Rusija

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį uždaro plenarinio posėdžio metu pažadėjo deputatams išmokėti išankstines premijas jau rugsėjį, pranešė „Vedomosti“ penki parlamentarai, rašo „The Moscow Times“. Lėšų išmokoms pavyko rasti sutaupant iš Valstybės Dūmos biudžeto, pasakojo leidinio pašnekovai.

Rusija vėl užsiminė apie Trečiąjį pasaulinį karą ir branduolinį ginklą kaip apie savo „Trumpo kortas“, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo interviu žurnalui „Die Weltwoche“. V. Putino atstovas spaudai pareiškė, kad Rusija pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą tik vienu atveju – jei jos „egzistencijai kiltų grėsmė“. Jis taip pat pasigyrė, kad Rusija tariamai „pasiekia savo tikslus“ mūšio lauke Ukrainoje ir be branduolinės e...

Dėl vis didėjančio degalų trūkumo Rusijos gyventojai vis dažniau internete ieško informacijos apie benzino gamybą, degalų kokybės gerinimą ir kur nusipirkti benzino. Kaip matoma analizės rezultatuose, kuriuos „The Bell“ paskelbė liepos 7 d., remiantis „Yandex Wordstat“ duomenimis, birželio mėnesį Rusijos vartotojai frazę „kaip pagaminti benziną“ paieškos laukelyje suvedė daugiau nei 17 tūkst. kartų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje departamento direktorius Grigorijus Lukjancevas pareiškė, kad Baltijos šalių valdžia neva rengiasi masiškai deportuoti rusakalbius gyventojus, pranešė „The Moscow Times“.  „Baltijos šalys atvirai ruošiasi masiniam rusakalbių gyventojų deportavimui ir taip, matyt, tikisi pagaliau išspręsti „Rusijos klausimą“ ir precedento neturinčią, ypač XXI amžiuje, masinio pilietybės neturėjimo problemą savo teritor...

Rusija vis labiau nerimaus dėl sparčiai augančių NATO investicijų į gynybą, teigia buvęs aukšto rango Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos ir NATO pareigūnas Nicholas Williamsas. Anot jo, Aljanso stiprėjantys kariniai pajėgumai vidutiniu laikotarpiu gali tapti rimtu iššūkiu Kremliui ir priminti situaciją, kai Šaltojo karo pabaigoje Vakarai Rusiją pranoko tiek gynybos išlaidomis, tiek kariniais pajėgumais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis perspėjo, kad Rusija gali surengti provokaciją prieš NATO net ir stokodama karinės jėgos plataus masto atakai, pranešė Lenkijos televizija.  „Rusija negali pulti NATO visomis pajėgomis“, – CNN sakė R. Sikorskis NATO viršūnių susitikimo Ankaroje, Turkijoje, išvakarėse.  „Kol Ukraina drąsiai priešinasi, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas negali įsiveržti net į Baltijos šalis.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad šiuo metu nemato jokių grėsmės požymių iš Baltarusijos. Pasak jo, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka supranta galimas įsitraukimo į karą prieš Ukrainą pasekmes, todėl toks scenarijus neatitinka jo interesų. Interviu portalui „RBC-Ukraina“ K. Budanovas teigė, kad teigiamas ženklas buvo tai, jog Minskas sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimą.

Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių kampanija sukėlė ne tik rimtą degalų krizę Rusijoje, bet ir sustiprino įspūdį, kad karo eiga pasikeitė. Tačiau, kaip rašo „Financial Times“, Ukrainos sąjungininkai netiki, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bus pasirengęs tiesiog susitaikyti su pralaimėjimu. Todėl tikimasi tolesnės eskalacijos. Leidinys išskiria dvi galimas Rusijos veiksmų kryptis.

Ukrainos raketos smogė Belgorodo oro uostui ir magistralinių dujotiekių eksploatavimo objektui, o Belgorodo srityje naktį buvo užfiksuotas elektros tiekimo sutrikimas, skelbia „The Kyiv Independent“. Po Ukrainos raketų smūgių Belgorodo oro uoste kilo gaisras, pranešė „Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“. Tuo metu Belgorodo magistralinių dujotiekių gamybinės valdybos objektas užsidegė po raketų smūgio, pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų kanalas „Astra“. „Praėjusią naktį Belgorodas...

