Rusija

Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui Juodojoje jūroje, dviem kelių tiltams ir keliems Rusijos vadavietės punktams, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Juodojoje jūroje buvo suduotas smūgis „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui FINA A (IMO 9283306)“, – teigiama pranešime. Laivui yra taikomos Europos Sąjungos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Ukrainos sankcijos.

2025 m. daugiau nei 1,1 užsienio piliečių gavo Rusijos vizas už deklaruojamą įsipareigojimą vadovautis „tradicinėmis vertybėmis“, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida – tai nauja tendencija, atsiradusi Ukrainoje vykstančio karo metu Maskvai stiprinant antiliberalią retoriką.

Rusija teigia, kad karo laivas Lamanšo sąsiauryje paleido įspėjamuosius šūvius, nes britų jachta „plaukė pavojinga trajektorija“, nurodo „Sky News“. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad šiandien vienas jos karo laivų Lamanšo sąsiauryje „prevenciškai“ paleido įspėjamuosius šūvius.

Dėl Ukrainos dronų atakos birželio 16 d. Maskvos naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą. Apie tai informuoja „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonės sektoriuje. Pasak agentūros pašnekovų, per smūgį bendrovės „Gazprom Neft“ įmonei, esančiai Maskvos pietryčiuose, buvo apgadintas pagrindinis pirminio naftos perdirbimo įrenginys, kuriam tenka 53 proc. gamyklos gamybinių pajėgumų. Antrasis įrenginys, šaltinių duomenimis, turėtų atnaujinti darbą artimiausiu metu.

Keliems Europos Parlamento nariams, tarp jų ir skandalingai pagarsėjusiai Rumunijos europarlamentarei Dianai Sosoacai, gresia sankcijos Europos Parlamente dėl jų kelionės į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą, kuriame dalyvavo ir Kremliaus vadovas.

Jungtinėje Karalystėje (JK) registruota jachta pranešė, kad jai plaukiant Lamanšo sąsiauryje šiek tiek už Britanijos vandenų ribų Rusijos karo laivas netoli jos paleido „įspėjamuosius šūvius“, naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė JK gynybos šaltinis. Manoma, kad incidentas įvyko už maždaug 20 jūrmylių į pietus nuo Vaito salos, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JK komandosai netoliese sulaikė ir išsilaipino įtariamame Rusijos „šešėlinio laivyno“ laive.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad egzistuoja galimybė, jog derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos gali prasidėti jau šią vasarą. Jis tokią pastabą išsakė duodamas interviu RTL, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Manau, kad egzistuoja galimybė pradėti derybas šią vasarą“, – teigė J. Wadephulas. Vokietijos užsienio reikalų ministras neatmetė galimybės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti atviresnis dialogui nei anksčiau.

Rusijos lyderio Vladimiro Putino aplinkoje daugelis ragina jį eskaluoti karą prieš Ukrainą, tačiau Rusijos visuomenėje yra daug žmonių, kurie pradeda suprasti, kad šiame kare jie nelaimės. Tai naujienų agentūros „Reuters“ konferencijoje „Reuters Next“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiuo metu 60 proc. Rusijos visuomenės nori sustabdyti šį karą. Būtent todėl turime daryti didesnį spaudimą Putinui“, – sakė V. Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos netrukus galės atnaujinti sankcijas Rusijos naftai. Tai jis pranešė Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime, kuriame lyderiai siekia padidinti spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. „Greitai galėsime tai padaryti“ „Greitai galėsime tai padaryti, nes nafta dabar teka“ per Hormuzo sąsiaurį susitarus su Iranu užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, sakė D. Trumpas.

