaivį.
Nacionalinės prokuratūros atstovas spaudai Przemyslawas Nowakas ketvirtadienį pareiškė, kad įtariamasis ketino per karinį paradą Varšuvoje 2025 m. rugpjūčio 15 d. virš automobilio, kuriuo važiuos Lenkijos prezidentas, praskraidinti droną.
„Įtariamasis tarėsi, be kita ko, dėl įrenginio tipo, jo įsigijimo išlaidų ir finansavimo, užduoties įvykdymo bei jos įvykdymo patikrinimo, taip pat dėl būdų, kaip sumažinti riziką, kad bus aptiktas“, – sakė P. Nowakas. Jis pridūrė, kad įtariamasis taip pat ieškojo informacijos apie akcijas dronams ir karinio parado maršrutą.
„Planuota operacija nebuvo įvykdyta, nes įtariamasis buvo sulaikytas“, – paaiškino P. Nowakas.
Ilja K. buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 12 d. ir šiuo metu teismo laukia areštinėje. Pasak P. Nowako, jis veikė siekdamas finansinės naudos, o ne iš ideologinių paskatų.
Įtariamajam gresia laisvės atėmimo bausmė, kurios mažiausia trukmė būtų dešimt metų, ilgiausia – iki gyvos galvos.
Be to, tyrėjai internetinėse žinučių programose nustatė kanalą, kurį priešiškų šalių žvalgybos tarnybos naudojo verbuoti tokių nusikaltimų vykdytojus ir atsiskaityti su jais kriptovaliutomis per Rusijos Federacijoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje registruotas valiutos keityklas.
1943–1945 m. ULA nacių okupuotoje Voluinėje ir Rytų Galicijoje, kurios šiandien yra vakarų Ukrainos dalis, sistemingai nužudė daugiau nei 100 tūkst. etninių lenkų, daugiausia civilių. Skirtingų istorikų vertinimuose nurodomas skirtingas per lenkų keršto išpuolius nužudytų ukrainiečių skaičius: Lenkijos Nacionalinės atminties institutas (IPN) teigia, kad jų buvo nuo 10 iki 12 tūkst., o ukrainiečiai sako, kad nuo 15 iki 30 tūkst.
Šios žudynės tebėra viena iš jautriausių istorinių ir diplomatinių temų Lenkijos ir Ukrainos santykiuose.
EK vadovė sveikina naująjį Ukrainos premjerą ir viliasi tęsti bendradarbiavimą
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pasveikino naująjį Ukrainos ministrą pirmininką Serhijų Koreckį pradėjus eiti pareigas ir pareiškė, kad tikisi „tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“ su Kyjivu.
„Esame įsitikinę, kad Ukrainos europinę integraciją iškelsite į šalies transformacijos pastangų centrą. Galite tikėtis visapusiškos mūsų paramos, kai įgyvendinsite savo ambicingą reformų darbotvarkę“, – socialiniuose tinkluose rašė EK pirmininkė U. von der Leyen.
Ukraina smogė šešiems Rusijos tanklaiviams, naftos saugyklai, dviem tiltams
Ukrainos generalinis štabas paskelbė smogęs šešiems Rusijos tanklaiviams, dviem laivams vilkikams, naftos saugyklai ir dviem tiltams.
„Juodojoje ir Azovo jūrose pataikyta į šešis tanklaivius ir du vilkikus“, – pranešė Generalinis štabas „Facebook“ tinkle.
Šie laivai esą buvo naudojami sankcijoms Rusijos naftos eksportui apeiti bei Rusijos kariuomenės aprūpinimui degalais.
Šachtarske okupuotoje Donecko srityje atakuota naftos saugykla. Žalos mastas vertinamas, teigiama pranešime.
Be to, smogta automobilių tiltui netoli Primorsko Zaporižios srityje ir geležinkelio tiltui netoli Čonharo aneksuotame Krymo pusiasalyje. Abu tiltai svarbūs Rusijos kariuomenės aprūpinimui.
Netoli Novodarjivkos Luhansko srityje, be to, atakuotas elektroninės kovos sistemų sandėlis.
