Ukraina ir Europos šalys pasirašė beveik 20 sutarčių dėl bendros ginklų gamybos
Ukraina pasirašė beveik 20 sutarčių dėl bendros gynybos įrangos gamybos su Europos šalimis ir laiko tarptautinį bendradarbiavimą pagrindine savo vidaus gynybos pramonės plėtros kryptimi.
„Pasirašėme beveik 20 sutarčių dėl bendros gamybos su penkiomis Europos šalimis. Dabar mūsų užduotis – įgyvendinti šiuos susitarimus“, – sakė Ukrainos ginklų pramonės tarybos generalinis direktorius Ihoris Fedirka.
Pasak jo, Ukrainos gynybos pramonės gamybos pajėgumai šiuo metu siekia 55 mlrd. JAV dolerių per metus.
„Šiais metais mūsų gamybos pajėgumai pasiekė 55 mlrd. JAV dolerių. Mes gebame pagaminti vien ilgojo ir vidutinio nuotolio smūgio sistemų, įskaitant dronus ir raketas, už 35 mlrd. JAV dolerių“, – sakė jis.
I. Fedirka pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių Ukrainos gynybos pramonės sektoriaus tikslų yra integracija į Europos gynybos pramonę steigiant bendras įmones, technologijų partnerystes ir lokalizuojant komponentų gamybą.
Jis teigė, kad Ukraina jau įgyvendina projektus su Vokietijos įmonėmis, su partneriais iš Vokietijos yra pasirašiusi 12 bendros gamybos sutarčių.
Kita svarbi sritis – mažinti priklausomybę nuo Kinijoje pagamintų komponentų.
„Mes aktyviai einame šiuo keliu, lokalizuodami komponentų gamybą. Nepaisant to, priklausomybė nuo kiniškų detalių išlieka didelė ir turime ją toliau mažinti“, – pabrėžė I. Fedirka.
Jis pridūrė, kad vienas iš galimų sprendimų – platesnis Europos gamybos komponentų naudojimas kartu su bendru naujų technologijų kūrimu Ukrainoje, siekiant vėliau patekti į tarptautines rinkas.
I. Fedirkos nuomone, Ukrainos gynybos pramonės ateitis yra tarptautinis bendradarbiavimas, leisiantis sektoriui didinti gamybą, pritraukti investicijas ir sustiprinti pozicijas pasaulinėje ginklų rinkoje.
Ukraina pristatys savo gynybos inovacijas tarptautinėje gynybos parodoje „EUROSATORY 2026“, vyksiančioje Paryžiuje birželio 15–19 dienomis.
Lukašenka pareiškė: karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose galima pabaigti šiemet
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose baigsis dar šiemet, rašo baltarusių agentūra „Belta“.
IRIS-T raketų gamintoja siekia Vokietijoje gaminti raketas „Flamingo“ kartu su Ukraina
Vokietijos gynybos bendrovė „Diehl Defence“ derasi su Ukrainos ginklų gamintoja „Fire Point“ dėl galimos bendros sparnuotųjų raketų „Flamingo“ gamybos Vokietijoje, pranešė „The Financial Times“.
Helmutas Rauchas žurnalistams sakė, kad šiuo metu aptariama, kaip būtų galima bendradarbiauti. Jo manymu, tai iš tiesų gali įvykti.
Pasak jo, bendrovė artimiausiomis savaitėmis surengs keletą susitikimų su „Fire Point“ – sparnuotųjų raketų FP-5 „Flamingo“, kurių veikimo nuotolis, kaip teigiama, viršija 3000 kilometrų, gamintoja ir kūrėja.
„Per ateinančias kelias savaites numatyti keli susitikimai ir tada pamatysime“, – sakė H. Rauchas.
Jis taip pat pabrėžė, kad jei bus sukurtas naujas produktas, „labai prasminga jį gaminti ir Vokietijoje ar kitose šalyse“.
Pasak „Diehl Defence“ generalinio direktoriaus, bendrovė „optimistiškai ir teigiamai“ vertina tokį bendradarbiavimą.
„The Financial Times“ teigimu, bendra raketų „Flamingo“ gamyba Europoje būtų ryškiausias pavyzdys, kaip Ukrainos gynybos plėtra ir kovinė patirtis sulaukia vis didesnio NATO valstybių narių susidomėjimo.
Leidinys taip pat pranešė, kad balandžio mėnesį oro gynybos raketų sistemų IRIS-T gamintoja „Diehl Defence“ ir „Fire Point“ pasirašė technologijų sutartį, nors išsamesnė informacija apie ją nebuvo atskleista.
