Rusija

Latvijos žvalgyba įspėja, kad Rusija rengia galimas provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją, įskaitant bepiločių orlaivių atakas ir kitus hibridinius veiksmus, siekdama priversti NATO šalis nutraukti paramą Ukrainai, praneša „Fox News“. „Matome požymių, kad Rusija ruošia karines provokacijas prieš Baltijos šalis arba Lenkiją.

Rusiją užgriuvo gamtos negandos – šalyje praūžė neįprastai stiprus viesulas ir pridarė daug žalos keliuose regionuose. Stiprus vėjas, lydimas liūties ir putpelės kiaušinio dydžio krušos, plėšė pastatų stogus, griovė balkonus, vartė medžius, traiškė automobilius bei rovė elektros perdavimo linijų atramas. Sverdlovsko srityje birželio 22 d. vakare prasiautė galingas viesulas, sukėlęs didelių nuostolių.

Rusijoje antradienį keliuose regionuose paskelbtas raketinio pavojaus režimas. Apribota ir dalies oro uostų veikla – laikinai sustabdyti skrydžiai Penzoje, Saratove, Žemutiniame Naugarde, Samaroje ir Uljanovske.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose kalbėdamas Saugumo Tarybos posėdyje griežtai įspėjo Rusiją, kad Maskvos kontrolė okupuotose Ukrainos teritorijose ilgai nesitęs ir kad Kyjivas gali persvarstyti savo pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo, jei JT ir toliau laikysis „principu „palaukim ir pamatysim“ pagrįsto požiūrio“, praneša „The Kyiv Independent“. „Taigi, kreipdamasis į Rusijos atstovą, galiu duoti jums vieną patarimą: jums niekada nepavyks išlaikyti okupuotų teritorijų. Niekada.

Ukraina stiprina atakas prieš Krymo teritoriją, siekdama galutinai izoliuoti pusiasalį. Apie tai, kaip Krymas gyvena Ukrainos smūgių sąlygomis, rašo „The New York Times“. Ukrainos pareigūnai Krymo kampaniją pavadino svarbiu strateginiu įvykiu, kuris gali padėti užbaigti karą. Jie pabrėžė savo sėkmę atakuojant naftos infrastruktūrą, karinius objektus ir gyvybiškai svarbius pusiasalio tiekimo kelius. Atakos Kryme vyksta kartu su Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiais kituose Rusijos miestuose.

Rusijai vertėtų susitarti su Ukraina, nes laikas nėra jos pusėje. Tai per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pareiškė Jungtinių Valstijų nuolatinio atstovo JT pavaduotojas Danas Negrea. „Kaip praėjusią savaitę Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime leido suprasti prezidentas Donaldas Trumpas, Rusijai vertėtų sudaryti susitarimą. Laikas nėra Maskvos pusėje“, – pažymėjo jis. Pasak diplomato pavaduotojo, Rusija kiekvieną mėnesį netenka apie 40 tūkst.

Rusija pradėjo plataus masto didelių apsauginių angarų statybą savo strateginiams bombonešiams „Engels“ aviacijos bazėje Saratovo srityje. Tai gali rodyti Maskvos požiūrio į brangiausių karinių orlaivių apsaugą pokyčius po virtinės Ukrainos smūgių Rusijos kariniams objektams, rašo TWZ. Leidinio duomenimis, 2026 m. birželio 20 d. palydovinė nuotrauka rodo didelio masto statybos darbus minėtoje aviacijos bazėje.

Per praėjusią parą Rusijos okupantai sudavė 1050 smūgių 56 gyvenvietėms Zaporižios srityje, sužeisti septyni žmonės. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, praneša „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė surengė 18 aviacinių smūgių Jurkivkai, Liubyckei, Danylivkai, Zorivkai, Novosološynei, Orichivui, Novopavlivkai, Omelnykui, Svobodai, Šyrokam, Babašams, Kopaniams, Dolynkai, Rivnei, Huliaipilskei ir Tymošivkai“, – rašė I. Fedorovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino NATO, kad ši parengė planą „Barbarosa“, skirtą puolimui prieš Rusiją, rašo „Obozrevatel“. Ministerija pareiškė, kad NATO ir Europos Sąjunga (ES) neva ruošiasi kariniam susidūrimui su Rusija, kuris esą turėtų įvykti 2030 m. pabaigoje.