Rusijos karas prieš Ukrainą galėtų baigtis greičiau, jei smūgiai Maskvai priverstų Rusijos vadovą Vladimirą Putiną palikti sostinę, interviu leidiniui „Financial Times“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kai Maskvos link skris nebe 100, o 1 tūkst. dronų... tada jis (V. Putinas – red. past.) supras“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų atakos prieš energetikos infrastruktūrą gilina degalų deficitą Rusijoje, o tai privertė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kas nutinka itin retai, pripažinti situacijos rimtumą, praneša „Al Jazeera“. Analitiko Indros Overlando teigimu, ukrainiečiai tiksliai atakuoja rusų naftos perdirbimo pramonės pajėgumus ir taip sukuria deficitą vidaus rinkoje.

Rusijos patrulinis lėktuvas vykdė „nesaugią“ veiklą netoli Jungtinės Karalystės (JK) flagmano lėktuvnešio, kai šis vykdė NATO oro gynybos operacijas prie Islandijos krantų, pirmadienį pranešė JK gynybos ministerija.

Tiek Vladimiras Putinas asmeniškai, tiek ir jo pavaldiniai itin mėgsta skųstis tuo, kad Rusiją apgavo Vakarai. Per 26 metus Rusijos valdžia mažiausiai 69 kartus viešai pasiskundė, kad buvo „apgauta“, iš jų 32 kartus – asmeniškai ir būtent šiais žodžiais, paskaičiavo vietos analitikai.

Kinija ir Rusija šį mėnesį surengs kasmetines bendras karinių jūrų laivynų pratybas ir patruliuos nenurodytose Ramiojo vandenyno zonose, sekmadienį paskelbė  gynybos ministerija Pekine. Maskva ir Pekinas palaiko glaudžius ekonominius ir diplomatinius ryšius, kuriuos dar labiau artina bendras priešinimasis Vašingtono dominuojamai pasaulinei tvarkai. Pastaraisiais metais Kinijos ir Rusijos karinės pajėgos bendras pratybas rengia reguliariai.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius siekia užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) susipažinti su slapta informacija patekimo į valdžią atveju, nes ji esą palaiko artimus ryšius su Rusija. Sekmadieniniame didelio tiražo laikraščio „Bild“ numeryje B. Pistorius tvirtino, kad artimas partijos ryšys su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinu yra neabejotinas. Ministras pabrėžė, kad konfidenciali informacija neturi patekti į netinkamas rankas.

Rusijos valdžia nutyli šalyje kilusios degalų krizės mastą, kuri atsirado dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms (NPG), pareiškė Valstybės Dūmos Šeimos apsaugos komiteto vadovė Nina Ostanina. „Kodėl atsakingas vicepremjeras sąžiningai nepasako, kad beveik trečdalis NPG yra išvesta iš rikiuotės, ir kodėl nei jis, nei kiti profiliniai vicepremjerai bei ministrai neketina dėl to įvesti ekstremaliųjų priemonių?“ – sakė N. Ostanina.

Rusija pradėjo naudoti degalų rezervus, praėjusį sekmadienį vykusiame vyriausybės posėdyje dėl vidaus rinkos aprūpinimo degalais pareiškė Vladimiras Putinas. Tuo tarpu Rusijos regionuose situacija dėl benzino ir dyzelino toliau aštrėja. Irkutsko srityje dėl degalų deficito paskelbta padidintos parengties padėtis.

Per Rusijos aviacinės bombos smūgį vienoje iš centrinių Sumų gatvių žuvo mažiausiai trys žmonės, yra sužeistųjų. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas. „Smūgio epicentre atsidūrė daugiabutis namas, parduotuvė ir kelias. Toje vietoje buvo daug žmonių. Vaikų“, – rašė jis. 13-metis yra sunkios būklės Pasak O. Hryhorovo, sunkios būklės yra 13-metis vaikas. Medikai nukentėjusiesiems teikia visą būtiną pagalbą.

Naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ (NORSI) Kstove sustabdė naftos perdirbimą po Ukrainos dronų atakos. Apie tai rašo leidinys „The Moscow Times“. Pažymima, kad NORSI pagal pajėgumą Rusijoje užima ketvirtąją vietą, o pagal benzino gamybą – antrąją. Ketvirtadienį, liepos 2 dieną, gamyklą atakavo Ukrainos bepiločiai orlaiviai. Per ataką buvo apgadintas pagrindinis pirminio naftos perdirbimo įrenginys AVT-6. Leidinio duomenimis, jis užtikrino 53 proc. viso įmonės pajėgumo.

Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos laikinai okupuotame Kryme smogė geležinkelio tiltui ir Rusijos elektroninės žvalgybos padaliniui, taip pat keletui priešo taikinių laikinai okupuotose Donecko ir Zaporižios sričių dalyse. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas „Facebook“ tinkle.

Ukrainos kariškiai įrodė, kad gali smogti praktiškai bet kuriam taškui Rusijos teritorijoje. Dėl to Rusijoje lieka vis mažiau saugių vietų, rašo „Axios“. Pažymima, kad Ukraina vykdo efektyvių smūgių kampaniją Rusijos teritorijoje, taikydamasi į naftos perdirbimo gamyklas, ginklų gamyklas ir strateginę aviaciją. Dėl to Rusija jau susiduria su tam tikrų išteklių ir pajėgumų trūkumu.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas išreiškė susirūpinimą dėl galimos Rusijos provokacijos, kuria siekiama „patikrinti NATO ryžtą“, skelbia „Polsat News“. Donaldas Tuskas pakomentavo žiniasklaidos pranešimus apie Rusijos planą surengti „riboto karinio masto provokaciją“ Lenkijos teritorijoje. „Neketinu nieko gąsdinti, tačiau artimiausi mėnesiai gali būti kritiniai, ypač Baltijos regiono šalyse šios baimės yra juntamos“, – sakė D. Tuskas.

Vokietijos 45-oji tankų brigada mėnesį vykdė pratybas palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Jų tikslas – būti pasiruošusiems kovoti „jau šiąnakt“, siekiant apginti Vilnių ir išlaikyti Suvalkų koridorių, jungiantį Baltijos valstybes su Lenkija. Kaip rašo „The Economist“, Vokietija pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų nuolatiniam dislokavimui užsienyje siunčia savo karinius dalinius.

Rusijos pajėgos bando didinti spaudimą visoje kontaktinėje linijoje, intensyvindamos veiksmus net ir tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo palyginti ramu, įskaitant Velykyj Burluko rajoną, kalbėdamas per televiziją pasakė Ukrainis ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų grupuotės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Viktoras Tregubovas. „Priešas iš tiesų bando daryti spaudimą visoje kontaktinėje linijoje.

Kriptovaliutų lažybų platformoje „Polymarket“ nežinomas lošėjas pastatė beveik pusę milijono dolerių už tai, kad Vladimiras Putinas pasitrauks iš posto iki gruodžio pabaigos, rašoma UNIAN. Prekeivis, kuris kaip profilio nuotrauką naudoja Ukrainos vėliavą, kriptovaliutų lažybų platformoje „Polymarket“ pastatė 409 tūkst. dolerių (apie 379 tūkst. eurų) už tai, kad Rusijos prezidentas neteks valdžios iki gruodžio pabaigos, praneša „NBC News“. Tuo pat metu specializuota svetainė „Casino.

Su degalų krize po Ukrainos smūgių jos infrastruktūrai susidurianti Rusija ruošiasi per tarpininkus importuoti aviacinio kuro siuntą iš Japonijos, naujienų agentūrai „Reuters“ teigė trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. Dviejų iš minėtų šaltinių teigimu, liepos mėn. iš Čibos prefektūros Japonijaoje turėtų būti pakrauta mažiausiai 200 tūkst. barelių aviacinio kuro, kuris pirmiausia bus nugabentas į Pietų Korėją.

