Rusija

Ukraina gavo dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „ES finansinė parama yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių būti ekonomiškai stipriems. Apskritai ES biudžeto parama Ukrainai 2023 metais jau siekia 15 mlrd. eurų“, – pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas. Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Rusijos vyriausybės išlaidos vis dažniau skiriamos karo su Ukraina sąnaudoms padengti – išlaidas gynybai siūloma didinti 68 proc., pirmadienį paskelbė britų žvalgyba. Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame britų Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad siūlomame Rusijos 2024-ųjų valstybės biudžete numatyta maždaug 68 proc. padidinti planuojamas išlaidas gynybai, palyginti su 2023 metų biudžetu – tai reiškia, kad 2024-aisiais išlaidos gynybai sudarys apie 6 proc. BVP.

„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) pirmadienį paragino nedelsiant paleisti JAV ir Rusijos pilietybes turinčią žurnalistę Alsu Kurmashevą, Rusijos teismui nurodžius jos sulaikymą pratęsti iki gruodžio 5 dienos. „Esame labai nusivylę šiandienos posėdžio rezultatais. Raginame nedelsiant paleisti Alsu, kad ji galėtų vėl susitikti su savo šeima“, – sakė RFE/RL prezidento pareigas einantis Jeffrey Gedminas.

Vos spėjusį Rusijos televizijos eteryje pasirodyti atlikėją Mamutą Useinovą tiesiog prie maldos namų sulaikė Rusijos policija ir, kartu su kitais maldininkais musulmonais, išsiuntė į karinį dalinį. Vadybininku Rusijoje dirbantis vyras prieš savaitę debiutavo viename iš Rusijos „Pirmojo kanalo“ muzikinių šou, o dabar pats pranešė, kad jį, panaudojus jėgą, siunčia į frontą.

Rusijos teismas pirmadienį nurodė iki gruodžio 5 dienos pratęsti Rusijos ir JAV pilietybes turinčios žurnalistės Alsu Kurmashevos suėmimą, prokurorams pareiškus, kad ji neįsiregistravo kaip užsienio agentė, pranešė Rusijos naujienų agentūros. A. Kurmasheva, dirbanti „Laisvosios Europos radijuje/Laisvės radijuje“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), trečiadienį buvo sulaikyta Kazanėje. Penktadienį jos suėmimas buvo pratęstas trims dienoms.

Rusija naudojasi savo šnipų tinklu, valstybės valdoma žiniasklaida ir socialiniais tinklais tam, kad pasaulyje pakirstų visuomenės pasitikėjimą rinkimais, rodo penktadienį paskelbtas ir su maždaug 100 valstybių pasidalintas JAV žvalgybos pranešimas. „Rusija susikoncentravusi į operacijas, kurios skirtos mažinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų integralumu“, – sakoma pranešime, kuriame cituojamos JAV žvalgybos bendruomenės parengtos išvados. „Tai yra globalus reiškinys.

Penktadienį Tadžikistane sudužo Rusijos karinis lėktuvas, skelbia „UNIAN“. Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas IL-76 sudužo Gisaro oro bazėje. Lėktuvo įgula nenukentėjo. Pirminiais duomenimis, incidentas įvyko dėl kilusio gaisro viename iš variklių.

Jungtinės Valstijos atliko požeminius branduolinius bandymus poligone Nevadoje, siekdamos pagerinti savo gebėjimą „aptikti mažo našumo branduolinius sprogimus visame pasaulyje“, pranešė JAV Energetikos departamentas.  Bandymai įvykdyti spalio 18 d., tą dieną, kai Rusijos Valstybės Dūma atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą. Amerikiečių bandymai vyko „Tunelyje P“, Nevados bandymų poligono 12 zonoje.

Kazachstano prekybos ministerija neigia uždraudusi prekių eksportą į Rusiją kaip Vakarų sankcijų dalį, vienam ministerijos pareigūnui anksčiau pareiškus, kad buvo uždraustas daugiau kaip 100 prekių, įskaitant dronus, išvežimas iš šalies. Ketvirtadienį vietos žiniasklaida citavo prekybos ministro pavaduotoją Kairatą Torebayevą (Kairatą Torebajevą), teigusį, kad Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 prekes, įskaitant dronus, jų elektroninius komponentus, specialią įrangą ir mikroschemas.

