Rusija

Nuo trečiadienio Latvijos policija tikrins visų Rusijos ambasados ​​Rygoje lankytojų dokumentus, pranešė užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Ji paaiškino, kad ši priemonė yra atsakas į Rusijos veiksmus kitų šalių ambasadose Maskvoje – ten Rusijos saugumo tarnybos tikrina ambasadų lankytojų dokumentus. Tikrins lankytojų dokumentus Pasak ministrės, Rusijos ambasada apie tai jau pranešė.  B. Bražė sakė, kad policija tikrins lankytojų dokumentus prie Rusijos ambasados.

Viename iš Maskvos priemiesčių uždarytos parduotuvės ir užrašai „nuomojama“ atspindi vis augantį karo Ukrainoje poveikį Rusijos ekonomikai. Dėl milžiniškų išlaidų karui Ukrainoje, mokesčių didinimo, didelės infliacijos ir nervingų vartotojų Rusijos smulkioms įmonėms tenka vis didesnė našta. „Mano verslas ant išnykimo ribos. Aš galvoju apie visišką uždarymą“, – AFP sakė netoli Maskvos esančiuose Mytiščiuose veikiančios vaistinės savininkė.

Pirmadienį ir per naktį į antradienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė į kelio tiltą netoli laikinai okupuotos Azovskės gyvenvietės Zaporižios srityje, geležinkelio tiltą netoli Ičkų gyvenvietės laikinai okupuotame Kryme ir į kelis kitus svarbius Rusijos karinius objektus, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Šiuos objektus priešas naudoja kareiviams, ginklams, šaudmenims ir logistikos tiekimams vežti“, – teigė generalinis štabas.

Rusija pralaimi karą prieš Ukrainą. Kaip mano leidinio „The Independent“ analitikai, tai įrodo Rusijos vadovo Vladimiro Putino žodžiai – jis faktiškai pripažino, kad viskas klostosi ne pagal planą, ir paragino grįžti prie taikos derybų būtent tuo metu, kai Ukrainos raketos smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o po apšaudymu atsiduria tiltai, jungiantys Rusiją su okupuotomis teritorijomis.

Švedijos karinės žvalgybos vadovas Thomas Nilssonas mano, kad Rusija greičiausiai kels grėsmę kaimyninėms šalims dar ilgai po vadovo Vladimiro Putino kadencijos pabaigos, pranešė „Bloomberg“. „Mes nelaikome šios krizės laikina; Rusija pasirinko savo kelią ir kelio atgal nėra. Esame strateginėje konfrontacijoje – gilioje, struktūrinėje ir ilgalaikėje, to negalime atšaukti“, – sakė Th. Nilssonas.  Jo nuomone, Rusijos grėsmė šalims kaimynėms išliks ir pasibaigus V. Putino kadencijai.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Kyjive sulaikė buvusį Krymo Autonominės Respublikos komiteto, atsakingo už degalų, energetikos ir inovacijų politiką, vadovą, bendradarbiavusį su Rusijos pajėgomis, kai 2014 m. Maskva okupavo ir aneksavo pusiasalį.  Iškart po Krymo okupacijos jis gavo Rusijos pilietybę ir pasiūlė savo paslaugas Rusijos valdžiai. Vėliau Maskvos primestas vadinamasis Krymo vadovas Sergejus Aksionovas paskyrė jį į Krymo degalų ir energetikos ministro pareigas.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas antradienį pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką daugiabučiame name Jegorjevske, esančiame maždaug 100 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos, žuvo šešių mėnesių amžiaus kūdikis. A. Vorobjovas teigė, kad kūdikis mirė vežamas į ligoninę. Jo teigimu, Maskvos apylinkėse elektroninėmis priemonėmis buvo numušta arba neutralizuota 60 dronų, o Dubnoje, esančioje maždaug 120 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, buvo apgadintas administracinis pastatas.