Automobilis, kuriuo važiavo Kursko srities Rylsko rajono administracijos darbuotojai, užvažiavo ant minos Rylsko miesto centre, praneša „Telegram“ kanalas „Astra“. Pažymima, kad sprogstamasis įrenginys buvo detonuotas nuotoliniu būdu. Įvykio metu sužeistas rajono vadovas Vladimiras Kovalčukas – jis nukentėjo sprogimo metu, pranešė Kursko gubernatorius Aleksandras Chinšteinas.

Vis labiau stiprėjanti degalų krizė, jau apimanti beveik visus Rusijos regionus, įskaitant daugiau nei 40, kuriuose įvesti oficialūs benzino pardavimo apribojimai, gali tapti didžiausia teroristinės Rusijos krize šiuolaikinėje istorijoje, rašo „The Moscow Times“. Naftos pramonės šaltinis vienam didžiausių Rusijos dienraščių „Komersant“ pranešė, kad artimiausią mėnesį padidinti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, nukentėjusių nuo dronų smūgių, našumo, greičiausiai, nepavyks.

Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad Ukrainos kariuomenė naktį į penktadienį surengė ataką prieš Rusijos Belgorodo miestą ir smogė energetikos įrangos gamyklai. Apie tai skelbia „The Kyiv Independent“. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti liepsnos, kylančios iš gamyklos „Belgorod Energomaš“ – pagrindinės Rusijos energetikos tiekimo grandinės gamintojos.

Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti kovos veiksmus gali priversti tik „Maskvos sala“, bet ne Krymas. Tai komentuodamas žurnalistams Rusijos smūgio vietoje Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Novosti.LIVE“. „Jį gali priversti tik „Maskvos sala“. Visos jo kalbos apie tai, kad jis pažįsta Krymą, jį myli ir kad jam jo reikia, yra melas. Kaip ir mūsų valstybės rytai, kuriuos jis pažįsta tik iš savo karininkų ataskaitų“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Socialiniame tinkle „X“ pastarosiomis dienomis dalijamasi pranešimais apie, kaip teigiama, vis prastėjančią padėtį Kaliningrado srityje dėl Rusiją apėmusios degalų krizės. Įrašuose skelbiama, kad regione jaučiamas benzino trūkumas, prie degalinių nusidriekė ilgos automobilių eilės, o dalis degalinių esą nebeturi ką pasiūlyti vairuotojams. Kai kuriuose pranešimuose taip pat teigiama, kad įvesti degalų pardavimo ribojimai.

Rusija vykdė plataus masto 18 mėnesių trukmės šnipinėjimo kampaniją, nukreiptą prieš strateginius branduolinius objektus keliose Europos šalyse. Kaip skelbia „The Guardian“, stebėjimo dronai esą buvo leidžiami tiesiai iš Rusijos šešėliniam laivynui priklausančių laivų. Remiantis pranešimu, Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) analitikai nuo 2024 metų pabaigos daugiau nei dešimtyje Europos šalių užfiksavo mažiausiai 144 šnipinėjimo incidentus.

Rusijos ambasada Stokholme ketvirtadienį pareiškė, kad naktį tapo dronų atakos auka, per kurią į jos teritoriją buvo numestas savadarbio sprogstamojo užtaiso maketas ir raudonų dažų. Stokholmo policija naujienų agentūrai AFP nurodė tirianti „vandalizmą ambasadoje“ Švedijos sostinėje, tačiau negalėjo patvirtinti, kurios šalies atstovybė tai buvo. „Tyrimas yra įslaptintas“, – sakė Stokholmo policijos atstovas Danielis Wikdahlas.