Valdančiosios Izraelio partijos „Likud“ atstovas Amiras Weitmannas per Rusijos valstybinį kanalą RT aršiai kritikavo Rusijos Federaciją, kaltindamas ją remiant teroristinę grupuotę „Hamas“, ir grasino atpildu, skelbia „Deutsche Welle“. „Saugokitės. Laimėję šį karą, pasirūpinsime, kad laimėtų ir Ukraina, o Rusija sulauktų atpildo už savo veiksmus“, – Rusijos televizijai sakė Izraelio partijos „Likud“ libertarų frakcijos vadovas A. Weitmannas. „Rusija palaiko Izraelio priešus.

Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 pavadinimų prekes, kurios gali būti panaudotos kare Ukrainoje, skelbia Kazachstano žiniasklaida. Šios Vidurinės Azijos valstybės prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas), praėjusio mėnesio pabaigoje per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) Berlyne pažadėjo, kad Kazachstanas nepadės Rusijai apeiti Vakarų sankcijų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl reiškiamo susirūpinimo civiliais per Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ konfliktą, kai Maskvos kariuomenė tęsia brutalią invaziją Ukrainoje. „Jaučiuosi labiau nei įsiutęs girdėdamas Rusijos prezidentą vis įspėjant, kad per ginkluotą konfliktą gali būti civilių aukų, – Vokietijos parlamentui sakė O. Scholzas. – Ciniškiau negali būti.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį žengė žingsnį su Rusija susijusios ortodoksų bažnyčios uždraudimo link. Parlamentarai nubalsavo už jos uždraudimą pirmuoju skaitymu, Kyjivui siekiant nutraukti ryšius su institucijomis, kurios laikomos turinčiomis sąsajų su Maskva. „Įstatymo projektas Nr. 8371 dėl religinių organizacijų, susijusių su Rusijos Federacija, uždraudimo buvo priimtas per pirmąjį svarstymą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Pchenjane susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, sakoma rusų užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Kaliningrade spalio 18-ąją buvo atidengtas paminklas Michailui „Korikui“ Muravjovui – carinės Rusijos generolui, 1863-1865 m. ėjusiam Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas ir žiauriomis vadovavusiam 1863-1864 m. sukilimo malšinimui. Paminklas atidengtas priešais Lietuvos konsulato Kaliningrado srityje pastatą, atkuriant Vilniuje iki 1915-ųjų stovėjusį jam monumentą.

Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai pasiekė „kokybiškai naują, strateginį lygį“, ketvirtadienį Pchenjane pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida. S. Lavrovas trečiadienį vakare atvyko dviejų dienų vizito po kelionės į Pekiną su prezidentu Vladimiru Putinu. Tikimasi, kad susitikimai Pchenjane padės pagrindus būsimam V. Putino vizitui.

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį dar kartą nubalsavo už tai, kad Maskva atšauktų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą ir taip dar labiau priartėjo prie šio svarbaus susitarimo atsisakymo. 1996 metais pasirašyta sutartimi draudžiami bet kokie branduolinių ginklų bandymai, tačiau ji taip ir neįsigaliojo, nes kai kurios valstybės, įskaitant JAV ir Kiniją, jos neratifikavo.

Trečiadienį paskelbta reta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas Pekine viešintis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lydimas pareigūnų su vadinamuoju branduoliniu lagaminėliu, kuriuo galima įsakyti smogti branduolinį smūgį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas Ukrainai tiekti ilgojo nuotolio raketas ATACMS yra klaida, kuri nepakeis padėties fronte. „Svarbiausia, kad tai iš esmės visiškai negali pakeisti situacijos kontaktinėje linijoje, tai neįmanoma“, – sakė V. Putinas spaudos konferencijoje Kinijoje. Taip jis kalbėjo po to, kai Ukraina antradienį paskelbė, kad jos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą panaudojo JAV tiekiamas ATACMS.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Šiaurės Korėją dviejų dienų vizito, pranešė rusų naujienų agentūros. S. Lavrovo vizitas į Šiaurės Korėją yra naujausias Maskvos ir Pchenjano santykių stiprėjimo ženklas. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas rugsėjį aplankė Rusijos Tolimuosius Rytus ir susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu, sukeldamas Kyjivo sąjungininkų susirūpinimą dėl galimo ginklų sandorio.

Rusijos pajėgos, patyrusios nemažų nuostolių, sulėtino tempą siekiant užimti strategiškai ir simboliškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje, tačiau ten siunčia pastiprinimą, teigia Vakarų analitikai. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad bandymas šturmuoti Avdijivką – nuožmiai ukrainiečių karių ginamą miestą Maskvos didžiąja dalimi kontroliuojamame Donecko regione – yra svarbiausia Kremliaus pajėgų puolamoji operacija Ukrainoje nuo metų pradžios.

Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas, stojęs prieš teismą kalėjime, kuriame jis laikomas, pasmerkė trijų jo advokatų sulaikymą, antradienį pranešė teismo posėdyje dalyvavę Rusijos žiniasklaidos atstovai. Advokatai Igoris Serguninas, Vadimas Kobzevas bei Aleksejus Lipceris praėjusią savaitę buvo sulaikyti. Visi šie teisininkai gynė A. Navalną. „Be abejo, tai pasipiktinimą keliantys ir neteisėti veiksmai“, – sakė A. Navalnas.

Kremlius antradienį pareiškė, kad „nėra jokių įrodymų“, jog Šiaurės Korėja siunčia ginklus į Rusiją, Vašingtonui paskelbus nuotraukas, kuriose užfiksuoti galimi ginklų siuntiniai iš Pchenjano. Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas lankėsi Rusijoje ir susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu. Šis vizitas paskatino Vakarų spėliones apie galimą ginklų sandorį.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį balsavo už tai, kad Maskva atšauktų pasaulinės branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą, žengdami žingsnį link pasitraukimo iš šio svarbaus susitarimo. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – rezultatai parodė, kad įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė įstatymo projektui per pirmąjį svarstymą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Kinijoje susitiko su Vengrijos vadovu Viktoru Orbanu ir pareiškė esąs patenkintas, kad vis dar palaiko ryšius su kai kuriomis Europos šalimis. Tai buvo antrasis V. Putino susitikimas su kokiu nors Europos lyderiu nuo 2022-ųjų vasario, kai jis pradėjo invaziją į Ukrainą. 2022-ųjų balandį jis priėmė Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį. Nepaisant Maskvos puolimo, V. Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi.

Šįryt į Minsko oro uostą atskrido Irano valdžios lėktuvas „Airbus A321“, anot „Belaruski Hajun“, skraidinantis Irano pirmąjį viceprezidentą Mohammedą Mokhberą. Šis asmuo įtariamas organizavęs karinių dronų eksportą į Rusiją, o Iranas pastaruoju metu atvirai grasina Izraeliui karo veiksmais. „Belaruski Hajun“ skelbiama, kad į Minską atvykusiame lėktuve gali būti vienas iš svarbiausių Irano politikų, pirmasis viceprezidentas M. Mokhberas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Kiniją susitikti su Xi Jinpingu, siekdamas stiprinti santykius aukščiausiojo lygio konferencijoje, kurią temdo Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karas. Į Kiniją šią savaitę renkasi 130 šalių atstovai, pakviesti į konferenciją, skirtą prezidento Xi Jinpingo svarbiam projektui – „Juostos ir kelio iniciatyvai“ , kuria Pekinas siekia išplėsti savo įtaką pasaulyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Pekine susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, pranešė Kremlius. Jis sakė, kad V. Putinas su Xi Jinpingu susitiks derybų spalio 18 dieną Kinijos forumo „Juostos ir kelio iniciatyva“ kuluaruose.

Ukraina pirmadienį paragino pašalinti Rusiją iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), teigdama, kad jai gresia „lėta mirtis“, jei Maskva liks jos nare. ESBO buvo įkurta 1975 metais, o jos pagrindinė užduotis – puoselėti Vakarų ir Rytų blokų santykius. Be kita ko, ESBO padeda savo narėms koordinuoti veiksmus žmogaus teisių ir ginklų kontrolės klausimais.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, susitikimo su Nacionalinės Tarybos pirmininke Natalija Kočanova metu pasipiktino šalies moterimis, kurios „nenori gimdyti“. Abu jie sutiko, kad reikia „įtikinamai pasakoti apie tradicines vertybes“ ir kovoti su „vaikų neturėjimo kultūra“ bei tos pačios lyties asmenų santykiais. Baltarusija nuo 2020-ųjų yra įslaptinusi statistiką šalyje, įskaitant ir gimstamumo.