Kad Ukrainos smūgis Maskvos naftos perdirbimo gamyklai nepasikartotų, rusai sutelkia viską, ką gali, rašo „Defence Express“. Anot leidinio, dabar „Pantsir“ sistemų tankis iškalbingas. Ukrainos pajėgos neseniai sudavė du smūgius Maskvos naftos perdirbimo gamyklai. Ukraina skelbė, kad gamykla neribotam laikui sustabdė naftos perdirbimo procesus.

Eidamas 70-uosius metus, staiga mirė Grigorijus Nechoroševas, ilgus metus informavimo priemonėse vadintas asmeniniu Vladimiro Putino priešu. G. Nechoroševas buvo Rusijos laikraščio, kuris 2008 metais pirmasis pranešė, kad Rusijos valdovas planuoja išsiskirti su žmona Liudmila Putina ir vesti olimpinę gimnastę Aliną Kabajevą, vyriausiasis redaktorius. G. Nechoroševas mirė Latvijos sostinėje Rygoje, kur 11 metų gyveno tremtyje kaip politinis pabėgėlis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas uždarame Užsienio ir gynybos politikos tarybos posėdyje pasisakė už branduolinio ginklo panaudojimą. Tai, remdamasis neįvardintu posėdžio dalyviu, pranešė rusų politologas Andrejus Kolesnikovas.

Estijoje vienas gyventojas birželio 10-ąją pjaudamas žolę Reugės savivaldybėje rado droną, pranešė vietos pareigūnai. Apie tai skelbia Estijos transliuotojas ERR. Pranešime pažymima, kad šis dronas galbūt yra susijęs su birželio pradžioje Ukrainos suduotu smūgiu Rusijai. Estijos vidaus saugumo tarnybos (ISS) biuro vadovas Harrys Puuseppas patvirtino, kad informacija apie radinį buvo gauta birželio 10-osios vakare.

Ukrainos gynybos pajėgos naktį smogė kosminių ryšių centrui „Dubna“ Maskvos srityje, taip pat bepiločių orlaivių (BPLA) operatorių rengimo poligonui ir Rusijos kariuomenės logistikos infrastruktūrai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pasak Ukrainos gynybos pajėgų, po bepiločių orlaivių atakos Dubnos centre buvo matomas didelis dūmų kiekis.

Rusijos okupantai bepiločiu orlaiviu smogė daugiavaikės šeimos namui, esančiam Sumų srityje. Apie tai „Facebook“ pranešė Sumų srities prokuratūra. Pranešama, kad per ataką žuvo 13-metis berniukas, jo 36 metų tėvas ir 73 metų močiutė. Taip pat buvo sužeisti kiti šeimos nariai: 31 metų berniuko motina, jo 10-metis brolis ir 13-metė sesuo. „Prokurorai, bendradarbiaudami su kitomis teisėsaugos institucijomis, dokumentuoja išpuolio padarinius.

Rusijos okupuotas Juodosios jūros Krymo pusiasalis, anot pranešimų, naktį buvo atakuotas dronais, girdėjosi sprogimai. Apie tai pranešė proukrainietiški „Telegram“ kanalai „Crimean Wind“ ir „Atesh“, kurie, be kita ko, rėmėsi gyventojais ir palydovų nuotraukomis. Esą būta dronų smūgių Simferopolio zonoje. Taikinys buvo Tavričeskajos elektrinė. Taip pat pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus įvairiose Krymo vietose.

Naujos kartos Ukrainos vidutinio nuotolio bepiločiai orlaiviai smarkiai trikdo Rusijos kariuomenės tiekimo linijas pietinėse fronto dalyse, atakuodami tiltus, traukinius ir degalų cisternas. Pasak CNN, tai suteikia Kyjivui galimybę sužlugdyti Maskvos vasaros puolimo planus.