Karas prieš Ukrainą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui tapo įkyria idėja. Šalies vidaus problemos, kurias iš dalies sukėlė ir pats karas, jį domina vis mažiau. Tokią išvadą publikacijoje leidiniui „The Atlantic“ padarė Ukrainos temomis besispecializuojantis žurnalistas Simonas Shusteris. Jis pažymi, kad nuo praėjusių metų pabaigos, kai Ukraina sustiprino bepiločių orlaivių ir raketų smūgių kampaniją prieš Rusijos miestus, V. Putinas ne kartą ilgesniam laikui buvo dingęs iš viešosios erdvės.

Rusijos specialiosios tarnybos kariškius laiko potencialia grėsme, todėl palieka aukštesnio rango karininkus be deramos apsaugos, rašo leidinys „Fox News“. Rusijoje jau tapo įprasta, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos generolai žūsta raketų smūgių, dronų atakų, automobilių sprogimų, avarijų ar karo veiksmų metu.

Vienas Kremliui palankus Rusijos televizijos kanalas sukėlė audrą internete, „pataisydamas“ populiariojo vaikų animacinio serialo apie Kempiniuką Plačiakelnį (angl. SpongeBob SquarePants) seriją, kad joje neliktų neatsiejama internetinės kultūros dalimi tapusio kadro su vaivorykšte, praneša naujienų portalas „TVP World“. Komentuotojai netruko pasišaipyti iš tokio sprendimą, kuris, kaip teigiama, buvo priimtas atsižvelgiant į radikalius prieš LGBT bendruomenę nukreiptus teisės aktus.

Degalų stokojanti Rusija pradėjo jūra importuoti benziną iš Indijos. Kaip rašo portalas „Meduza“, apie tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi pramonės šaltiniais. Vienas šaltinis teigė, kad Indija jau išsiuntė į Rusiją mažiausiai 60 tūkst. tonų benzino. Kitas šaltinis nurodė, kad į Rusiją plaukia du tanklaiviai, gabenantys po 30–40 tūkst. tonų benzino. Tuo metu trečias šaltinis agentūrai sakė, kad Rusija per mėnesį planuoja iš įvairių šalių importuoti 400 tūkst. tonų benzino.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo ketvirtą kartą nuo 2022 m., kai jo pajėgos įsiveržė į Ukrainą, plečiama Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) centrinė administracija, praneša naujienų portalas „TVP World“. FSO yra pavesta vykdyti įvairias saugumo funkcijas, įskaitant asmeninę valstybės vadovo apsaugą. Prieš prasidedant plataus masto invazijai, šios tarnybos centrinis aparatas paskutinį kartą buvo padidintas 2010 metais.

Kstove, Žemutinio Naugardo srityje, buvo smogta „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklos kompleksui, rodo „Astra“ OSINT analizė. Apie padarytą žalą kalbėti kol kas per anksti, pažymi stebėtojai. „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintezas“ naftos perdirbimo gamykla taip pat buvo užpulta gegužę ir balandį 2026 m. Kaip pažymi „Astra“, „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintezas“ yra viena iš daugiausiai naftos perdirbančių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsidūrė sudėtingoje padėtyje dėl vis dažnėjančių Ukrainos bepiločių orlaivių atakų Rusijos teritorijoje, ypač sostinės regione. Kaip rašo leidinys „The Hill“, taip situaciją įvertino buvęs JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta. Buvęs pareigūnas atkreipė dėmesį į Ukrainos smūgį palydovinio ryšio centrui Pamaskvės Dubnos mieste, kurį Rusijos valdžia naudoja žvalgybos duomenims rinkti ir karinėms operacijoms prieš Ukrainą koordinuoti.

Remiantis Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija rengia masinį Ukrainos teritorijos apšaudymą. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai per bendrą spaudos konferenciją su Airijos ministru pirmininku Michealiu Martinu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo šeši žmonės Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje trečiadienį žuvo šeši žmonės, o apie 50 buvo sužeista, pranešė vietos valdžios institucijos.

