Rusija

Vienintelis prieš karą pasisakantis Rusijos politikas, planavęs rugsėjo mėnesį dalyvauti parlamento rinkimuose, antradienį pareiškė, kad Kremlius nori sutriuškinti jo kampaniją.

Antradienį Kremlius sukritikavo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarus apie saugumo garantijas Ukrainai.  „Suformuluoti saugumo garantijas Ukrainai be Rusijos dalyvavimo yra neįmanoma“, – Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą citavo Rusijos naujienų agentūros.   F. Merzo komentarai parodė, kad europiečiai atsidūrė aklavietėje, teigė jis. Jei europiečiai tuo tikrai įsitikinę, „tai atmeta Europos šalių dalyvavimą sureguliavimo procese“, sakė D. Peskovas.

Rusijos kariuomenė antradienį, liepos 14 d., raketomis smogė Mykolajivo ir Odesos sritims. Per atakas buvo apgriauti pastatai, kilo gaisrai, žuvo vienas žmogus, dar keli buvo sužeisti. Kaip naujienų agentūrai UNIAN pranešė Odesos srities prokuratūros atstovė Inna Verba, dieną Rusijos ginkluotosios pajėgos dviem raketomis smogė gyvenamiesiems Odesos rajono kvartalams.

Dėl intensyvėjančių Ukrainos ilgojo nuotolių smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kitus degalų infrastruktūros objektus pastaruoju metu Rusijoje sparčiai kyla benzino kainos, skelbiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Degalų krizė Rusijoje taip pat pradėjo atsiliepti valstybiniams benzino ir dyzelino pirkimams, pažymima vietos žiniasklaidoje.

Ukrainos antibalistinės gynybos pajėgumų stiprinimas yra ne mažiau svarbus karo užbaigimui nei smūgiai Rusijos karo ekonomikai ar aktyvios operacijos fronto linijoje, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis įraše „Telegram“ kanale.  „Stiprūs ir pakankami antibalistiniai pajėgumai yra būtini norint užbaigti Rusijos karą su Ukraina. Jie yra ne mažiau svarbūs nei ilgojo ir vidutinio nuotolio smūgiai Rusijos karo ekonomikai ar aktyvios operacijos fronto linijoje.

Pirmadienį Rusijos policija suėmė prieš karą pasisakantį Kremliaus kritiką, kadaise mėginusį kandidatuoti ir varžytis su prezidentu Vladimiru Putinu bei planavusį dalyvauti parlamento rinkimuose po dviejų mėnesių.  63 metų Borisas Nadeždinas Rusijoje išgarsėjo 2024 m., kai netikėtai sulaukė paramos kandidatuoti prieš V. Putiną tų metų prezidento rinkimuose. Po neilgai trukusios kampanijos jam tai buvo uždrausta.

Jau praktiškai visus Rusijos regionus ir okupuotas Ukrainos teritorijas apėmus didelio masto degalų krizei, benzino problemas „pastebėjo“ ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida. Jis pripažino, kad krizės priežastimi tapo Ukrainos smūgiai, skelbia UNIAN. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai sukelia tam tikrų problemų dėl naftos produktų tiekimo Rusijoje, tačiau padėtis palaipsniui gerės“, – rusams pažadėjo V. Putinas.

JAV planuoja smarkiai išplėsti sankcijas Rusijai, taikydamos jas plačiam Rusijos ekonomikos sektorių spektrui – nuo finansų iki energetikos, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Pasak leidinio Vašingtono korespondento Alexo Raufoglu, įstatymo projekto autoriai planuoja jį pristatyti pirmadienį, liepos 13 dieną. Ankstesnėje įstatymo projekto versijoje buvo numatyta, kad Vašingtono atsakas į Maskvos atsisakymą siekti taikos priklausytų beveik vien nuo prezidento Donaldo Trumpo sprendimų.