Per vizitą Ukrainoje Turkijos ministras ragina laikytis santūrumo Juodojoje jūroje
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas ketvirtadienį pareiškė, jog Ankara nenori, kad karas Ukrainoje toliau plistų į Juodąją jūrą.
Apie tai jis kalbėjo per vizitą Kyjive, skirtą tarpininkavimo pastangoms skatinti.
Nuo 2022 metų vasario vykstančio plataus masto karo metu Ukraina ir Rusija ne kartą atakavo viena kitos laivus Juodojoje jūroje – svarbiame vandens kelyje abiejų šalių eksportui.
„Nenorime, kad karas išplistų į Juodąją jūrą“, – spaudos konferencijoje kartu su Ukrainos diplomatijos vadovu sakė H. Fidanas.
„Tiesiog nėra jokio paaiškinimo, kodėl XXI amžiuje karas Europoje tęsiasi penkerius metus. Mums labiau nei bet kada reikia taikos“, – pridūrė jis.
Turkija surengė kelis Ukrainos ir Rusijos derybų raundus – karo pradžioje ir 2025 metais.
Jų rezultatas buvo tik didelio masto apsikeitimai belaisviais, kurie ir taip vyko.
Praėjusį mėnesį Rusijoje su prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs H. Fidanas teigė, kad Turkija yra pasirengusi surengti būsimas derybas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis būtų pasirengęs susitikti su V. Putinu Turkijoje.
Kremliaus vadovas ne kartą atmetė galimybę susitikti su V. Zelenskiu, kol nebus susitarta dėl karo užbaigimo.
JAV vadovaujamos derybos įstrigo, o abiejų šalių taikos sąlygos išlieka labai skirtingos.
Zelenskis įspėja dėl rusų „balistinio teroro“: kreipėsi į sąjungininkus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva toliau kliaujasi balistinių raketų teroru ir surengė dar vieną didelio masto naktinę ataką, kuriai buvo pasitelkta 13 raketų, įskaitant aštuonias balistines, bei 151 dronas.
„Šiuo metu patvirtinta, kad praėjusią naktį per Rusijos raketų smūgį Kyjive žuvo du žmonės. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems. Sužeisti penki žmonės, tarp jų – vaikas. Rusai apgadino gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą, sandėlius ir transporto priemones“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad per Rusijos atakas Charkivo srityje buvo sužeisti keturi žmonės. Regionas buvo puolamas dronais ir valdomomis aviacinėmis bombomis (KAB), apgadinti gyvenamieji pastatai ir civiliniai objektai, įskaitant kino teatrą ir teniso kortus.
Sumuose Rusijos pajėgos atakavo parką, o kitur regione puolė traktorių brigadą. Zaporižioje buvo apgadinti daugiabučiai. Vinycios, Žytomyro, Mykolajivo ir Donecko srityse taip pat nukentėjo energetikos infrastruktūra.
Rusija per ataką iš viso paleido 13 raketų, įskaitant aštuonias balistines raketas, ir 151 droną. V. Zelenskis pažymėjo, kad tai buvo jau šeštoji balistinių raketų ataka prieš Kyjivą nuo liepos pradžios.
„Maskva kliaujasi balistiniu teroru ir tęsia smūgius, todėl dabar labai svarbu spartinti perėmėjų tiekimą mūsų oro gynybai. Svarbus kiekvienas paketas, ir viskas, dėl ko susitarėme su savo partneriais, turi atvykti laiku. Šių siuntų greitis padeda išgelbėti mūsų žmonių gyvybes ir numalšinti Rusijos norą toliau kariauti. Dėkoju visiems, kurie padeda“, – akcentavo V. Zelenskis.
Triuškinantis kirtis Rusijai: Ukrainos dronai atakavo Maskvą degalais aprūpinusią gamyklą
Ketvirtadienio rytą Ukrainos bepiločiai orlaiviai surengė ataką prieš Jaroslavlį. Vienas dronas sprogo vietinės naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, rodo OSINT analitiko išnagrinėta geolokuota vaizdo medžiaga. Jaroslavlio naftos perdirbimo gamykla buvo paskutinė iš keturių didžiųjų Rusijos gamyklų, tiekusių degalus Maskvos regionui ir po ankstesnių Ukrainos atakų vis dar tęsusių darbą, skelbia „Agentstvo“.
