„Tačiau optimizmą reikėtų tramdyti: išlieka svarbūs klausimai, kiek ilgai tęsis Ukrainos pranašumo laikotarpis ir kiek pavojingas gali tapti į kampą įspraustas Rusijos vadovas Vladimiras Putinas“, – perspėjama straipsnyje.
2026-ieji pasirodė kitokie nei ankstesni metai, pabrėžia leidinys. Visų pirma, Rusijos puolimo tempai yra lėtesni nei ankstesniais metais, nors nuostoliai išlieka labai dideli – tikėtina, kad kiekvieną mėnesį apie 35 tūkst. okupantų žūsta, yra sužeidžiami arba dingsta be žinios.
„Ukrainiečiai susigrąžino nedideles teritorijas dėl lokalių kontratakų. Situacija daugiausia pasikeitė dėl pasaulinio lygio bepiločių technologijų, kurias turi Ukraina.
Inovacijos Ukrainoje vyksta intensyviai ir nuosekliai: mažųjų dronų kūrimo ciklai sutrumpėjo nuo metų iki savaičių ar net dienų. Visame fronto ruože dronų aprėptis rusams kuria „mirties zoną“, kurioje judėjimas tampa sudėtingas, o karių telkimas – mirtinai pavojingas. Šiuo metu ši dinamika labiau padeda besiginančiai Ukrainai nei puolančiai Rusijai“, – teigiama publikacijoje.
„Visa tai nereiškia, kad pergalė arti: Ukraina vis dar negali išlaisvinti reikšmingų rytinių teritorijų, kurias dabar kontroliuoja Maskva. Putinas tebėra nusiteikęs toliau skaldyti ir politiškai neutralizuoti šią šalį. Tačiau jei Ukraina ir toliau iki šių metų pabaigos darys nuostolius Putino kariuomenei ir silpnins Rusijos ekonomiką, galbūt tai išseks net Putino pasirengimą taikstytis su tokiomis milžiniškomis išlaidomis“, – svarsto straipsnio autoriai.
Putinas ruošia pavojingą planą
Savo ruožtu pavojus slypi tame, kad spaudžiamas Rusijos vadovas gali dar labiau sustiprinti prievartos priemones. Jis jau seniai teigia, kad konfliktas su Kyjivu yra kova prieš Vakarus. Daugelį metų jis naudojo branduolinius grasinimus, mirtinas diversijas ir agresyvų hibridinį karą, kad destabilizuotų Ukrainos sąjungininkus.
„Putinas nesiruošia Trečiajam pasauliniam karui: jo ginkluotosios pajėgos vos susitvarko su dabartiniu karu. Tačiau jis tikriausiai tikisi, kad karinis bauginimas privers Europos valstybes susilpninti paramą Ukrainai arba atsisakyti smūgių Rusijos miestams. O galbūt jis tiki, kad eskalacijos grėsmė paskatins palankų diplomatinį įsikišimą iš JAV prezidento Donaldo Trumpo pusės“, – analizuoja leidinys.
Visų pirma, kai kurie NATO pareigūnai baiminasi, kad V. Putinas gali surežisuoti nedidelį karinį konfliktą, pavyzdžiui, trumpalaikę Estijos teritorijos okupaciją ir greitą pasitraukimą, siekdamas diskredituoti NATO bei parodyti Europai, kad D. Trumpas jos nebepalaiko.
„Tai vis dar mažai tikėtinas scenarijus. Tačiau Putinas, kuris Ukrainoje pastatė viską ant kortos, lengvai nesusitaikys su karčiu nusivylimu. Konfliktas, kuris dabar klostosi „gerųjų“ naudai, gali tapti dar pavojingesnis prieš pasibaigdamas“, – apibendrinama straipsnyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