Pirmadienį vykusio Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžio metu Kinija paragino Ukrainą ir Rusiją kuo greičiau atnaujinti taikos derybas ir dar kartą patvirtino savo paramą nedelsiamoms paliauboms, praneša „Kyiv Post“. Kinijos nuolatinio atstovo JT pavaduotojas Sun Lei paragino abi puses grįžti prie derybų ir parodyti politinę valią, reikalingą taikiam sprendimui pasiekti, laikantis JT Chartijos principų.

Rusija antradienį pranešė naktį virš šalies numušusi 419 Ukrainos dronų, įskaitant Maskvos srityje, kur, pareigūnų teigimu, žuvo šešių mėnesių kūdikis. Kyjivas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją. Kyjivas ypač taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas smogti gyvybiškai svarbiam Kremliaus pajamų šaltiniui, iš kurio finansuojamas karas.

Rusai neturėtų tikėtis, kad benzinas vėl bus toks pat prieinamas kaip anksčiau, teigė Valstybės Dūmos ekonomikos politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Stanislavas Naumovas, rašo „The Moscow Times“. „Tokio neriboto degalų kiekio asmeniniams automobiliams, koks buvo tada, kai į šalį buvo įvežtas pirmasis užsienietiškas automobilis, greičiausiai nebebus“, – RTVI sako S. Naumovas.

Rusijoje degalų deficitas stiprėja, eilės degalinėse darosi vis ilgesnės, o rusams pastarąjį mėnesį atsirado naujas išgyvenimo klausimas – iš kur gauti degalų. Dėl benzino ir to, kas pirmas stovėjo eilėje, prieinama net iki muštynių, matyti iš viešinamų vaizdo įrašų. Šio trilerio vertas siužetas tik įgauna pagreitį – Ukraina ir toliau sistemingai naikina Rusijos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumus.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kalboje pasigirdę teiginiai apie vieningą rusų tautą ir „besitraukiančius iš fronto ukrainiečius“ tėra dar vienas Kremliaus vadovo bandymas pateikti Rusijos karinę pergalę Ukrainoje kaip neišvengiamą, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) naujausioje analizėje.

Meksikoje registruoto banko „Plata“ vienas iš įkūrėjų Olegas Tinkovas pasisakė už Europos Sąjungos vizų politikos sugriežtinimą Rusijos piliečių atžvilgiu ir pareikalavo panaikinti jiems visas turistines vizas į ES šalis. „Visi šie vizų apribojimai – tai teisinga... Vasarą Forte dei Marmyje matau vaikštinėjančius žmones, kurie dirba gamyklose, karinėse įmonėse. Tai visiškas absurdas“, – pareiškė verslininkas interviu tinklaraštininko Iljos Varlamovo kanale.

Birželio 15–21 dienomis benzino gamyba Rusijoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2025 metų birželio vidurkiu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje. Dar birželio pradžioje Rusijos energetikos ministerija pripažino tiekimo sutrikimus šalies pietiniuose regionuose dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš kuro ir energetikos komplekso objektus, tačiau vadino tai „laikinais sunkumais“ ir tikino, kad situacija kontroliuojama.

„Netflix“ transliacijų platforma atsidūrė naujos Ukrainos vartotojų kritikos bangos centre. To priežastimi tapo platformos sprendimas įsigyti teises transliuoti naujus Rusijos animacinio serialo „Maša ir Lokys“ sezonus. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, po šių naujienų socialiniuose tinkluose pradėjo plisti ukrainiečių įrašai, kuriais raginama atšaukti prenumeratas ir primygtinai reikalaujama persvarstyti požiūrį į šią paslaugą.

Ukraina pateikė pasiūlymus tiek pagrindiniams partneriams, tiek Rusijos vadovo „draugams“ dėl galimybės susitikti ir užbaigti karą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBC Ukraina“. „Ukraina pateikė pasiūlymus tiek pagrindiniams partneriams, tiek Putino draugams, kurie iš mūsų išgirdo, kad susitikimas įmanomas ir šis karas gali būti užbaigtas. Reikia, kad Rusija žengtų šį žingsnį taikos link“, – pažymi V. Zelenskis.