Rusijos balistinės raketos, ypač Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander“, techniškai gali smogti Lenkijai ir Baltijos šalims. Tačiau Rusija neturi pakankamų išteklių plataus masto karui prieš Europą. Be to, ją riboja ekonominių ryšių praradimo rizika ir būtinybė išlaikyti pajėgas Ukrainos fronte. Tai UNIAN pareiškė karo ekspertas Pavelas Narožnas. Pasak jo, jei kalbama apie plataus masto karą prieš Europos šalis, Rusijai reikėtų milžiniškų žmogiškųjų išteklių – šimtų tūkstančių žmonių.

Centrinės Afrikos Respublikoje tebesantys grupuotės „Wagner“ samdiniai įkūrė narkotikų imperiją, pagrįstą tramadolio kontrabanda ir pardavimu, cituodamas dienraščio „The Wall Street Journal“ paskelbtą informaciją praneša naujienų portalas „Meduza“. Tramadolis yra sintetinis opioidas, skiriamas skausmui malšinti.

Vladimiras Putinas pasitarimo su kariškiais metu nurodė išanalizuoti Ukrainos sąjungininkų, kuriuos jis pavadino karo tęsimo „kurstytojais“, įsitraukimą į konfliktą, kad ateityje jų atžvilgiu būtų galima priimti „atsakingus sprendimus“. „Turi būti atlikta kiekvieno kurstytojo įsitraukimo į realius karo veiksmus analizė. Ši analizė mums reikalinga galimam atsakingų sprendimų priėmimui ateityje. Bet kokiu atveju, mums to gali prireikti“, – sakė V. Putinas.

Rusijos Novosibirsko srities pareigūnai paragino gyventojus dirbti nuotoliniu būdu ir apriboti keliones automobiliais. Toks sprendimas priimtas dėl didėjančios degalų krizės, kurią sukėlė Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms. Novosibirsko regionas, kuriame gyvena beveik 3 mln. žmonių, yra vienas didžiausių Sibire pagal gyventojų skaičių ir taip pat yra svarbus ekonomikos bei gamybos centras.

Rusijoje plinta nauja praktika degalinėse – vairuotojai masiškai apsimeta patys neįgaliais arba „skolinasi“ pažįstamų neįgalius vaikus tam, kad galėtų išvengti stovėjimo eilėse ilgas valandas ir užsipilti deficitu tapusių degalų be eilės.

Lietuvoje mažai dėmesio sulaukė labiau rusams aktualus įvykis – Ksenijos Sobčiak susirašinėjimų nutekinimas. Tačiau ši istorija parodo kiek daugiau negu vidinius Rusijos valdžios ir jai lojalių asmenų veiksmus – K. Sobčiak ilgą laiką buvo laikoma „liberaliosios visuomenės dalies atstove“ ir dabar gali susidurti su problemomis tęsiant savo „neutralios“ Rusijos informacinės erdvės veikėjos statusą.

Ketvirtadienį šiaurės Malyje buvo užpultas konvojus, kuriuo važiavo daugiau nei 100 Malio karių ir daugiau kaip 200 Rusijos „Afrikos korpuso“ kovotojų, skelbia „Reuters“, remdamasi trimis saugumo šaltiniais ir ginkluotos grupuotės atstovu spaudai. Vienas iš šaltinių teigė, kad konvojuje buvo vežama daugiau nei 200 Rusijos kovotojų ir daugiau nei 100 Malio karių. Tas pats asmuo pridūrė, kad panašus išpuolis šią savaitę anksčiau ištiko kitą į šiaurę važiavusį karinį konvojų.

Rusijoje gausėjant neramumams degalinėse dėl kuro stygiaus regionų valdžia imasi papildomos apsaugos priemonių. Kirovo srityje, sekant Kubanės, Užbaikalės, Novosibirsko ir Irkutsko sričių pavyzdžiu, dėl eilių degalinėse įvedami patruliai. Apie tai pranešė regiono vyriausybė. „Tvarkai degalinėse palaikyti nuo šiol nuolat budės patrulinių tarnybų ekipažai, Kelių policijos (DPS) pareigūnai ir „Rosgvardija““, – teigiama pranešime.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį įspėjo JAV technologijų milžinę „Meta“, kad ši privalo pakeisti savo platformų „Facebook“ ir „Instagram“ „priklausomybę sukeliančias funkcijas“, nes antraip jai grės didelė bauda. Briuselis apkaltino bendrovę „Meta“ nesugebėjus apriboti pavojų, kuriuos šios platformos kelia naudotojams, ypač vaikams ir pažeidžiamiems suaugusiesiems, dėl jų nepaliaujamą naudojimą skatinančių funkcijų.