Rusijos dronas atakavo užsienio krovininį laivą Juodojoje jūroje. Po smūgio Turkijos laive kilo didelis gaisras, o Ukrainos karinės jūrų pajėgos skubiai evakavo įgulą. Skelbiama, kad incidentas pareikalavo aukų. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės jūrų pajėgos. „Dėl priešo bepiločio orlaivio smūgio Turkijos krovininiame laive VICTRESS (plaukiojančiame su Panamos vėliava) kilo didelis gaisras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina stiprins smūgius Rusijai. Interviu televizijai TSN jis pabrėžė, kad tai yra teisingas atsakas į kasdienes Rusijos atakas. „Pyktis, emocijos – jie yra pateisinami. Ir mūsų tautos, ir mano. Tačiau po pykčio turi sekti kažkas daugiau. Negali būti taip, kad po pykčio vėl sektų tik pyktis. Jie turi tai pajusti“, – sakė prezidentas.

Šeštadienį Rusijos pietuose esančio Krasnodaro miesto prekybos centre peiliu ginkluotas užpuolikas pražudė moterį ir sužeidė dar kelis žmones, pranešė vietos teisėsaugos institucijos. Policijos teigimu, moteris tapo jauno vyro, kuris peiliu puldinėjo atsitiktinius praeivius, auka. Neoficialiais duomenimis, sužeisti dar mažiausiai penki žmonės. „Įtariamasis sulaikytas, šiuo metu policija jį apklausia“, – šeštadienį Maskvoje sakė Rusijos vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Irina Volk.

Buvęs Rusijos televizijos kanalo „Rossija-1“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Skorobutovas interviu laidai „I grianul Grem“ papasakojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo 2011 metų gauna specialiai jam montuojamas naujienų laidas. Šios laidos nepasirodo televizijos eteryje ir yra skirtos tik valstybės vadovui. Pasak D. Skorobutovo, jam dirbant kanale, šis projektas turėjo kodinį pavadinimą „Pagrindinis žiūrovas“. „Tai vyko taip.

Rusijos pietiniame Krasnodaro mieste peiliu ginkluotas užpuolikas viename prekybos centre šeštadienį nudūrė moterį ir sužalojo dar penkis žmones, pranešė vietos pareigūnai. „Jaunas vyras, ginkluotas, kaip atrodo, peiliu, užpuolė žmones viename Krasnodaro prekybos centre. Per incidentą žuvo viena moteris“, – pareiškė Rusijos tyrimo komitetas, atsakingas už sunkių nusikaltimų tyrimą.

Dvipartinė šešių JAV senatorių grupė pristatė SABER įstatymo projektą. Pagal oficialų pareiškimą, paskelbtą senatoriaus Timo Kaine‘o svetainėje, šis projektas išplėstų konfiskuoto Rusijos valstybinio turto panaudojimo galimybes ir leistų šias lėšas naudoti ginklų Ukrainai pirkimui, rašo „RBC-Ukraine“. Pagal šiuo metu galiojantį REPO įstatymą, JAV jurisdikcijoje esančios įšaldytos Rusijos Federacijos centrinio banko lėšos gali būti konfiskuotos, tačiau jų panaudojimas apsiriboja Ukrainos a...

Maskvos naftos perdirbimo gamykla neribotam laikui sustabdė naftos perdirbimą. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pažymima, kad 2026 m. birželio 18 d. buvo patvirtintas smūgis kompleksiniam naftos perdirbimo įrenginiui, trims RVS-10000 rezervuarams ir vienam RVS-30000 rezervuarui Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje. „Įmonė neribotam laikui sustabdė naftos perdirbimą“, – pabrėžė generalinis štabas.

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas Rusijos žiniasklaidai pareiškė, kad ketvirtadienio atakos prieš Maskvą metu, kuomet buvo fiksuojama įspūdingi sprogimai, oro gynyba „pasiekė aukštus veiklos rodiklius“. „Iš tiesų, dronų atakos tęsiasi. Imamasi atitinkamų priemonių pasekmėms likviduoti. Nepaisant visko, priešlėktuvinės gynybos sistemos pasiekė aukštus veiklos rodiklius“, – sakė jis žurnalistams, komentuodamas ataką prieš Maskvą.