Kyjivo centre – šimtai protestuotojų: skanduoja „Gėda!“ ir reikalauja grąžinti ministrą
Ketvirtadienio rytą keliuose Ukrainos miestuose kilo dideli protestai dėl populiaraus gynybos ministro Mychailos Fedorovo atleidimo.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive matė šimtus žmonių, susirinkusių centrinėje aikštėje, mojuojančių Ukrainos bei Europos Sąjungos (ES) vėliavomis ir skanduojančių „Gėda!“ bei „Grąžinkite Fedorovą!“.
Skausmingas kirtis Rusijai Juodojoje jūroje: Ukraina atakavo 2 tanklaivius
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronai smogė 2 Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams Juodojoje jūroje, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN.
Smūgių sulaukė laivai „Louise 1“ ir „Banda“, kurie buvo naudojami gabenti rusišką naftą apeinant Vakarų sankcijas.
Rusijos aviacija bandė sunaikinti dronus kulkosvaidžių ugnimi ir bombomis, tačiau nesėkmingai.
Rusija pareiškė, kad per Ukrainos smūgį žuvo Zaporižios AE vyriausiasis inžinierius
Nepatvirtintais Rusijos pranešimais, per drono smūgį žuvo okupuotos Zaporižios atominės elektrinės vyriausiasis inžinierius.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas ties elektrinės teritorijos ir Enerhodaro miesto riba smogė branduolinės jėgainės tarnybiniam automobiliui“, – pareiškė Rusijos atominės energetikos koncerno „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas, kuris cituojamas „Telegram“ tinkle. Tai esą buvo tikslinė ataka. Per smūgį žuvo ir automobilio vairuotojas.
Kyjivas neigia rengiantis atakas prieš branduolinės jėgainės teritoriją ar personalą. Ukrainos pajėgos pabrėžia, kad griežtai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės ir visiškai supranta katastrofiškus atakų prieš branduolinius objektus padarinius.
„Rosatom“ vadovas pareikalavo „aiškios reakcijos“ iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA). Rusijos vadovybė esą informuota apie ataką.
„Reikalaujame, kad atsakingos tarptautinės institucijos, visų pirma TATENA, pateiktų aiškų ir nedviprasmišką pareiškimą, kuriame būtų pasmerktas šis nužudymas“, – tinkle „X“ rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji konkrečiai nurodė TATENA vadovą Rafaelį Grossį.
R. Grossis raštiškame pareiškime ataką pavadino „nepriimtina“ ir įspėjo dėl pavojaus branduoliniam saugumui. Organizacija paragino nutraukti atakas aplink Ukrainos branduolinius objektus.
Prieš tai Rusijos okupacinių institucijų Zaporižios srityje vadovas Jevgenijus Balickis tinkle „Telegram“ pranešė apie Ukrainos dronų smūgius prieš Enerhodaro miestą. Šie duomenys kol kas nepriklausomai nepatvirtinti.
Zaporižios atominė elektrinė, turinti šešis reaktorius, kurių nominali galia yra 6 tūkst. megavatų, yra didžiausia atominė elektrinė Europoje. Nuo 2022 m. kovo mėn., kai jėgainę užėmė Rusijos karinės pajėgos, ji yra jų kontrolėje Saugumo sumetimais visi reaktoriai buvo išjungti.
Zelenskis gynybos ministro atleidimu siekė užbaigti jo konfliktus su vyriausiuoju vadu
Po Ukrainos gynybos ministro Mychailos Fedorovo atleidimo prezidentas Volodymyras Zelenskis parlamentarams paaiškino, kodėl nusprendė išsiskirti su vienu artimiausių savo sąjungininkų, rašo portalas „Ukrainska Pravda“.