Rusijos kariuomenė naudoja grotas, kad apsaugotų savo laivų viršutines dalis nuo dronų, tačiau tai neduoda jokios naudos dėl to, kaip sprogimai sklinda po vandeniu, per televiziją sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas. Jo teigimu, viršutinė laivų dalis kartais apsaugojama grotomis ir toks sprendimas gali būti logiškas, ginantis nuo atakų, per kurias naudojami klaidžiojantys šaudmenys ar maži dronai.

Kinija perspėjo Rusiją nenaudoti branduolinio ginklo kaip atsako į Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Politico“. „Manau, esate girdėję tokių nuomonių Rusijos žiniasklaidoje: „Kas, jeigu į Ukrainos smūgius atsakytume branduoliniu ginklu?“. Man regis, tai buvo pirmasis kartas, kai Kinija tiesiogiai atsakė ultimatyvia forma, kad negali būti nė minties apie branduolinio ginklo panaudojimą“, – sakė V. Z...

Naujausi Donaldo Trumpo administracijos pareiškimai, kuriais atmetama Rusijos derybų taktika ir pripažįstami Ukrainos pasiekimai mūšio lauke, panašu, užklupo Rusiją nepasiruošusią, todėl Kremlius dabar skubiai mėgina koreguoti savo retoriką. Apie tai rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva tęs karą prieš Ukrainą tol, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos Vladimiras Putinas iškėlė 2024 metų birželį.

Rusija vis aktyviau rengia savo bepiločių pajėgų pajėgumus galimam plataus masto konfliktui su Vakarais. Į tai dėmesį atkreipė Rusijos bepiločių sistemų ekspertas ir analitinių centrų CNA bei CNAS patarėjas Samuelis Bendettas, komentuodamas kasmetinio Rusijos forumo „Dronnica“ programą, rašo „Forbes“. Penktasis bepiločių sistemų festivalis, kuris vyks šių metų rugpjūtį, bus surengtas su šūkiu apie pasirengimą „didžiajam karui su NATO“. Renginys tradiciškai suburia dronų operatorius, kariškius ...

Rusijos okupacinės valdžios institucijos atsisako evakuoti vaikus iš fronto linijoje esančio Kreminos miesto Ukrainos Luhansko srityje ir vietoje to naudoja juos kaip „gyvus skydus“, platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenka. „Okupacinės valdžios institucijos Kreminoje atsisako evakuoti vaikus iš šio netoli fronto linijos esančio miesto. Kalbama ne tik apie vietos gyventojus, bet ir vasaros poilsio programų dalyvius.

Pirmadienį keli Ukrainos bepiločiai orlaiviai sėkmingai atakavo didžiausią Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Sibiro mieste Omske. Ten oro gynybos sistemos buvo beveik neįrengtos, nes Rusijos valdžia manė, kad gamykla yra pernelyg toli nuo Ukrainos, jog galėtų tapti taikiniu. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, šis smūgis ženkliai išplėtė Ukrainos tolimųjų smūgių galimybes. Iki šiol jie apsiribojo europine Rusijos dalimi – maždaug 1,6 tūkst. kilometrų nuo Kyjivo kontroliuojamos teritorijos.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas patiria vis didesnį spaudimą dėl karo prieš Ukrainą ir siekia kuo geriau išnaudoti laiką, likusį iki strateginės pusiausvyros pasikeitimo Kyjivo naudai. Apie tai rašo „Newsweek“, analizuodamas karinę, ekonominę ir diplomatinę situaciją, susijusią su Rusijos invazija. Leidinio teigimu, Rusija vienu metu susiduria su keliomis rimtomis problemomis. Fronto linija beveik nesikeičia, nepaisant milžiniškų Rusijos kariuomenės nuostolių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva tęs karą prieš Ukrainą, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos 2024 m. birželio mėn. iškėlė Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas, praneša „The Moscow Times“. Tuomet V. Putinas iš esmės kalbėjo apie visišką Kyjivo kapituliaciją.

