Degalų krizė Rusijoje taip pat pradėjo atsiliepti valstybiniams benzino ir dyzelino pirkimams, pažymima vietos žiniasklaidoje.
ISW analitikai rėmėsi Rusijos Federacijos Federalinės valstybinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, kurie parodė, kad birželio mėnesį benzino kainos vartotojams vidutiniškai pakilo 6,88 proc. Ankstesniais mėnesiais jų augimas buvo žymiai lėtesnis.
Birželio mėnesį benzino AI-92 kaina pakilo 7,3 proc., AI-95 – 6,7 proc., AI-98 – 3,1 proc., o dyzelino – 7,1 proc.
Pasak „Rosstat“, 2026 m. birželio mėnesį benzinas buvo 19,9 proc. brangesnis nei prieš metus. Palyginimui, 2024 m. kainos pakilo 11,13 proc., o 2025 m. – 10,78 proc.
ISW pažymi, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir degalų tiekimo logistikai – ypač laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose – vasaros paklausos piko metu smarkiai mažina vartotojams Rusijoje ir laikinai okupuotose teritorijose prieinamą degalų kiekį. Analitikų nuomone, tai greičiausiai ir yra pagrindinė kainų šuolio birželį priežastis.
ISW skaičiavimais, benzino trūkumas jau pastebimas mažiausiai 78 iš 83 Rusijos Federacijos federalinių vienetų, o taip pat ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Ukraina greičiausiai toliau intensyvins savo smūgių kampanijas, nes Rusijai sunkiai sekasi rasti sprendimų dėl oro gynybos nepakankamumo, prisidėjusio Ukrainos operacijų sėkmės. (Tad Ukraina – ELTA) dar labiau didins degalų trūkumą vidaus civiliniams vartotojams ir netgi darys poveikį Rusijos logistikai artimiausiose užnugario ir fronto zonose“, – teigia ISW analitikai.
Kaip skelbta anksčiau, šeštadienį ir sekmadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Syzranės naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Federacijos Samaros srityje, taip pat dešimčiai Rusijos tanklaivių ir keturiems keltams Azovo jūroje.
Krizė pasivijo ir „neliečiamuosius“
Degalų krizė Rusijoje pradėjo atsiliepti valstybiniams benzino ir dyzelino pirkimams. Gegužės–birželio mėnesiais atšauktų, neįvykusių arba pakartotinai paskelbtų aukcionų skaičius gydymo įstaigoms, komunalinėms ir avarinėms tarnyboms, palyginti su praėjusiais metais, išaugo tris kartus, apskaičiavo leidinys „Izvestija“.
Leidinio duomenimis, tiekėjams tapo nenaudinga dirbti pagal valstybines sutartis su fiksuota kaina. Kol vyksta konkursas, rinkos degalų kaina spėja pakilti, todėl įmonės renkasi parduoti benziną per mažmeninės prekybos tinklus arba komerciniams klientams, o ne dalyvauti valstybiniuose pirkimuose.
Pavyzdžiui, Samaros srities medicinos centras „Dinastija“ negalėjo įsigyti 8,5 tūkst. litrų AI-92 markės benzino už 580 tūkst. rublių (apie 6 100 eurų) – konkursui nebuvo pateikta nė viena paraiška. Dėl tos pačios priežasties žlugo ir 28 tūkst. litrų AI-95 markės benzino pirkimas reabilitacijos centrui „Darina“ Leningrado srityje. Be tiekėjo taip pat liko Tambovo administracijos autobazė, bandžiusi įsigyti benzino ir dyzelino už 2 mln. rublių (apie 21 000 eurų). O Vladimiro srityje neįvykusiu pripažintas įmonės „Gorelektroset“ aukcionas už 2,2 mln. rublių (apie 23 100 eurų).
Stavropolio krašte priešgaisrinei ir avarinei gelbėjimo tarnybai teko kelis kartus iš naujo skelbti degalų pirkimą, po to sutartis buvo sudaryta su vieninteliu tiekėju. Pagal tokią pačią schemą degalus galiausiai įsigijo ir Tuapsės socialinių paslaugų centras Krasnodaro krašte, rašoma „The Moscow Times“.
Degalų krizė Rusijoje: valstybės įstaigoms trūksta benzino, stringa viešasis transportas
Kol kas ligoninės, ugniagesių dalys, viešasis transportas ir komunalinės tarnybos degalais aprūpinamos iš rezervų ir prioritetinių tiekimų. Tačiau ekspertai įspėja, kad išliekant deficitui, biudžetų išlaidos pirkimams augs, o pakartotinių aukcionų daugės. Pasak „Freedom Global“ analitiko Vladimiro Černovo, užsakovai bus priversti didinti pradinę sutarčių kainą sekdami paskui rinką.
Eksperto požiūriu, labiausiai pažeidžiami bus atokūs rajonai, kur dėl pirkimų žlugimo tiekimo sutrikimai gali tapti reguliarūs. Dėl to savivaldybėms teks atidėti ūkio darbus, mažinti „nebūtinas“ keliones ir didinti viešojo transporto eismo intervalus, mano V. Černovas.
Panašios nuomonės laikosi ir finansų grupės „Finam“ analitikas Sergejus Kaufmanas. Jis taip pat atkreipia dėmesį į staigų degalų kainų augimą. „Rosstat“ duomenimis, nuo metų pradžios benzinas pabrango 13,9 proc., dyzelinas – 14,7 proc. Kai kuriuose regionuose kainos šoktelėjo dar stipriau, ir litras AI-92 markės benzino ten jau kainuoja daugiau nei 80 rublių (apie 0,84 euro). Tokiomis sąlygomis tiekėjams ir toliau bus naudingiau parduoti degalus pramoniniams klientams bei nepriklausomoms degalinėms, užuot dalyvavus valstybiniuose pirkimuose, mano S. Kaufmanas.
„Energy Intelligence“ vertinimais, dėl Ukrainos atakų šiuo metu neveikia pusė Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, o naftos perdirbimo gamyklų apkrova pirmąją liepos savaitę nukrito iki 3,53 mln. per parą. „Reuters“ duomenimis, antrąją mėnesio savaitę benzino gamyba sumažėjo 35 proc. – iki 75–80 tūkst. tonų per parą, kai vasarai būdingas vidaus suvartojimo lygis siekia 115–120 tūkst. tonų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