Kirgizijoje užfiksuotas benzino trūkumas, todėl šalis pradėjo skubias derybas dėl degalų importo iš šešių kitų valstybių, rašo „RBC-Ukraine“. Žiniasklaidos duomenimis, Kirgizijos energetikos ministerija šiuo metu oficialiai derasi su atitinkamomis institucijomis Rusijoje, Baltarusijoje, Azerbaidžane, Kazachstane, Uzbekistane ir Turkmėnistane. Pagrindinis tikslas – užtikrinti stabilų naftos produktų tiekimą ir išvengti sutrikimų vidaus rinkoje.

Rusų pokštininkai Vovanas ir Lexusas paskelbė esą apgavę Lietuvos prezidento vyriausiąjį patarėją Deividą Matulionį ir paviešino pokalbio įrašą. Jame aptariami Ukrainos dronų incidentai Baltijos šalyse, Lietuvos oro gynybos pajėgumai bei požiūris į Ukrainos veiksmus prieš taikinius Rusijoje. Rusijos propagandistai nurodė, kad kalbėjosi su Lietuvos ir Estijos prezidentų nacionalinio saugumo patarėjais – Deividu Matulioniu ir Madisu Rollu, prisistatę Rustemu Umerovu.

Kasmetinės Rusijos dronų gamintojų ir operatorių konferencijos „Dronnitsa“ organizatoriai pareiškė, kad vienas pagrindinių šių metų susitikimo tikslų yra „pasirengimas dideliam karui su NATO“, skelbia „Newsweek“. Ankstesnėse konferencijose buvo nagrinėjami Rusijos bepiločių orlaivių operatorių rengimo tobulinimo, dronų pajėgų formavimo bei „klaidų“, kurias Rusijos kariuomenė padarė naudodama dronus, taisymo strategijos klausimai.

Atsisveikinime su savo ilgamečiu bendražygiu Sergejumi Ivanovu antradienį apsilankė ir Vladimiras Putinas. Valstybinė agentūra TASS ypač pabrėžė, kad prezidentas, nepaisant užimtumo, savo grafike rado 20 minučių, rašoma „Agentstvo“. Tai yra dvigubai ilgiau, nei V. Putinas praleido pilietinėje panichidoje už S. Ivanovo pirmtaką šiame poste. Atsisveikinimas su S. Ivanovu vyko Maskvos centrinės klinikinės ligoninės gedulo salėje. Į jį, be kitų svečių, atvyko ir Vladimiras Putinas.

Rusai šalies ekonominę padėtį vertina pesimistiškiau nei bet kada per pastarųjų 20 metų, o dauguma teigia, kad gyvenimo lygis blogėja, rodo antradienį paskelbta „Gallup“ atlikta apklausa. „Gallup“ teigimu, 60 proc. respondentų Rusijoje nurodė, kad ekonominė padėtis mieste ar regione, kuriame jie gyvena, blogėja, o tik 27 proc. manė, kad ji gerėja, ir 9 proc. sakė manantys, kad ji nesikeičia, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP. Paklausti apie pragyvenimo lygį, 56 proc.

Praėjusiais metais vykusias slaptas Kinijos karines pratybas su Rusijos pajėgomis, kuriuose dalyvavo keli Rusijos ir Kinijos generolai, asmeniškai patvirtino prezidento Vladimiro Putino gynybos ministras.

Rusijos vyriausybė nuo trečiadienio ketina sustabdyti eismą per kelis geležinkelio kontrolės punktus pasienyje su Suomija, Estija ir Latvija, teigiama vyriausybės potvarkyje. Apie tai pranešė portalas „Meduza“. Potvarkyje uždarymo priežastis nenurodoma. Antradienį paskelbtame pareiškime teigiama, kad Rusija „laikinai sustabdys“ žmonių, transporto priemonių, prekių ir krovinių judėjimą per tam tikras geležinkelio perėjas Rusijos valstybės sienos ruožuose.

Antradienį aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ pranešė pastebėjusi, kad Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui, skirtam apeiti sankcijas, priklausantys laivai Baltijos jūroje plaukia arčiau Vokietijos. Pasak organizacijos, laivai, regis, vengia Švedijos pakrantės, nes Švedijos valdžia neseniai ėmėsi veiksmų prieš įtartinus tanklaivius ir juos sustabdė.