Rusijos naftos ir dujų bendrovė „Tatneft“ savo degalinėse įvedė degalų pardavimo ribojimus. Bendrovės karštojoje linijoje informuojama, kad limitai taikomi visose šalies degalinėse, o atsiskaitymai laikinai priimami tik grynaisiais pinigais. Tuo metu leidinys „Ostrožno, novosti“, taip pat remdamasis bendrovės karštąja linija, praneša, kad ribojimai įvesti daugelyje regionų, bet ne visuose, o vienam asmeniui parduodamų degalų kiekis priklauso nuo konkretaus regiono.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas aptarė galimybę Jungtinėse Valstijose surengti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu tokiu formatu, kuriame jam būtų sunkiau atsisakyti dalyvauti, teigė V. Zelenskis. „Vakar su prezidentu Trumpu aptarėme, kad toks susitikimas galėtų būti surengtas JAV – tokiu formatu, kuriame Putinui būtų daug sunkiau atsisakyti bent jau prezidento Trumpo pasiūlymo. Pamatysime, kas iš to išeis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu – prieš tai jis sekmadienį telefonu kalbėjosi tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pokalbiai sekmadienį buvo „labai geri“, sakė jis atvykęs į G7 viršūnių susitikimą Prancūzijoje. „Galbūt galime kažką padaryti“, – sakė D. Trumpas, tačiau detaliau nieko nekomentavo. „Jie abu atviri tam“, – pridūrė jis.

Latvijoje praėjusį sekmadienį rastos, kaip manoma, NATO naikintuvo Rėzeknės savivaldybėje birželio 8-ąją numušto drono nuolaužos. Naujienų agentūros LETA duomenimis, nacionalinės ginkluotosios pajėgos šiuo metu jas analizuoja. Remiantis LETA gauta informacija, dėl birželio 8-ąją Rėzeknės savivaldybėje įvykusio drono incidento pradėtas baudžiamasis procesas, o tyrimą atlieka Valstybės saugumo tarnyba.

Niekas negali pateisinti Rusijos smūgio, per kurį nukentėjo UNESCO pasaulio paveldo objektas. Tai socialiniame tinkle X pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, komentuodamas Kyjivo Pečorų laura apgadinimą per Rusijos ataką prieš Kyjivą.

Kremliaus priešininkas Ilja Jašinas Berlyne įsteigė politinę partiją, sieksiančią tapti susiskaldžiusios Rusijos opozicijos platforma tremtyje. Organizacija savo steigiamajame suvažiavime pasivadino „Taiki Rusija“, pranešė I. Jašinas tinkle „X“. Partija, pasak jo, priešingai nei Rusijos vadovybė, sieks atstovauti „tikriesiems Rusijos interesams“. „Šiais interesais mes laikome kariuomenės išvedimą iš Ukrainos ir imperializmo atsisakymą, žmogaus bei laisvės teisių užtikrinimą ir teisingą visuome...

NATO imasi veiksmų užkirsti kelią Rusijos hibridinėms atakoms dar prieš joms įvykstant ir tam pasitelkia privačias bendroves bei karinius pajėgumus kovai su sabotažu ir oro erdvę pažeidžiančiais dronais, praneša „Politico“. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijų klausimais Jamesas Appathurai sako, kad Rusijos hibridinių atakų kampanija yra plataus masto, ji didėja ir nesustos nepriklausomai nuo to, kaip baigsis karas Ukrainoje.

Pirmadienį, birželio 15 d., Rusijos Irkutsko srityje sudužo strateginis bombonešis „Tu-22M3“. Apie tai praneša Rusijos „Telegram“ kanalai „Mash“, „ASTRA“. Teigiama, kad tai įvyko lėktuvui leidžiantis per „planinį mokomąjį skrydį“. Nurodoma, kad tuo metu „Tu-22M3“ esą skrido be kovinės ginkluotės. Katastrofos vietoje – gaisras Taip pat skelbiama, kad lėktuvas sudužo netoli Svirsko miesto Irkutsko srityje.

Du Rusijos dronai tyčia atakavo Ukrainos sostinės Kyjivo dalį, kurioje įsikūrusi Pečorų laura ir „Meno arsenalas“. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ po apsilankymo Pečorų lauroje ir „Meno arsenale“, kurie buvo apgadinti per Rusijos ataką, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Gelbėtojai užgesino gaisrus Kyjive – lauroje ir „Meno arsenale“. Dėkoju visoms tarnyboms, dirbančioms smūgių vietose, ir visiems, kurie padeda.