Mozambikas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiūlė Maskvos paramą kovoje su „terorizmo grėsme“ naftos turtingoje šiaurinėje šalies dalyje, kur vykdo veiklą tarptautiniai energetikos milžinai. Mozambikas šiaurinėje Kabo Delgado provincijoje kovoja su sukilėlių judėjimu, susijusiu su „Islamo valstybe“ pasivadinusia grupuote.

Rusijos milijardierius Andrejus Melničenka, užimantis aštuntą vietą tarp turtingiausių rusų „Forbes“ sąraše su 20 mlrd. JAV dolerių (apie 17,5 mlrd. eurų) turtu, mano, kad Rusijos ir Vakarų konfrontacija nesitęs amžinai, ir apibūdino penkis Rusijos ateities scenarijus: valstybės žlugimas, šalies pavertimas apgulta tvirtove, sugrįžimas į Vakarų sistemos periferiją, priklausomybė nuo Kinijos ir suvereni Rusija.

Rusija ir Kinija stiprina karinį bendradarbiavimą tiek Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą fone, tiek besiruošdamos konfliktui su Vakarais, praneša Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, remdamasis kelių mėnesių trukmės tyrimo, atlikto kartu su partneriais, rezultatais. Autorių žinion pateko vidiniai dokumentai, prezentacijos, uždarų susitikimų dalyvių sąrašai ir medžiaga apie bendrus Maskvos ir Pekino gynybos projektus.

Sėkmingi Ukrainos dronų smūgiai lėtai žudo Rusijos ekonomiką. Perdirbti naftą rusams darosi vis sunkiau, dėl to ne tik formuojasi eilės prie degalinių, kuriose rusai tarpusavyje mušasi, bet ir kyla infliacija, ima trūkti kitų prekių. Tiesa, pasak ekonomistų, Rusijos ekonomika miršta ne greitai, o lėtai, dėl to šiuo metu visiškai neaišku, kiek ji dar atsilaikys. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ laikinai išvengė 40 mln. eurų baudos mokėjimo Lenkijoje, nes dvi pastarosios šalies mokesčių tarnybos nesutaria dėl baudos išieškojimo. Baudą dar 2020 metais skyrė antimonopolinė priežiūros institucija UOKiK už tai, kad nebuvo pateikta informacija apie konsorciumo, finansavusio „Nord Stream 2“ projektą, įkūrimą, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejama prabangi jachta „Graceful“ pastebėta Rusijos šiauriniame Severomorsko uoste, netoli Murmansko. Apie tai remdamasis Danijos visuomeninio transliuotojo DR skelbiama informacija praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“. Pasak ekspertų, taip siekiama apsaugoti jachtą nuo Ukrainos dronų atakų. Jachta „Graceful“ ir ją lydėjęs karo laivas „Voyevoda“ matoma liepos 5 d. darytose Severomorsko uosto palydovinėse nuotraukose.

Latvijoje užregistruotas padidėjęs neteisėtų migrantų, mėginančių kirsti sieną iš rytinės kaimynės Baltarusijos, skaičius, ketvirtadienį Latvijos radijui sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas Guntis Pujatas.  „Nuo balandžio mėnesio padėtis įtempta ir sudėtinga“, – teigė jis. Pasak viršininko, užregistruoti pakartotiniai neteisėti bandymai kirsti sieną – šiais metais be leidimo kirsti sieną mėgino 7634 žmonės, 800 daugiau nei ankstesniais metais.