Vienas iš parlamentinės frakcijos posėdyje dalyvavusių partijos „Liaudies tarnas“ deputatų portalui sakė: „Buvo akivaizdu, kad prezidentui labai sunku apie tai kalbėti. Maždaug dešimt minučių jis tiesiog sunkiai rinko žodžius, formuluotes ir bandė paaiškinti savo sprendimą. Tai atrodė racionalu, bet buvo aišku, kad Fedorovo atleidimas jam buvo itin sunkus žingsnis.“
Anot „Ukrainska Pravda“ šaltinių, prezidentas paaiškino, kad nebegalėjo toleruoti nuolatinių konfliktų tarp gynybos ministro ir vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio.
„Jie gyvena dviejuose skirtinguose pasauliuose. Mychaila nori viską skaitmeninti ir kurti sistemą remdamasis technologijomis. Kariškiai tiesiog nori būti išgirsti. Jie prašo nupirkti vieno tipo ginklus, o jis atsisako ir vietoj to finansuoja kitas sritis. Jie tiesiog nustojo vienas kito klausytis“, – sakęs prezidentas, kurį citavo vienas parlamentaras.
Kitas šaltinis pacitavo dar aštresnę prezidento pastabą: „Tai tapo absurdiška. Syrskis ateidavo ir sakydavo: „Fedorovas nieko neduoda konkrečioms operacijoms.“ Tada ateidavo Fedorovas ir atsakydavo: „Mes viską parūpinome, jie tiesiog naudoja tai neteisingai, ne taip ir ne tose vietose.“ Ir tai tiesiog sukosi ratu.“
V. Zelenskis bandė paaiškinti parlamentarams, kad jo pagrindinis tikslas buvo atkurti pusiausvyrą tarp ginkluotųjų pajėgų ir vyriausybės.
Per Rusijos atakas Zaporižioje žuvo penki žmonės
Ukrainos Zaporižios srityje per Rusijos atakas trečiadienį žuvo penki civiliai. Vien tik to paties pavadinimo sostinėje žuvo trys žmonės ir 15 buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Prieš tai jis paskelbė apie du žuvusius vyrus per atakas nuotoliu valdomais dronais netoli fronto esančiame Orichivo mieste.
Zaporižios didmiestis taip pat nuo fronto nutolęs tik per maždaug 20 km. Dėl nuolatinių rusų atakų dronais, bombomis ir raketomis pramoniniame mieste beveik visą parą aidi oro pavojaus sirenos.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 340 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 16 d. pasiekė apie 1 424 620 karių, įskaitant 1 340 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 144 tankų (+3), 24 940 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 46 019 artilerijos sistemų (+66), 1 936 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 492 oro gynybos sistemų, 437 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 919 antžeminių robotizuotų sistemų (+12), 411 005 bepiločių orlaivių (+1 801), 4 906 kruizinių raketų, 34 laivų, 2 povandeninių laivų, 120 727 automobilių ir degalų cisternų (+420) bei 4 420 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukrainos dronai smogė svarbiai Rusijos oro bazei: pasigirdo sprogimai, kilo gaisrai
Rusijos Saratovo srityje esanti Engelso-2 karinė oro bazė, kaip praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, liepos 16-osios naktį buvo atakuota Ukrainos bepiločių orlaivių.
Per naktinę Rusijos ataką Kyjive žuvo du žmonės, dar šeši sužeisti
Paskelbus oro pavojaus signalą, Ukrainos sostinėje Kyjive pasigirdo sprogimai – Rusijos pajėgos surengė balistinių raketų ataką.
Miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka perspėjo, kad sostinė atakuojama balistinėmis raketomis, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
Ukrainos oro pajėgos pastebėjo kelias balistines raketas, skriejančias link sostinės. Kyjive ir keliuose kituose regionuose buvo paskelbti oro pavojaus signalai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sandėliuose Sviatošinsko rajone ir negyvenamojoje Darnicio rajono zonoje kilo gaisrai.
Meras vėliau informavo, kad per naktinę Rusijos ataką Kyjive žuvo du žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
„Per priešo ataką Kyjive žuvo du žmonės. Sužeisti šeši sostinės gyventojai, tarp jų – 16 m. berniukas“, – teigė V. Klyčko.
Pasak mero, trys sužeistieji buvo hospitalizuoti.