Baltarusijos gamyklos prisideda prie Maskvos agresijos prieš Ukrainą gamindamos Rusijai skirtus ginklus pagal šimtus milijonų dolerių vertės sutartis, šalies opozicijos atliktą tyrimą cituoja lenkų naujienų portalas „TVP World“. Buvusių Baltarusijos saugumo struktūrų darbuotojų organizacijos „BelPol“ tyrimo duomenimis, Rusijai buvo parduotos transporto priemonės, optinė įranga, sviediniai ir šaudmenys.

Jekaterinburge (Rusija) karo Ukrainoje dalyviui iš Permės krašto Artiomui Bučinui, apkaltintam buvusios žmonos ir jos dukters iš kitos santuokos išžaginimu bei nužudymu, teismas skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Apie kraupius Rusijos prezidento Vladimiro Putino į karą Ukrainoje paleisto kalinio nusikaltimus portalui E1 pranešė šaltinis teisėsaugoje. Tragedija įvyko 2024 metų rugpjūčio 28 dieną Čusovojuje. 26 metų moters ir jos 7 metų dukters kūnai buvo rasti tik kitą dieną.

NATO sąjungininkų pajėgų Europoje strateginės komunikacijos direktorius brigados generolas Jay Jensenas sekmadienį teigė, kad Rusijos bandymai atkurti imperiją yra neperspektyvūs, todėl Aljansas privalo siekti daryti įtaką Maskvai, kad ši pasirinktų prognozuojamą „B planą“. Pagrindiniai Rusijos vadovybės strateginiai tikslai apima tam tikrą Rusijos imperijos atkūrimą, tačiau ši strategija nėra perspektyvi, todėl Rusija privalo jos atsisakyti ir pereiti prie „B plano“, o NATO turi siekti da...

Rusija ruošiasi plataus masto karui su Europa ir per artimiausius dvejus–trejus metus ji turės galimybių langą užpulti, liudija esamų ir buvusių žvalgybos bei kariuomenės atstovų vertinimai, su kuriais savo tyrimo metu kalbėjosi Danijos DR, Norvegijos NRK, Švedijos kanalas SVT ir Estijos portalas „Delfi“. Tarptautinio žurnalistų tyrimo dėl Rusijos pasirengimo kariauti detalės DR, NRK, SVT ir „Delfi“ atliko interviu su aukšto rango Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos kariškiais, taip pat ...

Atsargos generolas rėžė: Putino mirtis arba nušalinimas yra būtina sąlyga taikai Ukrainoje

Rusijos Krasnodarą užklupo galinga liūtis, kilo potvynis. Kaip praneša įvairūs rusų portalai, Krasnodarui smogė galinga audra, lijo, krito kruša. Po audros Krasnodarą užtvindė vanduo. Potvynis Rusijos mieste Neatlaikė miesto kanalizacija, patvino ir gatvės, jos virto tikromis upėmis. Kai kur stojo kelių eismas, nevažiuoja viešasis transportas. Taip pat dėl vandens, užliejusio bėgius, sustabdytas tramvajaus judėjimas. Yra pranešimų, kad žmonės judėjimui pasitelkia ekskavatorius.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose baigsis dar šiemet, rašo baltarusių agentūra „Belta“. „Viskas priklauso nuo vos kelių žmonių noro. Jei toks noras bus, šiuos karus tikrai galima užbaigti dar šiais metais. Net Rusijos ir Ukrainos konfliktą (Rusijos karą prieš Ukrainą – red. past.) galima užbaigti dar šiais metais“, – cituojamas jis. A. Lukašenka yra ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas.

Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo aštuoniolikmečiui sūnui Adamui Kadyrovui suteiktas Čečėnijos Respublikos didvyrio vardas, o medalį jam įteikė pats tėvas, praneša naujienų portalas „Meduza“. Čečėnijos vyriausybės vadovas Magomedas Daudovas paskelbė, kad A. Kadyrovui šis titulas suteiktas „už išskirtinius nuopelnus valstybei, nesavanaudišką atsidavimą tautai, aktyvų ir vaisingą darbą, skirtą visapusiškai remti specialiąją karinę operaciją, bei Rusijos dienos proga“. Tai jau antras kartas, kai...