Jungtinės Amerikos Valstijos po kelių atidėjimų atnaujino visas sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, pranešė Ukrainos prezidento sankcijų politikos komisaras Vladyslavas Vlasiukas.  „JAV sankcijos „Rosneft“ ir „Lukoil“, įvestos spalio mėnesį, vėl visiškai įsigaliojo po kelių laikinų atidėjimų. Naujausia išimtis baigė galioti birželio 16 d. ir nebuvo pratęsta“, – sakė jis.

Maskvos srityje esančiame Podolsko mieste 13-metis padegė degalų kolonėlę. Kaip skelbia news.ru, rusai įtaria ukrainiečių vaidmenį. Rusija pastarosiomis dienomis susiduria su vis labiau augančia degalų krize. 13-metis buvo sulaikytas. Rusijos Vidaus reikalų ministerijos atstovė Irina Volk sako, kad paauglys esą veikė spaudžiamas. Anot jos, paauglys yra vietos šeštokas.

Kai kurie Rusijos veikėjai ėmė raginti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną eskaluoti karą, nutraukti derybas su JAV ir galingiau smogti Ukrainai, skelbia „Reuters“. Raginimai imtis griežtesnių priemonių nėra naujiena. Kai kurie rusų veikėjai jau seniai reikalauja plačios mobilizacijos, sunaikinti Ukrainos vyriausybinius pastatus, nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir panašiai. Kai kurie netgi ragino V. Putiną apsvarstyti branduolinių ginklų panaudojimą.

Ėmė plisti gandai, kad vietos pareigūnai iš Krymo išveža savo šeimas, skelbia „Moscow Times“. Rusijos vadovybės patarėjas pusiasalyje Olegas Kriučkovas sureagavo į šiuos gandus ir nurodė, kad Krymo pokalbių grupėse fiksuojami masiniai pranešimai su raginimais skubiai palikti pusiasalį. O. Kriučkovas paragino Krymo gyventojus pasitikėti tik oficialia informacija. Tai, kad rusų statytiniai bėga iš Krymo ar evakuoja šeimas, nebūtų netikėta.

Eidamas 74-uosius metus mirė buvęs Rusijos gynybos ministras ir ilgametis Vladimiro Putino sąjungininkas Sergejus Ivanovas, rašoma „Agentstvo“. S. Ivanovo karjeros piku tapo 2007 metai, kai žiniasklaida jį įvardijo kaip vieną iš galimų įpėdinių prezidento rinkimuose. Tačiau leidinio „Projekt“ šaltinis teigė, kad V. Putinas niekada rimtai nesvarstė jo kandidatūros. S. Ivanovas buvo keturiais mėnesiais jaunesnis už V. Putiną. Jo mirties priežastys neskelbiamos.

Rusų oro gynybos sistemos per didelio masto naktinę ataką neva numušė 660 ukrainiečių dronų, nukreiptų į 12 Rusijos regionų, neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį, Juodąją bei Azovo jūras, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Tai – viena didžiausių dronų atakų prieš Rusiją ir aneksuotą Krymą nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios prieš daugiau nei ketverius metus. Ankstesnė didžiausia Ukrainos ataka per pastaruosius metus įvyko gegužės 17 dieną, kai buvo panaudoti 556 dronai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė neatmetantis galimybės, kad Rusija per ateinančius dvejus metus gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją, siekdama pateisinti kurios nors NATO šalies narės užpuolimą.