Vieną iš sprogimų Maskvos Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje sukėlė Rusijos oro gynybos raketa, praneša „Telegram“ kanalo „Astra“ atvirųjų šaltinių analitikas. Liudininko paskelbtame vaizdo įraše užfiksuotas momentas prieš pat sprogimą ir vieno iš naftos perdirbimo gamyklos rezervuarų stogo pakilimas į orą. Remdamasis vaizdo įrašu, „Astra“ analitikas nustatė, kad užfiksuotas sprogimas įvyko iškart po to, kai buvo paleista oro gynybos raketa, kuri, anot analitiko, ir pataikė į saugyklą.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nelaiko Europos Sąjungos tinkama partnere, su kuria būtų galima derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Straipsnyje, kurį internete paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija, S. Lavrovas teigė, kad tikrasis Europos lyderių tikslas nėra derėtis su Rusija. „Jis yra sustiprinti [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio režimą ir išlaikyti jį kaip atsparos tašką tolesnei konfrontacijai su Rusija“, – rašė jis.

Rusija šiais metais planuoja padidinti karines išlaidas dar 4–5 trilijonais rublių – tai maždaug 40 proc. daugiau nei numatyta biudžete, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. Šaltinių teigimu, siekdamos padengti trūkumą, Rusijos valdžios institucijos planuoja skolintis vidaus rinkoje, o skolinimosi apimtis turėtų siekti 2–3 trilijonų rublių.

Po ketvirtadienį įvykusios atakos Maskvoje Rusijoje esantys JAV piliečiai buvo įspėti apie grėsmę, susijusią su dronų atakomis. JAV ambasada Rusijoje atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu dronų atakos vyko netoli sienos su Ukraina, taip pat didžiuosiuose Rusijos miestuose, ypač Maskvoje, Kazanėje ir Sankt Peterburge. Rusijoje esantiems amerikiečiams rekomenduojama, pastebėjus droną, laikytis vietos Rusijos valdžios institucijų nurodymų ir ieškoti prieglobsčio.

Kremliaus pradėtas karas Ukrainoje vis labiau klostosi Kyjivo naudai, tad Rusija gali labiau stengtis destabilizuoti vakarus. Tokią nuomonę išsakė britų leidinio „The Telegraph“ užsienio naujienų redaktorius Conas Caughlinas savo straipsnyje. Autorius pažymi, kad po daugiau nei ketverių metų visapusiško karo vis daugiau požymių rodo, kad situacija fronte keičiasi Ukrainos naudai.

Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos lyderiai šią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime tikriausiai „pripumpavo“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą žalingų idėjų, tačiau Baltųjų rūmų šeimininkas esą yra stiprus lyderis, kuris laikosi savo paties idėjų, praneša agentūra „Reuters“. J. Ušakovas tvirtino manantis, kad D. Trumpas buvo klaidingai informuotas apie padėtį Ukrainoje ir kad Maskva vis dar laukia D. Trumpo pasiuntinių Steve...

Ketvirtadienį Maskvos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos juodos nuosėdos ant palangių, automobilių, suoliukų bei kitų lauke esančių paviršių. Gyventojai tai vadina „naftos lietumi“, o Rusijos aplinkos apsaugos ministerija tikina, kad tai – „degimo produktų nusėdimas suodžių pavidalu“. Pasak gyventojų, šios nuosėdos pasirodė po smūgių naftos perdirbimo gamyklai. „Jokio „naftos lietaus“ [Maskvos] srities teritorijoje nebuvo.

Ukraina ir toliau vykdys atsakomuosius smūgius prieš Rusiją. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, šie veiksmai yra ne tik atsakas į išpuolius prieš taikius Ukrainos miestus, bet ir priemonė spausti valstybę agresorę siekti taikos. Valstybės vadovas šias pastabas išsakė Briuselyje bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“ korespondentas. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nenori karo ir niekada jo nenorėjo, ir pridūrė, jog visi tai žinojo, įskaitant ir Ukrainos partnerius.