Sidnėjuje, Australijoje, vietinius nustebino neįprastas vaizdas gatvėse. Kaip skelbia „7NEWS Australia“, gatvėse pasirodė didžiulės iškabos su Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veidu, prorusiškais užrašais. Plakatus, iškabintus ant automobilių priekabų, po miestą vežiojo prorusiški veikėjai. Gatvėse – įžūlūs plakatai, paaiškėjo, kas juos suorganizavo Toks incidentas vadinamas įžūliu akibrokštu. Ant plakatų – V. Putino veidas, karo simbolis „Z“, Rusiją palaikantys užrašai.

Rusijos valdžia bando raminti gyventojus dėl baimių apie galimą benzino deficitą po virtinės Ukrainos smūgių šalies naftos infrastruktūrai. Kaip rašo „Bloomberg“, šią savaitę kelių Rusijos regionų vadovai buvo priversti viešai neigti socialiniuose tinkluose plintančius pranešimus apie kuro trūkumą. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pareiškė, kad tiekimas vyksta pagal grafiką ir jokio deficito nėra, o pavieniai gyventojų skundai neatspindi realios situacijos.

Ukrainos pajėgos blokuoja kelis tiltus, jungiančius okupuotą Chersono sritį su Krymu. Taip Ukrainos ginkluotosios pajėgos griauna pagrindinius rusų logistikos maršrutus į pusiasalį ir sudaro kliūtis tolesniam priešo puolimui. Apie tai rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai, vertindami Ukrainos smūgių pasekmes. Okupacinės Chersono srities valdžios vadovas Vladimiras Saldo birželio 11 d. pareiškė, kad Ukrainos pajėgos smogė keliems tiltams, jungiantiesiems okupuotą Chersono sritį ir Krymą.

Ukraina nori iš savo sąjungininkų gauti papildomus 20 mlrd. dolerių (apie 17,3 mlrd. eurų), kad įtvirtintų savo pranašumą prieš Rusiją mūšio lauke. Apie tai rašo „Politico“, remdamasis aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūno pareiškimu. „Visi mato, kad Rusija dega, ir mes norime, kad ji degtų dar stipriau, tačiau tam mums reikia finansavimo“, – sakė jis. Leidinys pažymi, kad prašymas skirti lėšų bus išsakytas birželio 18 d. vyksiančiame kitame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje.

Kyjivas mūšio lauke demonstruoja geresnius rezultatus nei bet kada per pastaruosius metus. Kaip rašo „Bloomberg“, Rusijos nuostoliai sparčiai auga, o kariniai laimėjimai mažėja. Jei Ukrainai pavyks išlaikyti šią dinamiką, galbūt ji privers Rusiją sudaryti deramą taiką. „Tačiau optimizmą reikėtų tramdyti: išlieka svarbūs klausimai, kiek ilgai tęsis Ukrainos pranašumo laikotarpis ir kiek pavojingas gali tapti į kampą įspraustas Rusijos vadovas Vladimiras Putinas“, – perspėjama straipsnyje.

Ukrainos pietrytinės Zaporižios srities karinis gubernatorius ketvirtadienį paragino Rusijos okupacijos sąlygomis gyvenančius ukrainiečius išvykti, nes Kyjivas stiprina oro antskrydžius okupuotose šalies dalyse. Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“ pareiškė, kad Ukrainos pajėgos atakuoja Rusijos karinę infrastruktūrą ir tiekimo maršrutus Zaporižios ir Chersono srityse.

Skandinavijos žvalgybos pareigūnai įspėja, kad Baltijos jūros regione prie sienų su NATO šalimis Rusija kuria karines bazes, kuriose galės tilpti iki 115 tūkst. karių, ir gali ruoštis konfliktui. Apie tai rašo portalas „TVP World“. Prie NATO sienų Rusija stato bazes daugiau nei 100 tūkst.