Rumunija naktį buvo paskelbusi oro pavojų dėl Rusijos atakos prieš Ukrainos miestus prie Dunojaus, esančius netoli Rumunijos sienos. Apie tai ryte informavo Rumunijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Ministerija nurodė, kad naktį iš birželio 25-osios į 26-ąją Rusija dar kartą atakavo smogiamaisiais bepiločiais taikinius pietinėje Odesos srities dalyje. 03.47 val. vietos laiku Nacionalinio karinio valdymo centro sprendimu šiaurinės Tulčos apskrities gyventojams buvo paskelbtas oro pavojus.

Dvi NATO rytinio sparno šalys įspėjo, kad Rusija rengia galimą provokaciją Baltijos valstybėse arba Lenkijoje, siekdama išbandyti Vakarų karinio Aljanso vienybę, rašo britų leidinys „The Guardian“. „Matome požymių, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją“, – pirmadienį pareiškė Latvijos žvalgyba, pridurdama, kad tai anaiptol nebūtų plataus masto invazija.

Po pastarosios atakos be elektros likusiame Sevastopolyje kilo grėsmė tūkstančiams akvariumo gyvūnų. Vietos akvariumo vadovas perspėja, kad generatoriams skirtų degalų atsargos sparčiai senka, o nutrūkus deguonies tiekimui 5 tūkst. gyvūnų gali pradėti dusti ir žūti. Sevastopolio (Krymas) akvariume iškilusi grėsmė 5 tūkst. gyvūnų gyvybei.

Tulos srities Novomoskovską visą naktį atakavo dronai. Per ataką buvo smogta chemijos gamyklai „Azot“, taip pat kilo gaisras Novomoskovsko šiluminėje elektrinėje (GRES). Sprogimai ir bepiločių skrydžiai buvo girdimi kelias valandas. Po atakos vietos gyventojai skundėsi ore tvyrančiu amoniako kvapu ir elektros tiekimo sutrikimais. Apie smūgius Novomoskovske patvirtino ir vietos valdžia. „Tulos sritis vėl patyrė masinę Ukrainos bepiločių orlaivių ataką.

Antradienį suėjo treji metai nuo Jevgenijaus Prigožino maišto prieš Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną. J. Prigožinui maištas kainavo jam gyvybę. Tačiau Rusijai galbūt būtų buvę geriau, jei J. Prigožinui būtų pasisekę, rašo „The Hill“. Anot leidinio, J. Prigožinas suvokė, kad Kremliui nepavyks nugalėti Ukrainos įprastais būdais. Tačiau V. Putinas to nesupranta iki šiol.

Ketvirta pagal dydį Rusijos naftos perdirbimo gamykla ir antra pagal dydį benzino gamintoja NORSI trečiadienį sustabdė veiklą, skelbia „Reuters“. Anot dvejų agentūros šaltinių, veikla sustabdyta po Ukrainos dronų atakos. Tikėtina, kad tai dar labiau pablogins padėtį Rusijoje, kur šiuo metu susiduriama su kuro krize. Ukraina pabrėžia, kad savo smūgiais Rusijos energetikos objektams ji bando susilpninti Rusijos galimybes užsidirbti iš kuro. Taip pat siekiama priartinti karą prie eilinių rusų.

Krymas išgyvena vieną iš sudėtingiausių laikotarpių, sako rusų primestas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas, rašo UNIAN. Jis pripažino problemas, susijusias su kuru ir elektros tiekimu. Anot jo, sunkiausia su degalais. „Padėtis su degalais yra sudėtingiausia. Šiandien imamasi priemonių, ypač prezidento nurodymu, kurios yra pakankamos šiai problemai išspręsti. Tačiau kada tiksliai tai įvyks, šiuo metu negaliu tiksliai pasakyti“, – sako jis.