Straipsnyje sakoma, kad H. Rauchas teigė, jog „Diehl Defence“ galėtų pasiūlyti „Fire Point“ daug pažangesnę nukreipimo galvutę – komponentą, atsakingą už taikinio aptikimą ir ginklo nukreipimą į jį. Jis taip pat pabrėžė sudėtingesnę „Diehl Defence“ sistemų konstrukciją ir dešimtmečių patirtį.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos FP-5 „Flamingo“ raketos pataikė į karinę gamyklą Čeboksaruose, tiekiančią Rusijos kariuomenei dronų ir raketų komponentus.
Įžūlus akibrokštas gatvėse – pasirodė plakatai su Putino veidu: vienas nuvertė medį ant moters mašinos
Sidnėjuje, Australijoje, vietinius nustebino neįprastas vaizdas gatvėse. Kaip skelbia „7NEWS Australia“, gatvėse pasirodė didžiulės iškabos su Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veidu, prorusiškais užrašais.
Putinas pripažino: sekasi ne taip, kaip norėtųsi
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos smūgių efektą. Jis pareiškė, kad Ukrainos smūgiai daro žalą Rusijos ekonomikai, rašo rusų propagandos agentūra TASS.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai daro žalą Rusijos Federacijos ekonomikai, tačiau viskas greitai atstatoma“, – cituojamas jis.
V. Putinas taip pat pripažino, kad Rusijai ir fronte sekasi ne taip, kaip norėtųsi.
„Rusija ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet kasdien po truputį žengia į priekį specialiosios karinės operacijos (taip Kremlius vadina karą prieš Ukrainą – red. past.) zonoje“, – cituojamas jis.
Ukraina pastaruoju metu intensyvina smūgius Rusijos karinei infrastruktūrai ir objektams, padedantiems finansuoti rusų karo mašiną.
Ukraina prašys dar 20 mlrd. dolerių „sudeginti Rusiją dar labiau“ – „Politico“
Ukraina prašys partnerių dar 20 mlrd. dolerių, kad galėtų sustiprinti savo pozicijas mūšio lauke prieš Rusiją. Apie tai rašo leidinys „Politico“, remdamasis aukštu Ukrainos gynybos ministerijos atstovu.
Anot duomenų, prašymas bus pristatytas birželio 18 d. Ukrainos kontaktinės grupės susitikime. Šiuo klausimu esą jau kalbėta su Norvegijos, Švedijos, Vokietijos ir Kanados atstovais.
Šaltinio teigimu, sąjungininkių bus prašoma skirti nuo 2 iki 6 mlrd. dolerių. Tai gali būti dotacija arba paskola.
Papildomos lėšos, be kita ko, būtų nukreiptos oro gynybai, dronams, amunicijai, elektroninės kovos priemonėms, tolimojo nuotolio ginklų sistemoms bei tiesioginiams užsakymams Ukrainos ginklų įmonėms.
„Visi mato, kad Rusija dega. Mes norime, kad ji degtų dar labiau. Tam mums reikia finansavimo“, – citavo „Politico“ Ukrainos vyriausybės atstovą.
Švedija: Rusija gali išbandyti NATO vienybę
Švedijos parlamento gynybos komitetas penktadienį įspėjo, kad Rusija galėtų palyginti greitai imtis karinių veiksmų prieš NATO šalis, jei Kremlius nuspręstų, kad tam palankus laikas.
„Negalima atmesti ginkluoto užpuolimo prieš Švediją ar mūsų sąjungininkus galimybės“, –ataskaitoje, kurioje pabrėžiama vis labiau miglota saugumo padėtis Europoje, teigė komitetas.
„Rusijos karinės operacijos, pavyzdžiui, skirtos išbandyti NATO vienybę ir 5 straipsnio patikimumą, galėtų įvykti palyginti artimoje ateityje, jei Kremlius nuspręstų, kad politinė padėtis tam yra palanki“, – rašoma komiteto ataskaitoje.
5 straipsnis – tai NATO kolektyvinio saugumo nuostata, kurioje teigiama, kad puolimas prieš vieną narę prilygsta puolimui prieš visas aljanso šalis.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusija galėtų imtis veiksmų net ir neturėdama karinės galios, kuri, kaip tradiciškai manoma, yra būtina norint surengti puolimą.
„Galime pažymėti, kad padėtis saugumo politikos srityje tebėra rimta ir jai būdingas didelis neapibrėžtumas. Kyla pavojus, kad padėtis gali staigiai pablogėti, o tai turėtų rimtų pasekmių Švedijos ir Europos saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė komitetui vadovaujantis Jorgenas Berglundas.