Artėjanti žiema yra paskutinė viltis Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, rašo „New York Post“. Leidinio kalbinti ekspertai mano, kad žiemą Rusija turėtų surengti didelį puolimą prieš Ukrainą ir bandyti padaryti maksimalią įmanomą žalą jai. „Putinas vėl lauks žiemos, kad atnaujintų didelio masto smūgius ir sukeltų humanitarinę krizę, siekdamas gauti nuolaidų Donbaso klausimu“, – sako Strateginių ir tarptautinių studijų centro mokslininkė Maria Snegovaja.

Maskvoje pirmą kartą per 23 metus atšauktas koncertas Raudonojoje aikštėje Rusijos dienos proga, kuri minima birželio 12 d., pranešė leidinys „Msk1“. Leidinio duomenimis, renginys perkeltas į kitą vietą, o paskelbtas atlikėjų sąrašas stipriai sutrumpėjo. Iš pradžių koncertą pavadinimu „Tautų vienybėje – Rusijos galybė“ anonsavo dainininkės Nadeždos Babkinos komanda.

Kremlius ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas ir Iraną atnaujinti taikos derybas ir pareiškė, kad nauji smūgiai jų kare pakenktų pasaulio ekonomikai. „Raginame visas šio konflikto šalis susilaikyti ir grįžti prie derybų stalo“, – paklaustas naujienų agentūros AFP apie naujus išpuolius sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad eskalacija kelia daugiau „neigiamų pasekmių situacijai regione ir pasaulio ekonomikai“ rizikos.

Kuro problemos, kilusios dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, jau išplito į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Apie tai praneša „The Moscow Times“. Pirmieji apie AI-92 ir AI-95 benzino trūkumą degalinėse gegužės pabaigoje pradėjo pranešti Riazanės gyventojai. Prieš tai Ukrainos dronai smogė „Rosneft“ Riazanės naftos perdirbimo gamyklai – vienai didžiausių Rusijoje.

Rusija netoli Suomijos sienos pradėjo statyti naują karinę bazę. Tai pirmoji šiame regione pastaraisiais metais statoma visiškai nauja bazė, kuri atkreipia dėmesį į Maskvos pastangas sustiprinti savo karinį buvimą palei NATO šiaurės rytų flangą, praneša portalas „EUalive“. Pasak Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“, statybos vyksta Novaja Vilgoje, netoli Petrozavodsko miesto Rusijos Karelijos Respublikoje. Manoma, kad bazė talpins 4–6 tūkst. kariškių.

Rusijos pajėgų okupuota Zaporižios atominė elektrinė Pietų Ukrainoje vėl liko be išorinio elektros tiekimo. Trečiadienio vakarą automatiškai buvo atjungta į elektrinę vedanti aukštos įtampos elektros linija, pranešė jėgainės vadovybė. Elektros tiekimą perėmė atsarginiai dyzeliniai generatoriai. Padidėjęs radioaktyvumas nebuvo užfiksuotas.

Naktį Rusijos okupuotame Kryme buvo pranešta apie daugybę sprogimų – panašu, kad buvo smogta keliems su kariuomene susijusiems objektams per, kaip manoma, besitęsiančią Ukrainos dronų ir raketų ataką, remiantis vietiniais pranešimais ir stebėjimo kanalais. Proukrainietiškas „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“ pranešė, kad Armianske – šiauriniame Krymo mieste netoli žemyninės Ukrainos – buvo pataikyta į tiltą po pranešimų apie rajone pastebėtus Ukrainos dronus ir virtinę sprogimų.

Tęsiama atakų prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą serija. Po bepiločio orlaivio smūgio viena iš „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklų buvo priversta visiškai sustabdyti veiklą, praneša „Reuters“. Pasak dviejų pramonės šaltinių, Rusijos Samaros srityje esanti Kuibyševo naftos perdirbimo gamykla, priklausanti „Rosneft“, birželio 10 d. sustabdė veiklą. Anksčiau tą rytą Samaros srities gubernatorius pranešė apie bepiločių orlaivių ataką regione.

Netrukus Ukraina gali būti pajėgi pagaminti kelias dešimtis balistinių raketų per mėnesį ir su tokiu raketų skaičiumi gali parklupdyti Rusijos karo pramonę, teigia karo ekspertas Pavlo Narožnas.  Ukrainos radijui jis sakė, kad balistines raketas kuria tiek valstybinės, tiek privačios Ukrainos įmonės. Valstybinė programa yra gerai žinoma – tai „Sapsan“ raketų sistema.