Maskvos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos juodos nuosėdos ant palangių, automobilių, suoliukų bei kitų lauke esančių paviršių. Pasak gyventojų, šios nuosėdos pasirodė po smūgių naftos perdirbimo gamyklai. Anksčiau Rusijos pareigūnai tikino, kad toks „naftos lietus“ tėra „paprasti suodžiai“ ir nekelia jokio pavojaus, rašo „Telegram“ kanalas UNIAN. Balandžio mėn.

Rusijos propagandistas Vladimiras Solovjovas po dronų smūgio Maskvai paragino sostinės gyventojus nepanikuoti, o tiems, kurie negali gyventi karo sąlygomis, patarė palikti šalį, rašo UNIAN. Pasak jo, Rusijos piliečiai turėtų „semti stiprybės iš savo šeimos istorijos“ ir kontroliuoti emocijas. „Nereikia isterikuoti. Reikia suprasti, kad vyksta karas. Ir semtis stiprybės, be kita ko, iš šeimos istorijų“, – aiškino V. Solovjovas.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad G7 viršūnių susitikime Europos lyderiai esą „priskiedė JAV prezidentui žalingų idėjų“. Pasak J. Ušakovo, Europos politikai D. Trumpui bandė įteigti „žalingas idėjas“ apie karą Ukrainoje. Kremliaus atstovas piktinosi, kad Vakarų lyderiai ragino situacijos fronte nevertinti Rusijos naudai ir toliau tęsti paramą Ukrainai.

Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, žinomas šaukiniu „Madjaras“, savo „Telegram“ kanale pasidalijo vieno iš dronų, panaudotų atakuojant Maskvą, vaizdais ir paskelbė žinutę Rusijai. Jo teigimu, smūgiai Rusijos sostinei rodo, kad „nepasiekiamų zonų“ Kremliaus režimui lieka vis mažiau, o Ukrainos pajėgos ir toliau tęsia atakas prieš karinei agresijai svarbią infrastruktūrą. „Maskva vis dėlto žlugs. Ir ne paplūdimyje Kryme.

Per šiandieninę Ukrainos ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Maskvoje į dangų pakilęs naftos saugyklos rezervuaro stogas tapo „memu“. „Telegram“ kanalų paskelbtose liudininkų nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kaip po vieno iš dronų smūgių rezervuaro stogas pakyla į kelių metrų aukštį. Internete pradėjo plisti vartotojų sukurti vaizdai. Socialinių tinklų vartotojai dalijasi įvairiais „memais“ bei montažais, pašiepiančiais į orą pakilusį rezervuaro stogą ir pačią situaciją.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paaiškino maskviečiams, kad šį rytą Rusijos sostinėje vykę įvykiai yra agresyvaus karo prieš Ukrainą pasekmė, ir paragino klausimus dėl jo pabaigos adresuoti Vladimirui Putinui. Apie tai Ukrainos diplomatijos vadovas parašė socialiniame tinkle „X“. Jis pažymėjo, kad vienas populiariausių klausimų, kuriuos šį rytą užduoda maskviečiai, yra: „Kas vyksta?“ „Galiu atsakyti. Jūsų šalis pradėjo agresyvų karą prieš mūsų šalį.

  Ukrainos dronai antrą kartą per savaitę smogė Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, taip pat atakavo taikinius Rostovo srityje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas atakas prieš Rusiją, rašo UNIAN. „Šią naktį mūsų tolimojo nuotolio sankcijos vėl pasiekė Maskvos regioną: antrą kartą per savaitę buvo smogta Maskvos naftos perdirbimo gamyklai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turi dvejų su puse metų laikotarpį, kol Donaldas Trumpas yra valdžioje JAV, ir per tą laiką privalo nuspręsti, kokių veiksmų imsis toliau, nes vėliau tai padaryti bus kur kas sudėtingiau, konferencijos „Riga StratCom Dialogue 2026“ metu duodamas interviu naujienų agentūrai „LETA“ teigė Keiso Vakarų rezervo universiteto Weatherheado vadybos mokyklos Ekonomikos katedros vedėjas ir ekonomikos profesorius Romanas Sheremeta.