Gegužę Švedijos vyriausiasis kariuomenės vadas Michaelas Claessonas taip pat įspėjo, kad Rusija gali išbandyti NATO ryžtą.
„Jie žino, kad visas Vakarų pasaulis ginkluojasi. Todėl klausiu savęs: kodėl jie turėtų laukti, kad pasinaudotų tariamu silpnumu?“, – duodamas interviu viešajam transliuotojui SVT sakė jis.
Gynybos komitetą sudaro visų Švedijos parlamentinių partijų atstovai. Jo veiklos pagrindu rengiami ilgalaikiai šalies gynybos planai.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Jungtinės Valstijos yra „itin svarbios Švedijos ir Europos saugumui bei gerovei užtikrinti“, tačiau pabrėžiama, kad „Europos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis keičiasi“, nes prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu JAV „užsienio ir saugumo politikoje įvyko didelė transformacija“.
Po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija atsisakė du šimtmečius trukusio karinio neutraliteto ir 2024 m. įstojo į NATO.
Tikimasi, kad iki 2030 m. Švedijos gynybos išlaidos pasieks 3,5 proc. BVP. Šiais metais jų dydis sudaro 2,8 proc.
Ukrainiečiai išvedė iš rikiuotės Rusijos Juodosios jūros laivyno žvalgybinį laivą „Ivan Churs“
Per naujausią Ukrainos ataką buvo sunaikintas Rusijos Juodosios jūros laivyno žvalgybinis laivas „Ivan Churs“, šiuo metu stovintis laikinai okupuoto Sevastopolio Naftovajos uoste.
Apie tai pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.
„Rusijos Juodosios jūros laivyno žvalgybinis laivas „Ivan Churs“ stovi Sevastopolio Neftovajos uoste. Naujausio smūgio metu jis buvo sunaikintas“, – teigiama pranešime.
Pažymėtina, kad buvo sunaikinta dalis vidutinio dydžio žvalgybos laivo „Ivan Khurs“, projekto Nr. 18280, tiltelio, visiškai dingęs kaminas, o stiebas, ant kurio buvo sumontuotos antenos, „paslėptas“ po statybiniais pastoliais. Taip pat trūksta laivagalio įrangos, o laivo priekis ir priekinė denio dalis uždengti brezentu.
Pirmas smūgis raketomis laivui buvo suduotas dar 2024 m. kovą, o 2025 m. balandžio 25–26 d. naktį „Ivan Churs“ vėl tapo antpuolio taikiniu.
Anksčiau agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad laikinai okupuoto Sevastopolio įlankose buvo pastebėta Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų.
Ukraina skelbia rimtą perspėjimą: Rusija netrukus gali panaudoti vieną pavojingiausių savo raketų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos perspėja apie didelę tikimybę, kad Rusijos kariuomenė per artimiausią parą panaudos balistinę raketą „Orešnik“ iš Kapustin Jaro poligono.
Apie tai šalies oro pajėgos paskelbė „Telegram“ kanale.
„Per artimiausią parą išlieka didelė tikimybė, kad priešas panaudos vidutinio nuotolio balistinę raketą iš Kapustin Jaro poligono“, – sakoma pranešime.
Gyventojai raginami neignoruoti oro pavojaus signalų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, preliminariai nustatyta, kad Rusijos Astrachanės srityje esančio Kapustin Jaro poligono teritorijoje dislokuotas kompleksas „Orešnik“.
Pasak Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pirmojo pavaduotojo Oleho Luhovsko, Rusija turi ne daugiau kaip 3-4 raketas „Orešnik“ ir šiais metais planuoja pradėti jų serijinę gamybą, kad įgytų pajėgumus pagaminti penkias ar daugiau tokių raketų per metus.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 102 iš 117 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 102 iš 117 dronų, kuriais rusai puolė šalį nuo birželio 11 d. vakaro, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Birželio 12 d. naktį (nuo birželio 11 d. 18 val.) rusai iš Oriolo, Kursko, Milerovo (Rusijos Federacija), Čaudos ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių paleido 117 „Shahed“ tipo kovinių bepiločių orlaivių (įskaitant reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parody“ tipo imitacinius dronus.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamos sistemos ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki 8 val. oro gynybos pajėgos numušė ir neutralizavo 102 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokius bepiločius orlaivius.