Rusams sekmadienį smogus svarbiai infrastruktūrai, dalis Ukrainos pietinio Chersono miesto liko be elektros, sutriko vandens tiekimas, pranešė Chersono karinės administracijos vadovas Romanas Mročko. Pranešta apie didelius sprogimus mieste. R. Mročko socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad rusų pajėgos smogė miestui dviem valdomomis bombomis KAB. Apie aukas kol kas nepranešama. Dėl Rusijos apšaudymo Chersone taip pat sutriko ryšys, internetas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 5-ąją pasakė vieną dalyką, kuris skamba kaip aiškus perspėjimas Vakarų lyderiams: konfliktas Ukrainoje nėra teritorinis, tai karas dėl naujos pasaulėtvarkos kūrimo. Ekspertai pažymi, jog tokių perspėjimų buvo ir anksčiau, o Vakarai iki šiol nenori pripažinti, jog Trečiasis pasaulinis karas jau gali būti prasidėjęs. „Ukrainos krizė – tai nėra teritorinis konfliktas, Rusijos Federacija neturi poreikio atkovoti kažkokias teritorijas.

Rusijos diplomatas Nikolajus Kobrinecas (61 m.) rastas negyvas savo viešbučio kambaryje Turkijoje, skelbia vietos žiniasklaida. Rusijos užsienio reikalų ministerijos Europos bendradarbiavimo departamento vadovas į Stambulą atvyko dalyvauti ambasadorių susitikime. Kai jame nepasirodė, viešbučio darbuotojai buvo paraginti patikrinti, ar jis kambaryje. Nuėję į kambarį rado kūną be gyvybės ženklų. Pirminiais duomenimis, N. Kobrinecas mirė nuo širdies smūgio.

Šeštadienio rytą Rusijos mieste Sočyje (Krasnodaro kraštas) nugriaudėjo sprogimai. Apie tai pranešama „Telegram“, skelbia „Ukrinform“. Sprogimo akimirką virš jūros Krasnodaro srityje nufilmavo vietos gyventojai. Vietinių gyventojų teigimu, įvyko mažiausiai 3-4 sprogimai. Miesto meras patvirtino informaciją apie sprogimus, pareikšdamas, kad buvo suaktyvinta priešlėktuvinės gynybos sistema . „Šiandien, apie 7.10 val.

Penktadienio vakarą buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame „Hamas“ smogikai matomi praėjusio šeštadienio išpuolio metu „šeimininkaujantys“ izraeliečių gyvenvietėse. Vaizdo įraše matyti kūdikiai ir vaikai, tačiau nėra rodoma nė vieno izraeliečio suaugusiojo. Nėra aišku, ar išpuolio metu tėvai šių vaikų tėvai jau buvo nužudyti. Taip pat nėra aišku, koks yra šių vaikų likimas.

Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija kitais metais ir toliau eksportuos didelius kiekius grūdų, nepaisant Vakarų sankcijų, įvestų dėl Maskvos puolimo Ukrainoje. „Praėjusiais metais, kaip žinote, buvo gautas istoriškai rekordinis 158 mln. tonų (grūdų) derlius. Šiemet jis taip pat bus labai didelis – daugiau kaip 130 mln. (tonų)“, – sakė V. Putinas. „Tikėtina, kad Rusija išlaikys pirmąją vietą pasaulyje pagal kviečių eksportą.

Latvių vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė parengusi projektą dėl Latvijos ir Rusijos sienos kontrolės punktų Vientuliuose ir Pededzėje uždarymo nuo kitos savaitės. Vientuliai yra mažiausias pasienio kontrolės punktas Latvijos ir Rusijos pasienyje.

Suomijos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį pareiškė, kad Suomijai įstojus į NATO padidėjo grėsmė, jog Rusija gali vykdyti operacijas prieš Suomijos ypatingos svarbos infrastruktūrą, Helsinkiui tiriant galimą jos gamtinių dujų vamzdyno sabotažą. „Padidėjo šnipinėjimo ir įtakos operacijų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą grėsmė“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė suomių saugumo ir žvalgybos tarnybos (SUPO) direktorius Antti Pelttari.

Ukrainos pajėgos ketvirtadienį nurodė, kad atrėmė Rusijos atakas prieš Avdijivkos miestą rytuose, po to, kai Maskva pareiškė, kad pagerino savo pozicijas šiame mieste. Šis Donecko srityje esantis miestas Kyjivui yra ir simboliškai, ir strategiškai svarbus. Avdijivka yra netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto, kurį nuo 2014 metais iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.