Visi 4 Maskvos oro uostai – Šeremetjevo, Domodedovo, Vnukovo ir Ramenskojės – uždaryti, pranešė „Rosaviacija“ savo „Telegram“ kanale. Tai jau trečiasis toks skrydžių apribojimas per praėjusią naktį ir rytą, rodo tarnybos pranešimai „Telegram“ platformoje. Pasak „Rosaviacijos“ atstovų, apribojimai buvo įvesti siekiant užtikrinti skrydžių saugumą dėl bepiločių orlaivių (dronų) atakos grėsmės.

Birželio 18 d., ketvirtadienio rytą, dronai masiškai atakuoja Maskvą. Remiantis Rusijos „Telegram“ kanalais, rusai skundžiasi virš galvų skraidančiais dronais, sprogimų garsais ir gaisru naftos perdirbimo gamykloje. Nuo 4 val. ryto įvairiuose viešuose kanaluose pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti virš Maskvos ir Maskvos srities skrendantys dronai. Praėjus vos 40 minučių, Maskvos meras Sergejus Sobianinas pradėjo pranešinėti apie neva numuštus dronus, skridusius Rusijos sostinės link.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitikimo su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi Prancūzijoje metu atsisakė pasakyti, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui tenka didelė atsakomybė už tai, kad karas Ukrainoje vis dar tęsiasi. Žurnalistas JAV prezidento paklausė, ar jis mano, kad V. Putinui tenka didelė atsakomybė už tai, kad karas Ukrainoje vis dar tęsiasi. D. Trumpas atsakė, kad nenori komentuoti šios temos, nes siekia užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.

Maskvai atmetus Jungtinių Valstijų ir Europos pasiūlymus derėtis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, jog Didžiojo septyneto (G7) lyderiai sutiko, kad Rusija „neturi tikro noro“ sudaryti taiką Ukrainoje. „Prezidentas (Donaldas) Trumpas, kaip ir mes visi, tiesiog pripažino, kad šiandien Rusijos pusėje nėra tikro noro kalbėtis apie taiką“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje paskutinę G7 aukščiausiojo lygio susitikimo Prancūzijoje dieną.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costos biuras trumpam užmezgė diplomatinius kontaktus su Kremliumi, siekdamas atverti ryšio kanalus, trečiadienį pranešė Briuselis. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Europa svarsto, ar kalbėtis su Rusija apie karo Ukrainoje pabaigą.

Bulgarija nepritarė daliai 21-ojo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo, praneša „Politico“ ir BNR. „Bulgarija signalizavo nepritarianti daliai 21-ojo sankcijų Rusijai paketo“, – rašo leidinys, remdamasis dviem diplomatais. Daugiau detalių apie Bulgarijos sprendimą „Politico“ nepateikė. BNR praneša, kad Europos Komisija pasiūlė į sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos patriarchą Kirilą dėl jo paramos karui Ukrainoje.

Danija planuoja šį rudenį Latvijoje dislokuoti 850 karių batalioną, pakeisiantį ten šiuo metu dislokuotą Švedijos kontingentą. Šią žinią paskelbė Danijos gynybos ministras Jeppe Bruusas, praneša agentūra „Reuters“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Danijos kariuomenė rudenį NATO narės Latvijos teritorijoje dislokuos 850 karių batalioną, pakeisiantį regione dislokuotą Švedijos kontingentą“, – sakė J. Bruusas. „Svarbu, kad prisidėtume prie Rusijos atgrasymo.

Sutuoktinių pora Jane ir Alanas Kelvey, į kurių jachtos „Bright Future“ pusę išvakarėse Lamanšo sąsiauryje kelių šūvių paleido Rusijos fregata „Admiral Grigorovič“, BBC teigė, kad incidentas buvo „siurrealistinis“. Jie paneigė Rusijos gynybos ministerijos versiją, pagal kurią jachta esą priartėjo prie fregatos 150 metrų atstumu ir nereagavo į signalus. Sutuoktiniai tvirtina, kad nuo Rusijos karinio laivo juos skyrė apie 450 metrų.