Septyniose vietose smogė 14 kovinių bepiločių, o aštuoniose vietose rastos numuštų skraidyklių nuolaužos. Oro pajėgos įspėjo, kad ataka tęsiasi, nes oro erdvėje dar yra keli rusų dronai.
Ukrainos „dovana“ Rusijai: vietoj fejerverkų per Rusijos dieną – dronų smūgiai svarbiems objektams
Šiąnakt Ukrainos dronai atakavo naftos chemijos ir naftos perdirbimo objektus Rusijos Tatarstane ir Samaros srityje. Apie tai praneša „Arbat Media“, remdamasi stebėjimo kanalų duomenimis.
Teigiama, kad Nižnekamske smūgis teko vienai didžiausių Rusijos naftos chemijos gamyklų – „Nižnekamskneftechim“. Įmonė priklauso „Sibur“ struktūrai ir gamina sintetinį kaučiuką, plastiką, monomerus bei poliesterius.
Leidinys taip pat praneša apie ataką prieš Nižnekamsko naftos perdirbimo gamyklą „Taneco“. Internete paskelbtuose vaizduose matyti du dideli gaisro židiniai ir tiršti juodi dūmai.
Preliminaria informacija, galėjo būti apgadinti du AVT įrenginiai, naudojami pirminio naftos perdirbimo etape, taip pat rezervuarų parkas.
Gamykla priklauso „Tatneft“, jos pajėgumas vertinamas 16,2 mln. tonų per metus. Nižnekamsko meras Radmiras Beliajevas pareiškė, kad mieste atšaukti visi birželio 12 d. minimos Rusijos dienos šventiniai renginiai.
Taip pat smūgis buvo suduotas chemijos gamyklai „Toljattikaučiuk“ Toljatyje, Samaros srityje. Įmonė priklauso „Tatneft“ ir gamina sintetinį kaučiuką, monomerus, polimerus bei priedus automobilių benzinui.
Birželio 12 d. rusai mini savo pagrindinę valstybinę šventę – Rusijos dieną.
Smogė kaip reikiant: Ukraina blokuoja tiltus į Krymą, sunaikino 50 karinių sunkvežimių
Ukrainos pajėgos blokuoja kelis tiltus, jungiančius okupuotą Chersono sritį su Krymu. Taip Ukrainos ginkluotosios pajėgos griauna pagrindinius rusų logistikos maršrutus į pusiasalį ir sudaro kliūtis tolesniam priešo puolimui. Apie tai rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai, vertindami Ukrainos smūgių pasekmes.
Kirtis Rusijai: ukrainiečiai sudavė galingą smūgį kariniam objektui
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sparnuotąja raketa „Neptūnas“ smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno kariniam objektui okupuotame Sevastopolyje. Apie tai pranešė Ukrainos karinės jūrų pajėgos socialiniame tinkle „Facebook“.
„2026 m. birželio 11-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų padaliniai pakrantės raketų kompleksu „Neptūnas“ sudavė raketinį smūgį priešo kariniam objektui Sevastopolio miesto Streleckajos įlankoje, laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje“, – teigiama pranešime.
Konkrečiai nurodoma, kad smūgio metu buvo sunaikintos Rusijos Juodosios jūros laivyno ginkluotės ir karinės technikos saugojimo vietos.
„Nuoseklus priešo karinio potencialo naikinimas atima iš jo galimybes vykdyti puolamuosius veiksmus jūroje ir apsunkina jo planų įgyvendinimą“, – sakoma pranešime.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1,3 tūkst. karių ir 78 artilerijos sistemų
endri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 12 d. pasiekė apie 1 380 120 karių, įskaitant 1,3 tūkst. kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 014 tankų (+4), 24 728 šarvuotųjų kovos mašinų (+1), 43 865 artilerijos sistemų (+78), 1 861 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+2), 1 417 oro gynybos sistemų (+1), 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 636 antžeminių robotizuotų sistemų (+8), 344 869 bepiločių orlaivių (+2 218), 4 733 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 105 850 automobilių ir degalų cisternų (+352) bei 4 280 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Per Rusijos smūgį Ukrainos šiaurės rytuose žuvo žmogus
Per Rusijos dronų smūgį Ukrainos šiaurės rytiniame pasienio regione Sumuose žuvo moteris, o dar viena buvo sužeista, penktadienį pranešė vietos pareigūnai.
„Deja, per ataką žuvo 44 m. moteris (…) Dar viena 33 m. moteris patyrė sunkių sužalojimų. Medikai teikia reikiamą pagalbą“, – platformoje „Telegram“ teigė srities karinės administracijos vadovas Olegas Grygorovas.