Ukrainos gynybos pajėgos surengė dar vieną sėkmingą smūgių seriją Rusijos naftos pramonei. Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainos kariai įgyvendina vadinamųjų tolimojo nuotolio sankcijų planą, atsakydami į Rusijos vilkinamą karą ir nuolatinius smūgius Ukrainai. Pasak jo, pastarąją parą buvo smogta svarbiems objektams, užtikrinantiems Rusijos naftos komplekso veiklą ir aptarnaujantiems šalies karinę politiką.

Kremlius ketvirtadienį užsipuolė JAV dėl pareiškimų, kad Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams galėtų padėti užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį Maskvos sukeltą karą. „Baltųjų rūmų administracijoje matome tam tikrų klaidingų nuostatų – neva didinant karinį spaudimą galima pasiekti taikos susitarimą.

Ketvirtadienį Rusijos Rostovo srities gubernatorius pranešė, kad Azovo jūroje du tanklaiviai buvo užpulti Ukrainos dronų, pranešė Lenkijos televizija ir „Meduza“.  „Tanklaivių įgulos buvo evakuotos. Dėl dronų smūgių kilo gaisras. Viename iš laivų gaisras vis dar liepsnoja, kitame – visiškai užgesintas“, – „Telegram“ platformoje pranešė gubernatorius Jurijus Sliusaras ir pridūrė, kad Ukrainos dronai puolė tanklaivius Taganrogo įlankoje antrą dieną iš eilės.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas NATO viršūnių susitikimo Ankaroje užkulisiuose buvo vienas geriausių jų susitikimų. Tai interviu leidiniui „RBK-Ukraina“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia. Jis pasidalijo savo vertinimu apie vakarykštį Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimą. „Tai buvo vienas geriausių, o gal net pats geriausias mūsų susitikimas.

Rusijoje per kovos su ukrainietiškais dronais misiją rusų oro gynybos grupė numušė savo karinį sraigtasparnį „Ka-52 Alligator“, praneša „Forbes“. Sraigtasparnis medžiojo ukrainietiškus dronus, kai į jį ugnį atidarė antžeminė mobili oro gynybos grupė, vykdžiusi tą pačią užduotį. Turimais duomenimis, tai ne pirmas toks atvejis. Didžiąją dalį Ukrainos smūgių sudaro dronai AN-196 „Liutyj“ ir „Fire Point FP-1“ – mažai triukšmo keliantys bepiločiai, galintys skristi iki maždaug 193 km/val. greičiu.

Trečiadienį Rusija griežtai pasmerkė viršūnių susitikime Turkijoje prisiimtus NATO įsipareigojimus Ukrainai, įskaitant milijardų eurų vertės pagalbą gynybos srityje, pavadindama juos „neatsakingais“, taip pat apkaltino Europos valstybes, kad jos ruošiasi „ginkluotam konfliktui su Rusija“. Savo pareiškime Maskvos užsienio reikalų ministerija apkaltino Aljanso valstybes nares priėmus „neatsakingus sprendimus, kurie gali sukelti katastrofą“, ir teigė, kad jos siekia „militarizuoti Europos žemyną“....

Sėkmingi Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai giliai Rusijos užnugaryje sustiprino Rusijos propagandistų ir vadinamųjų karo korespondentų kritiką valdžiai dėl nesugebėjimo sukurti veiksmingos oro gynybos sistemos. Apie tai praneša Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymi, kad sėkminga Ukrainos vidutinio ir ilgojo nuotolio smūgių kampanija privertė Rusijos ultranacionalistus kaltinti šalies valdžią nesugebėjimu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros ir privačių įmonių.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad po nesutarimų su Donaldu Trumpu Aljansas per viršūnių susitikimą Ankaroje vėl susivienijo, ir pasiuntė žinutę Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ jis teigė, kad nesutarimai tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų NATO lyderių parodė Aljanso demokratinę stiprybę ir turėtų tapti pamoka Vladimirui Putinui.