Ukrainoje performuojant vyriausybę atsistatydino gynybos ministras
Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas trečiadienį pranešė, kad atsistatydina prezidentui Volodymyrui Zelenskiui siekiant performuoti vyriausybę.
„Buvo didelė garbė tarnauti Ukrainos žmonėms kaip gynybos ministrui“, – ilgame „Telegram“ įraše, kuriame išvardijo savo ministerijos pasiekimus, rašė nuo sausio jai vadovavęs M. Fedorovas.
Jis ypač akcentavo dronų gamybos ir naudojimo plėtrą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį, prasidėjusias svarbias kariuomenės reformas.
Pranešimas pasirodė po to, kai Ukrainos parlamentas antradienį patvirtino Julijos Svyrydenko atsistatydinimą iš ministrės pirmininkės pareigų po metų šiame poste.
M. Fedorovas, kuris paskyrimo metu buvo 35 metų, yra jauniausias gynybos ministras Ukrainos istorijoje. Pareigas jis perėmė siekdamas įlieti naujos energijos į Kyjivo karo mašiną.
Jis buvo vienas pirmųjų, pasisakiusių už didesnį dronų naudojimą, tapusį konflikto fronto linijoje bruožu.
Jis taip pat sudarė susitarimą su Elonu Musku, kad Ukrainos kariai gautų „Starlink“ palydovinį ryšį, o Rusijos kariams būtų apribota prieiga prie jo.
Ukrainos žiniasklaidos teigimu, M. Fedorovą gali pakeisti dabartinis vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Kyjive – galingi sprogimai: Rusija smogė balistinėmis raketomis
Kyjive ketvirtadienį netrukus po vidurnakčio pasigirdo virtinė sprogimų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Kiek anksčiau Ukrainos oro pajėgos paskelbė pavojų dėl kelių artėjančių balistinių raketų.
Danguje virš Ukrainos sostinės buvo matyti ryškūs blyksniai, po kurių nugriaudėjo maždaug šeši sprogimai.
Ataka surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen apsilankė Kyjive siekdama stiprinti gynybos ryšius.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialiniuose tinkluose parašė, kad buvo pataikyta į sandėlį, o „raketų nuolaužos nukrito ant negyvenamųjų pastatų“.
Tuo pat metu pagrindinį Šiaurės Rytų Ukrainos miestą Charkivą atakavo koviniai dronai, pranešė vietos meras.
Nuo praėjusio mėnesio Kyjivas nuolat tampa Rusijos balistinių raketų taikiniu. Šie ginklai yra greiti ir juos sunkiau perimti.
Per bombardavimus raketos paleidžiamos viena po kitos, o sprogimai aidi vienas po kito.
Kyjivas ypač kenčia dėl JAV sukurtoms sistemoms „Patriot“ skirtų raketų PAC-3, kurios yra būtinos balistiniams objektams perimti, trūkumo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė ketinantis leisti Ukrainai gaminti raketas gynybos sistemoms „Patriot“.
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad gamyba gali prasidėti iki šių metų pabaigos, siekiant sustiprinti šalies gynybą nuo Rusijos balistinių smūgių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Virš Baltijos jūros – sujudimas: Lenkija perėmė Rusijos karinius orlaivius
Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros perėmė dar du Rusijos naikintuvus ir vieną žvalgybinį lėktuvą, ketvirtadienį pranešė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, kurį cituoja Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Rusijos kariniai orlaiviai toliau nuo Lenkijos jūrinių sienų išlydimi jau trečią dieną iš eilės.
„Rusai vėl tikrina mūsų oro gynybos sistemų pajėgumus“, – ketvirtadienio popietę platformoje „X“ parašė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Jis teigė, kad Lenkijos naikintuvai buvo pakelti dėl dviejų Rusijos daugiafunkcių naikintuvų „Su-30“ buvimo virš Baltijos jūros, o po to jie buvo nukreipti link žvalgybinio lėktuvo „IL-20“, buvusio už 30 kilometrų nuo kranto.
Kaip ir per ankstesnius du incidentus antradienį bei trečiadienį, Rusijos lėktuvai nepažeidė Lenkijos oro erdvės, pridūrė ministras.