Jis sakė, kad per smūgį taip pat buvo smarkiai apgadintas trijų aukštų negyvenamasis pastatas.
Skubus perspėjimas ukrainiečiams: ragina nedelsiant bėgti iš okupuotų teritorijų
Ukrainos pietrytinės Zaporižios srities karinis gubernatorius ketvirtadienį paragino Rusijos okupacijos sąlygomis gyvenančius ukrainiečius išvykti, nes Kyjivas stiprina oro antskrydžius okupuotose šalies dalyse.
Per Rusijos drono smūgį Sumų srityje žuvo moteris
Rusijos dronui smogus Ukrainos šiaurės rytuose esančiam pasienio Sumų regionui, žuvo viena moteris, o kita buvo sužeista, pranešė vietos karinės institucijos.
„Deja, per ataką žuvo 44 metų moteris (...) Kita 33 metų moteris patyrė sunkių sužalojimų. Medikai teikia būtiną pagalbą“, – platformoje „Telegram“ nurodė regiono karinės administracijos vadovas Olegas Hryhorovas.
Pasak jo, per smūgį taip pat buvo smarkiai apgadintas trijų aukštų negyvenamosios paskirties pastatas.
JAV pasiuntinys ramina Baltijos šalis: Ukraina smarkiai susilpnino Rusiją, karas nesiplės
Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas pareiškė, kad derybų procesas tarp Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos faktiškai sustojo.
Keithas Kelloggas, anksčiau ėjęs JAV specialiojo pasiuntinio Ukrainai pareigas, teigė, kad derybų procesas tarp Kyjivo, Vašingtono ir Maskvos iš esmės yra sustabdytas.
Pasak jo, ši pauzė gali turėti ir tam tikrą teigiamą reikšmę. Komentuodamas „Suspilne“, jis pažymėjo, kad JAV politikai, dirbantys su Ukrainos klausimais, šiuo metu savo dėmesį nukreipė į kitus tarptautinius iššūkius, įskaitant situaciją aplink Iraną.
K. Kelloggas pabrėžė, kad pagrindiniai JAV tarpininkai negali vienu metu dalyvauti keliuose sudėtinguose diplomatiniuose procesuose, todėl laikinas aktyvumo sumažėjimas Ukrainos kryptimi atrodo logiškas.
Jis taip pat pridūrė, kad JAV dėmesio nukreipimas į kitas sritis faktiškai palieka Ukrainą situacijoje, kurioje ji toliau viena pati kovoja su Rusija, tačiau, jo vertinimu, tai daro efektyviai.
Atsakydamas į klausimą apie sankcijų politiką, K. Kelloggas teigė, kad JAV sankcijų paketas Rusijai dar nėra galutinai suformuotas.
Jis nepatvirtino jokio apribojimų švelninimo ir pažymėjo, kad Vašingtono spaudimas išlieka.
Kalbėdamas apie šalių kontaktus, jis pabrėžė, kad pats dialogo faktas gali būti laikomas teigiamu signalu, net jei jo formatas yra ribotas.
Ramina Baltijos šalis
Pasak K. Kelloggo, Baltijos valstybės ir Rytų Europa išlieka saugios. Jo manymu, Rusija šiuo metu neturi pakankamų karinių pajėgumų išplėsti konfliktą už dabartinio karo ribų.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos karo metu smarkiai susilpnino Rusijos kariuomenę.
Pabaigoje K. Kelloggas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas remia užsitęsusio konflikto užbaigimą ir taikų susitarimą, taip pat patvirtino planus 2026 metų vasaros pabaigoje apsilankyti Ukrainoje.
Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas taip pat teigė, kad Rusija nepasiekia savo tikslų kare ir faktiškai jo nelaimi. Jis pabrėžė būtinybę pereiti prie derybų proceso ir paragino Maskvą įsitraukti į dialogą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pasirašė kontraktą ir jau po mėnesio baibai pacan. Fašistas Pucinas naikina vaikus
viešas telegram/eva_sunrose
privatus telegram/eva's secret room (šįvakar karštas šou)
instagram/evasun_shine13
cb/sunshine13_
Dėl Ukrainos narystės ES – naujausia žinia: atnaujinamos derybos
Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad pirmadienį atnaujins derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova.
„Visos valstybės narės sutiko atidaryti pirmąją derybų skyrių grupę derybose dėl narystės su Ukraina ir Moldova“, – penktadienį socialiniuose tinkluose parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Šis pranešimas pasirodė po to, kai naujoji Vengrijos vyriausybė sutiko atsisakyti savo ilgalaikio veto prieš Kyjivą.