Po Rusijos smūgių Ukrainos uostui prie Dunojaus Rumunija savo teritorijoje netoli Ukrainos sienos ketvirtadienį rado drono paliktą kraterį, pranešė Gynybos ministerija. Rusija, liepą pasitraukusi iš susitarimo dėl saugaus grūdų eksporto Juodąja jūra, intensyvina smūgius Ukrainos pietiniams regionams, kur yra gyvybiškai svarbi grūdų eksporto infrastruktūra.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį, ketvirtadienį atvyko į Kirgiziją. Hagoje įsikūręs TBT arešto orderį V. Putinui ir jo vaiko teisių komisarei kovą išdavė dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus. Romos statutą, kuriuo buvo įkurtas TBT, ratifikavusios šalys dabar privalo sulaikyti V. Putiną, jei jis atvyktų į jų teritoriją.

Kare Ukrainoje žuvo 1 800 Rusijos karininkų, tarp kurių – 11 generolų. Apie tai ukrainiečių leidiniui „Suspilne“ NATO šalių gynybos ministrų susitikimo užkulisiuose pasakojo aukštas Aljanso pareigūnas. Neįvardinto pareigūno teigimu, nuo 2022 metų gruodžio Rusijos Federacija neteko beveik 300 tūkstančių karių – daugiau nei pusės okupantų, pasiųstų į karą Ukrainoje (nepatikslinta, ar kalbama apie žuvusius, ar žuvusius ir sužeistus karius – red.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, kuriuo šešiems mėnesiams įvedama prievolė pagrindiniams eksportuotojams per šalies bankus parduoti įplaukas tvirta užsienio valiuta, skelbia Rusijos naujienų agentūros. Šių eksportuotojų sąraše – kuro ir energetikos, metalurgijos, chemijos, medienos perdirbimo pramonės bei žemės ūkio įmonės.

Rusijos Belgorodo mieste Rusijos pajėgos numušė bepilotį orlaivį, kuris nukrito ant gyvenamojo namo, jį sugriovė ir dar sukėlė gaisrą. Per nelaimę žuvo trys žmonės, vienas iš jų – vaikas. Vaiko tėvai – sunkiai sužeisti.  Apie tai „Telegram“ pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Pasak jo, iš namo griuvėsių buvo ištraukti sužeistų vyro ir moters kūnai. Kurį laiką po namo griuvėsiais ieškotas jų vaiko kūnas rastas kiek vėliau. Vaikas neišgyveno.

Rusijos teismas trečiadienį nubaudė veteraną teisių gynėją Olegą Orlovą, kritikavusį Maskvos plataus masto karą Ukrainoje. Jis pripažintas kaltu dėl kelių kaltinimų „diskreditavus Rusijos kariuomenę“. Kremlius dažnai taiko šį kaltinimą siekdamas nutildyti kritikus. Teisme dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad teisėjas nusprendė skirti O. Orlovui 150 000 rublių (1 410 eurų) baudą. Tai yra retai pasitaikanti švelnesnė bausmė už pasisakymus prieš Kremliaus karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šią savaitę lankydamasis Kirgizijoje, planuoja surengti derybas su Azerbaidžano kolega Ilhamu Aliyevu, trečiadienį pranešė Kremlius.  Maskva pareiškė, kad V. Putinas planuoja atskirus susitikimus su I. Aliyevu Kirgizijoje per aukščiausiojo lygio susitikimą su buvusių sovietinių valstybių vadovais. Anksčiau pranešta, kad šiame viršūnių susitikime Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nedalyvaus.

Rusijos krovininis laivas „SVG Flot“ praėjusį savaitgalį praleido netoli Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ nuotėkio vietos, matyti iš laivybos eismo svetainės „Marine Traffic“ duomenų. „Marine Traffic“ nustatė, kad Rusijos laivas nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro buvo netoli vamzdyno pažeidimo vietos. Naktį į sekmadienį per Baltijos jūrą nutiestame vamzdyne įvyko nuotėkis.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė nustačiusi du įtariamus informatorius, kurie galimai padėjo Rusijos pajėgoms praėjusią savaitę viename kaime įvykdyti daugiau kaip 50 žmonių pražudžiusį išpuolį per šermenis.

Rusijos karinės pajėgos pasinaudojo po karo Izraelyje kilusiu chaosu ir Rytų Ukrainoje surengė naują plataus masto puolimą, atakuodami Avdijivkos apylinkes, skelbia BBC. Ukrainos generalinio štabo teigimu, rusai bandė veržtis beveik palei visą fronto liniją. Vis dėlto Ukrainos karininkai ir tinklaraštininkai tvirtina, kad visos rusų atakos buvo sėkmingai atmuštos.