Ukraina šiuo metu pirmauja naujovių diegimo gynybos srityje, o Vokietija, modernizuodama savo ginkluotąsias pajėgas, remiasi Ukrainos patirtimi, Berlyne vykstančios Naujojo amžiaus gynybos konferencijos kuluaruose teigė Bundesvero inovacijų centro vadovas admirolas Christianas Bockas. Paklaustas, kas šiandien pirmauja gynybos naujovių lenktynėse – Vokietija (ir Europa) ar Rusija, Ch. Bockas atsakė trumpai ir aiškiai: „Ukraina.“ „Mes pradedame įgauti pranašumą.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė tanklaiviui „WEST Horizon“, kuris priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir naudojamas naftai gabenti apeinant tarptautines sankcijas. Laivo apgadinimą patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pasak kariškių, smūgio metu buvo pažeista tanklaivio sraigto ir vairo sistema. Pažeidimų pobūdis gali rodyti, kad buvo panaudoti Ukrainos jūriniai paviršiniai dronai, nors oficialiai atakos būdas neatskleidžiamas.

Vašingtonui ir Teheranui apsikeitus naujais intensyviais smūgiais, Rusija trečiadienį paragino susilaikyti nuo eskalavimo Irano kare. „Esame labai susirūpinę dėl naujo JAV ir Irano ginkluotos konfrontacijos etapo, kuris prasidėjo nuo neišprovokuotos JAV ir Izraelio agresijos prieš Irano Islamo Respubliką. Raginame abi puses laikytis santūrumo ir nedelsiant nutraukti karines atakas“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Per automobilyje padėtos bombos sprogimą netoli Rusijos sostinės Maskvos antradienio rytą žuvęs asmuo, pasak žiniasklaidos, yra Rusijos raketinių dalinių generolas. Be kita ko, rusų nepriklausomas portalas „Astra“ rašo, kad tai 57-erių Damiras Davydovas. Jis esą Rusijos gynybos ministerijoje buvo atsakingas už rusų pajėgų aprūpinimą ginklais ir amunicija. Ir portalo „The Insider“ duomenimis, tai D. Davydovas. Spėjamas generolo adresas nuo 2023 m. yra viešai prieinamame Ukrainos priešų sąraše.

Rusijos ekonomika vis labiau jaučia karo prieš Ukrainą padarinius, tačiau Kremlius nemažina pastangų užsienyje skleisti jam palankų šalies įvaizdį. Apie tai rašo „Forbes“ apžvalgininkas Ilanas Bermanas. Pasak autoriaus, šiandien egzistuoja „dvi Rusijos“. Pirmoji susiduria su augančiomis finansinėmis problemomis dėl užsitęsusio karo. Antroji bando keisti tarptautinį Maskvos suvokimą pasitelkdama plataus masto informacinę kampaniją.

Didelis gaisras kilo dujų paskirstymo stotyje Rusijos mieste Kiziliurte, Dagestane. Pasak „RIA Novosti“ ir „Shot“, ugnies stulpas pakilo į dešimčių metrų aukštį. Remdamasi regiono nepaprastųjų situacijų ministerijos pagrindine valdyba, Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Dagestane magistraliniame dujotiekyje įvyko trys sprogimai. Trūko dujotiekis Gaisras prasidėjo Kiziliurto pramoninėje zonoje. „Telegram“ kanalai, cituodami gyventojus, pranešė, kad prieš kilus gaisrui trūko dujotiekis.

Antradienį ryte Maskvos priemiestyje sprogus automobilyje padėtam sprogmeniui, žuvo nenustatytos tapatybės vyras – teigiama, kad tai buvo aukšto rango kariuomenės generolas, praneša naujienų portalas „TVP World“. Incidentas įvyko apie 5:30 val. ryto Balašychoje netoli Rusijos sostinės. Žuvusiojo tapatybė paviešinta nebuvo, tačiau platformos „Telegram“ kanaluose pranešta, kad tai – 62 metų generolas leitenantas.