Rusijos kariai „nukreips ginklus į Kremlių“, jei Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atsisakys išgirsti ir spręsti kareivių problemas. Tokį pareiškimą paskelbė karo Ukrainoje veteranu prisistatęs Aleksandras Luninas, rašo „Moscow Times“. „Telegram“ kanalai skelbia, kad šis vyras yra buvęs kovotojas savanorių daliniuose, galimai iš Voronežo srities.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažėrė kaltinimų Europai. Ji pareiškė, kad Europa neva tapo pagrindine kliūtimi į taiką Ukrainoje. Tokius jos žodžius cituoja rusų propagandos agentūra TASS. „Europa tapo pagrindine kliūtimi kelyje į taiką Ukrainoje“, – M. Zacharovą cituoja agentūra.

Link Maskvos srities nuskriejo bent dvi sparnuotosios raketos, skelbia UNIAN, remdamiesi stebėtojais. Anksčiau Maskvos srityje ir keliuose kituose Rusijos Federacijos regionuose buvo paskelbtas raketų pavojus. „Rosaviacija“ netrukus pranešė, kad Bugulmos, Kazanės, Nižnekamsko, Samaros oro uostuose įvesti laikini apribojimai orlaivių atvykimui ir išvykimui. Kiek vėliau apribotas ir Penzos bei Saratovo oro uostų darbas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paragino nedelsiant pradėti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos ir pabrėžė, kad atėjo laikas „užbaigti žudynes“. Kalbėdamas Lenkijos mieste Gdanske vykstančioje Ukrainos atstatymui skirtoje konferencijoje, F. Merzas sakė, kad Europa ir NATO yra pasirengę dar labiau padidinti spaudimą nustekentai Rusijos ekonomikai. „Rusija šio karo nelaimės.

Prancūzija Sicilijos pakrantėje antradienį perėmė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį, ketvirtadienį pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas. Antradienį Prancūzijos karinis jūrų laivynas perėmė naftos tanklaivį „Deliver“, kuris, pažeisdamas jūrų teisę, plaukė prie Sicilijos krantų, socialiniame tinkle rašė Prancūzijos prezidentas. „Europa yra ryžtinga.

Viešai prieinamuose platformos „Telegram“ kanaluose skelbiama, kad Rusijos Ufos mieste buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla, praneša naujienų portalas UNN. „Ufoje po išpuolio dega naftos perdirbimo gamykla“, – teigia kanalas „Exilenova+“, pažymėdamas, kad „buvo smogta dviem iš trijų Ufos naftos perdirbimo gamyklų“. „Ufa.

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimo palei Baltarusijos ir Ukrainos sieną buvo išjungti retransliatoriai, kurie leido okupantams paleisti bepiločius orlaivius dideliais atstumais gilyn į vakarines Ukrainos sritis. Tačiau kol kas nežinoma, ar Baltarusija juos visiškai išmontavo, ar tik laikinai sustabdė jų naudojimą.

Rusija, viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, įvedė daugybę apribojimų prekybai degalais visoje šalyje – tai lėmė Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, saugykloms ir logistikos infrastruktūrai, kurie sumažino vidaus pasiūlą. Keliuose regionuose įvestas normavimas, o kai kurios degalinės ir jų tinklai išpardavė atsargas arba užsidarė dėl tiekimo trūkumo.

Ukraina vykdys prevencinius smūgius objektams, kuriuos Rusija naudoja karui, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, tuo metu, kai Kyjivas stiprina atakas prieš energetikos infrastruktūrą, siekdamas priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo, praneša „Reuters“. „Pavedžiau mūsų specialiosioms tarnyboms ir ginkluotosioms pajėgoms imtis prevencinių priemonių prieš objektus, kuriuos Rusija naudoja savo kariniams veiksmams plėsti“, – teigė valstybės vadovas.

Krymas naktį patyrė masinę dronų ataką – pasak OSINT (atvirųjų šaltinių žvalgybos) kanalų, bepiločiai į pusiasalį skrido iš visų pusių. Pranešama apie sprogimus ir elektros tiekimo sutrikimus miestuose bei gyvenvietėse. Dronų skrydžiai ir sprogimai užfiksuoti Pervomaiskės, Krasnoperekopsko ir Simferopolio rajonuose, pačiame Simferopolyje ir Sevastopolyje, taip pat Jevpatorijoje bei Jaltoje. Tai – tik dalis vietovių, kuriose pranešta apie incidentus.

Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte nukritus drono nuolaužoms naftos bazėje kilo gaisras, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino atakas prieš Rusiją, reaguodama į beveik kasdienius Maskvos vykdomus dronų ir raketų išpuolius per jau penktus metus trunkantį karą.

Rusijos opozicinės partijos „Jabloko“ lyderio pavaduotojas trečiadienį nuteistas septynerius metus kalėti dėl socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų, kuriuose kritikuojamas karas Ukrainoje. Buvęs Maskvos miesto tarybos narys Maksimas Kruglovas buvo įkalintas praėjusių metų spalį įtarus jį „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimu. Kaltinimai susiję su dviem 2022 metų balandį paskelbtais įrašais.

Kremlius suabejojo Europos pasirengimu derėtis dėl Ukrainos karo pabaigos ir santykių atkūrimo. „Pirmiausiai turime būti tikri, kad Europa nori dialogo“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą apie galimų derybų perspektyvą. Nors yra pirmųjų signalų, tačiau jie prieštaringi, sakė jis, turėdamas omenyje ginčą Briuselyje dėl Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos bandymų atverti ryšio kanalus su Maskva.

Rusijos kantrybė Europai senka, o jei NATO nepasitrauks toli nuo jos sienų, Europos šalys turėtų būti nubaustos – prireikus ir branduoliniais ginklais. Tokią nuomonę interviu DR išsakė žinomas Rusijos profesorius Sergejus Karaganovas, daugiau nei 30 metų konsultavęs viena po kitos sekusias Rusijos prezidento administracijas, įskaitant ir prezidento Vladimiro Putino.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį fiureriu, rašo „The Kyiv Independent“. Praėjusią savaitę V. Zelenskis įspėjo Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, kad Baltarusija turi vieną savaitę pašalinti įrangą, kuri yra naudojama Rusijos atakose prieš Ukrainą, kitaip Kyjivas imsis veiksmų pats.

Kremliaus fanatikai paragino Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną suduoti smūgį Londonui, skelbia „The Sun“. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad buvo atlikti trijų šalyje suprojektuotų tolimųjų nuotolių sistemų bandymai. Projektu Jungtinė Karalystė siekia sukurti Ukrainai pažangius ir nebrangius tolimųjų nuotolių ginklus. Būtent tai iššaukė aršią V. Putino propagandistų reakciją.

Rusijos Kušvos miestą, esantį Uralo apygardoje, Sverdlovsko srityje, pirmadienio vakarą netikėtai nusiaubė viesulas, kuris išvartė elektros stulpus, sugriovė namus ir sužalojo mažiausiai 16 žmonių, praneša nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“. Dešimtys namų buvo sulyginti su žeme, o dar beveik šimtą apgadino galingas vėjas. Socialiniuose tinkluose patalpintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip viesulas juda per miestą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pagrasino, kad smogs Europos šalims, jei iš jų teritorijos į Rusiją bus paleisti dronai, rašo „Moscow Times“. „Jie supranta, kad bus atsakomasis smūgis. Manau, kad visi tai supranta arba turėtų suprasti. Todėl jie visais būdais stengiasi nuo to atsiriboti“, – cituojamas jis. Jis tuomet kalbėjo ir apie Baltijos šalis bei dronų incidentus, su kuriais susidūrė Lietuva, Latvija ir Estija. „Jie vis dėlto nerodo pirštu į Maskvą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nurodė, jog NATO ir ES lyderiai esą naudoja melagingus teiginius apie Rusijos grėsmę, siekdami padidinti savo išlaidas gynybai. Jis pabrėžė, kad Vakarai esą atvirai kalba apie pasirengimą karui su Rusija ir didina savo gynybos biudžetus, skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.