Rusijos Valstybės Dūma antru bei trečiu svarstymu priėmė naują įstatymą, skirtą dirbtinio intelekto plėtrai remti. Šiuo įstatymu į Rusijos teisės aktus įtraukiamos „suverenaus“ ir „nacionalinio“ dirbtinio intelekto modelių sąvokos, o juos reikalaujama suderinti su „tradicinėmis Rusijos dvasinėmis ir moralinėmis vertybėmis“, praneša nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“. Pagal naująjį įstatymą suverenus DI modelis turi būti sukurtas Rusijos įmonės, o jo visas kūrimą, programavimas ir duomen...

Rusija trečiadienį uždraudė dyzelino eksportą, siekdama „stabilizuoti“ gilėjančią degalų krizę, kurią sukėlė ne vieną savaitę besitęsiantys ir vis intensyvėjantys Ukrainos smūgiai energetikos infrastruktūrai, dėl kurių įvairiuose šalies regionuose jaučiamas degalų stygius. Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais ir pareigūnų pareiškimais, nuo birželio su degalų normavimu arba trūkumu susidūrė daugiau nei 90 proc. Rusijos sričių.

Rusija trečiadienį pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš šalis, kurios panaikins draudimą dislokuoti branduolinius ginklus, praneša „Deutsche Welle“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pareiškė žurnalistams komentuodamas Suomijos ir Lietuvos svarstymus šiuo klausimu.  Jis tikino, kad Maskva gins savo interesus. „Priešingai nei tikisi tokį sprendimą priimančios šalys, tai nepadidins jų saugumo.

Ukrainos oro pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos karinį lėktuvą, tačiau kol kas neatskleidžia, koks orlaivis buvo numuštas, rašo UNIAN. „Šiandien buvo sunaikintas dar vienas Rusijos lėktuvas-teroristas – sulaukėme gerų naujienų iš oro pajėgų“, – teigiama pranešime.

Rusija pareiškė besitikinti, kad Turkija pasinaudos savo įtaka ir paragins Ukrainą nutraukti atakas prieš, Maskvos teigimu, „kritinę“ Rusijos energetikos infrastruktūrą, rašo „Sky News“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Maskva „ne kartą atkreipė Turkijos kolegų dėmesį į itin pavojingus Ukrainos veiksmus“ ir jos „nuolatinius bandymus“ smogti infrastruktūrai, susijusiai su dujų transportavimu dujotiekiu „Blue Stream“. Tai pagrindinis dujotiekis, kuriuo gamtinės dujos iš Rusijos t...

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius paragino toliau remti Ukrainą ir nepasiduoti Rusijos bauginimui. Apie tai jis kalbėjo prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, skelbia „Evropeiskaja pravda“. E. Rinkevičius išreiškė viltį, kad NATO viršūnių susitikime bus priimti sprendimai, būtini Ukrainai paremti. „Jei Ukraina laimės, visi būsime saugesni. Jei Ukrainai kils problemų, NATO, o ypač Baltijos regionas, bus mažiau saugus“, – sakė Latvijos prezidentas.

Rusijos kariuomenė, 2022 m. pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, šiandien jau nėra tokia pati jėga, kokia buvo karo pradžioje. Kaip rašo „Forbes“, Ukraina ne kartą pakeitė padėtį fronte, tačiau per ketverius plataus masto karo metus Rusija sukūrė ginkluotąsias pajėgas, gebančias atpažinti pokyčius, mokytis iš patirties ir greitai diegti naujoves visuose kariuomenės lygmenyse. Todėl dabar rusų pajėgos prie naujų sąlygų prisitaiko gerokai greičiau nei 2022 metais.

Ukrainos dronai naktį smogė Rusijos Saratovo naftos perdirbimo gamyklai ir naftos chemijos gamyklai Tatarstane, pranešė stebėsenos kanalai. „Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“ pranešė, kad po Ukrainos dronų smūgių Saratovo naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. Rusijos gynybos ministerija paskelbė perspėjimą apie dronų atakos grėsmę regione, anksčiau naktį pranešė Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas.