Rusija

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, didėjant nesutarimams tarp Jerevano ir Maskvos, nedalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį atvyks Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, antradienį pranešė šeimininkė Kirgizija. N. Pašiniano nedalyvavimas Maskvos vadovaujamos regioninės grupės susitikime yra dar vienas smūgis pastaruoju metu pašlijusiems Jerevano ir Maskvos santykiams.

Rusija sieks atšaukti pasaulinės branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą, nes šios sutarties nėra ratifikavusios Jungtinės Valstijos, tačiau atnaujintų branduolinius bandymus tik po Vašingtono, antradienį sakė aukšto rango Rusijos pareigūnas.  Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atšauks branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Kinijoje, antradienį pranešė jo atstovė spaudai, prezidentui Vladimirui Putinui taip pat ruošiantis netrukus vykti į Pekiną. Marija Zacharova sakė, kad S. Lavrovas spalio 16–18 dienomis dalyvaus forume „Viena juosta, vienas kelias“ (angl.

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos atkakliai bando apsupti Avdijivką šalies rytuose, ir pridūrė, kad dabar šis miestas yra intensyviai bombarduojamas. Ukrainiečių pajėgoms pavyko išsilaikyti Avdijivkoje, nepaisant pakartotinių Rusijos smūgių. Miestas yra į šiaurę nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko, kurį nuo 2014 metų kontroliavo separatistų pajėgos.

Ukrainos Valstybinis tyrimų biuras (DBR) antradienį paskelbė, kad du Gynybos ministerijos aukšto rango pareigūnai yra įtariami 7 mln. dolerių (6,6 mln. eurų), skirtų neperšaunamoms liemenėms pirkti, išgrobstymu. „DBR pareigūnai pateikė dar vieną pranešimą apie įtarimus vienam buvusiam gynybos viceministrui ir vieno Gynybos ministerijos departamento vadovui dėl daugiau kaip 250 mln. grivinų valstybės lėšų, skirtų neperšaunamoms liemenėms pirkti, išgrobstymo“, – nurodė biuras.

Maskvos teismas antradienį atmetė JAV žurnalisto Evano Gershkovicho, nuo kovo dėl kaltinimų šnipinėjimu kalinamo Rusijoje, apeliacinį skundą dėl jo suėmimo pratęsimo. Maskvos teismo teisėjas Jurijus Pašuninas nusprendė palikti numatytą terminą – iki lapkričio 30 dienos – nepakeistą, sakė posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP reporteris. 31-erių vyras, leidinio „The Wall Street Journal“ korespondentas Rusijoje, buvo sulaikytas kovo pabaigoje, komandiruotės Jekaterinburge metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik neabejotinai dalyvaus 2024-ųjų šalies prezidento rinkimuose, antradienį skelbia britų žvalgyba. Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad neoficiali V. Putino rinkimų kampanija turėtų prasidėti šių metų lapkritį.  „Nors į rinkimus Rusijoje kišasi ir juos kontroliuoja Kremlius, jie tebėra pagrindinė politinio įteisinimo priemonė“, – nurodoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusija yra suinteresuota sukelti didelio masto karą Artimuosiuose Rytuose, siekdama susilpninti pasaulinę vienybę. „Turėjome susitikimą su mūsų žvalgybos, Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir užsienio žvalgybos vadovais, su mūsų diplomatais dėl padėties Izraelyje ir aplink jį bei dėl bendros padėties Artimuosiuose Rytuose.

Baltarusių opozicija prisistatantys ginkluoti vyrai viešai pagrasino, kad užsitraukus jų rūstybę, lietuvių politikų namai užsidegs. Beveik 2 minučių trukmės vaizdo įrašas su trim ginkluotais vyrais, baltarusių opozicijos vėliavų fone pasirodė internete – jame reikalaujama, kad Lietuvos valdžia ir tarnybos nustotų persekioti baltarusių opoziciją.  Pabrėžė, kad LDK žemės buvo baltarusių, Vytis yra baltarusių herbas, o baltų genčiai neva priklausė tik neturtingos laukymės.

Stokholmo teismas pirmadienį nurodė paleisti Rusijos ir Švedijos pilietį, kaltinamą Vakarų technologijų perdavimu Rusijai, kol spalio 26 dieną bus paskelbtas nuosprendis. Sergejus Skvorcovas laikomas suimtas nuo tada, kai 2022 metų lapkritį buvo sulaikytas per didelį reidą savo namuose Stokholme. Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų kalėjimo už neteisėtą žvalgybinę veiklą.

Rusijai pirmadienio rytą apšaudant Pietų Ukrainoje esantį Chersoną, buvo sužeistas vietos bibliotekos 55 metų apsaugininkas, platformoje „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra. Vėliau pirmadienį rusams apšaudant netoliese esantį kaimą sužeista 63 metų moteris, sakoma pranešime.

Rusijos Federacija gali ruoštis konfliktams su Baltijos šalimis ir NATO. Tai signalizuoja Rusijos sprendimas atkurti Leningrado karinę apygardą. Apie šiuos pokyčius naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto analitikai. „Kaip dalį vykstančios didelio masto karinės reformos, Rusija sukūrė teisinius mechanizmus, kaip reformuoti Leningrado karinę apygardą“, – skelbia ISW analitikai.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos pietuose esantis Melitopolio miestas išgyvena nesuvokiamai sunkius laikus. Rusų okupantai pagrobė, kankino ir pražudė šimtus šio miesto gyventojų, didelės dalies jų likimas vis dar nėra žinomas. Rusai Melitopolį pavertė didžiausiu kalėjimu ir kankinimų kamera Europoje. Nepriklausomas rusų žurnalistinių tyrimų leidinys „Važnyje Istoriji“ dalinasi naujausiu savo tyrimu apie tragišką Melitopolio gyventojų likimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paskelbė apie pradedamą dujų tiekimą Uzbekistanui per Kazachstaną, kuris gali suteikti postūmį Rusijos pramonei, nukentėjusiai nuo sankcijų, kurias Vakarai paskelbė dėl Kremliaus puolimo Ukrainoje. Nors Uzbekistanas turi daug gamtinių išteklių, įskaitant dujas, ši Centrinės Azijos šalis susiduria su energijos trūkumu.

Rusijoje įvedus reikalavimą „pakeisti importinę įrangą rusišku atitikmeniu“ šios šalies elektronikos gamintojai bando prisitaikyti prie naujos realybės. Tiesa, kol kas bandymai sukurti net ir paprasčiausius elektronikos įrenginius dažniau baigiasi komiškai: įsiteikti valdžios reikalavimams bandantys rusų verslininkai kuria fiktyvius rusiškus įrenginius, kuriuose „rusiškos“ mikroschemos atlieka tik kosmetinį vaizdą.

Ukrainiečiams šeštadienį ryte apšaudžius Rusijos Belgorodo regioną žuvo žmogus, pranešė vietos valdžia. „Šį rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis „Grad“ smogė Urazovo kaimui Valuikų rajone“, – platformoje „Telegram“ parašė šio prie Ukrainos sienos esančio regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. „Žuvo vienas žmogus – vyras, apšaudymo metu buvęs gatvėje“, – pridūrė V. Gladkovas.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė išsiunčiančios du Rusijos diplomatus, Maskvai praėjusį mėnesį išvarius du amerikiečius. „Reaguodamas į Rusijos Federacijos „tinkamą“ [sprendimą] išvaryti du JAV ambasados Maskvoje diplomatus, Valstybės departamentas paskelbė persona non grata du Rusijos ambasados pareigūnus, dirbančius Jungtinėse Valstijose“, – sakė Valstybės departamento atstovas.

Okupacinė valdžia Zaporižios srityje pagrasino Rusijos paso atsisakantiems ukrainiečiams nesuteikti medicininės pagalbos, skelbia „Meduza“.  Apie tai propagandinei „Rossija-24“ televizijai kalbėjo okupacinės administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.   Anot jo, kai kurie Rusijos kontroliuojamos regiono dalies gyventojai „vėluoja“ gauti Rusijos pilietybę.  „Iki Naujųjų metų neskubame.

Kremliui lojalaus Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sūnui Adomui Kadyrovui, kuris kardomojo sulaikymo centre sumušė kalinį, suteiktas Čečėnijos didvyrio vardas, skelbia „Meduza“.  A.Kadyrovas sumušė Nikitą Žuravelį, kuris Grozne buvo kalinamas dėl Korano sudeginimo.   Žinią apie A. Kadyrovo gautą Čečėnijos didvyrio vardą pranešė R. Kadyrovo pusbrolis Adamas Delimkhanovas.

Tolimųjų Rytų Rusijos Sachalino srityje galinga audra užtvindė Južno Sachalinsko miestą ir nutraukė elektros tiekimą, penktadienį pranešė leidinys „The Moscow Times“.  Skelbiama, kad miestą nusiaubė smarkios liūtys, dėl kurių patvino gatvės.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrjus Peskovas ciniškai prabilo apie Rusijos raketos smūgį Charkivo srityje esančiai Hrozos gyvenvietei.   52 žmonių gyvybes pasiglemžusi šaltakraujiška Rusijos ataka įvyko vakar: raketa pataikė į kavinę, kurioje vyko gedulingi pietūs už kovose žuvusį Ukrainos karį.   D.Peskovas pareiškė ciniškai, kad Rusija nepuola civilių.   „Rusija nepuola civilių gyventojų, o veikia prieš karinę vadovybę“, – gynėsi D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo apie vyriausiojo štabo susitikimą bei jame aptartus klausimus. Pasak V. Zelenskio, posėdžio metu kalbėta apie situaciją fronte bei Ukrainos gynybą.   „Aptarėme situaciją fronte, tai, kas dedasi pagrindinėmis kryptimis, pateiktos vadų ataskaitos. Vėliau sekė klausimai, susiję su mūsų gynyba bei valstybės stabilumu“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Su Turkijos vėliava plaukiojantis komercinis krovininis laivas „Kafkametler“ susidūrė su jūrine mina Juodojoje jūroje prie Rumunijos krantų, skelbia „Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais.   Pranešama, kad laivas buvo apgadintas nežymiai, įgula nenukentėjo.  Didžiosios Britanijos jūrų saugumo bendrovės „Ambrey“ duomenimis, incidentas įvyko ketvirtadienį 9:20 val., 11 jūrmylių į šiaurę nuo Sulinos miesto Rumunijoje.  „Laivas trumpam išmetė inkarą, kad įvertintų žalą.

Ukrainos žiniasklaida penktadienio popietę skelbia, kad šalia laikinai okupuoto Mariupolio buvo girdėti sprogimai. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė, kad sprogimus sukėlė Rusijos oro gynybos darbas. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos oro gynyba, kaip manoma, numušė savo lėktuvą.   Pasak Ukrainos leidinių, lėktuvas buvo numuštas netoli laikinai okupuoto Mariupolio.   Pažymima, kad lėktuvo pilotas išgyveno. Apie tai skelbia ir P. Andriuščenka.

Laikinai okupuotame Melitopolyje „nežinomos moterys“, kaip įtariama, rusų kariams pardavė naminės degtinės, kuri, vėliau paaiškėjo, buvo užnuodyta, skelbia Ukrainos leidinys UNIAN, remdamasis vietiniu „Telegram“ kanalu „RIA Melitopol“.  Skelbiama, kad mirė 11 „samanę“ gėrusių okupantų. Incidento priežastis tiria okupacinė Rusijai pavaldi policija.

Rusijos įstatymų leidėjai svarstys, ar atšaukti pasaulinės branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą, penktadienį sakė Valstybės Dūmos pirmininkas. Žemųjų parlamento rūmų pirmininko Viačeslavo Volodino pareiškimas pasirodė po Rusijos prezidento Vladimiro Putino įspėjimo, kad parlamentas gali atšaukti branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą, nes šios sutarties nėra ratifikavusios Jungtinės Valstijos.

Rusijos valdžia nuolat skleidžia neįtikėtinas sąmokslo teorijas, siekdama klaidinti savo gyventojus dėl tariamo Vakarų amoralumo. Po fantastinių istorijų apie „kiborgus ukrainiečių karius“ ir „genetiškai modifikuotų uodų“, platinama istorija apie tai, kaip Ukraina pardavinėja vaikus „Coca Cola“ bendrovei. „Mūsų kariai, užėmę Sviatogorską, aptiko vaikų namuose vaikų pardavimo dokumentus. Yra nuorodos į britų privačias karines bendroves.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pranešė, kad šalis sėkmingai išbandė eksperimentinę branduolinį variklį turinčią sparnuotąją raketą, ir perspėjo, kad parlamentas gali atšaukti branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą. Kalbėdamas užsienio politikos ekspertų forume V. Putinas paskelbė, kad Rusija iš esmės baigė kurti sparnuotąją raketą „Burevestnik“ ir sunkiąją tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“ bei pradės jas gaminti.

Vakarinėje Rusijos dalyje esančioje Pskovo srityje pora peiliu subadė 42-ejų vietos Nepilnamečių reikalų tarnybos darbuotoją, nepadėjo ir šalia buvę policijos pareigūnai. Porą pavyko sugauti tik vėliau, besislepiančią netoliese gyvenvietės esančioje pelkėje, ginkluotus šaunamuoju ginklu ir šakėmis.

„Wagner“ palaikantys informaciniai šaltiniai „Telegram“ išjuokė Rusijos prezidento ketvirtadienį pateiktą versiją apie Jevgenijaus Prigožino žūtį. Rusijos prezidentui išreiškus apgailestavimą dėl „neatliktos narkotikų ekspertizės“, J. Prigožino šalininkai ironizavo ir neigė kaltinimus jų mirusiam vadui. V. Putinas savo komentaro metu netiesiogiai apkaltino J. Prigožiną vartojus narkotikus ir susisprogdinus lėktuve.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo apie tai, kad šiandieną pagrindinė Ukrainos žinia pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti.   „Mūsų pagrindinė žinia šiandieniniam pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti. Ir tik dabar, tik Ukrainoje, galima išlaikyti šią principinę moralinę poziciją. Bet visi kartu!“ – vaizdo pranešime kalbėjo V. Zelenskis.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos išpuolį, per kurį Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 51 žmogus.  Vašingtono teigimu, šis išpuolis rodo, kad JAV turi ir toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai. „Tai neįtikėtinai siaubinga Ukrainos žmonėms“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre. „Todėl darome viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai“, – pridūrė ji.

Atsižvelgiant į lėtą atsakomojo puolimo sausumoje tempą, Ukraina sugebėjo pasiekti daug reikšmingesnių laimėjimų jūroje, kurių visuomenė iš esmės nepastebėjo. Apie tai rašo britų leidinys „The Guardian“, analizuodamas atakas prieš Rusijos taikinius okupuotame Kryme.  „Ukraina bent iš dalies susigrąžino Juodąją jūrą ir pavertė ją draudžiamąja zona Rusijos karo laivams – tai didelis pasiekimas, turint omenyje, kad Ukraina iš viso neturi reikšmingo laivyno“, – rašo leidinys.

Pasaulis turi suprasti, kad branduolinis šantažas, kurio Maskva periodiškai griebiasi, jau yra branduolinio ginklo panaudojimas, Ukrainos radijui kalbėjo Tarptautinio Ukrainos pergalės centro įkūrėja, Antikorupcijos centro vadovė Daria Kaleniuk.   „Rusija jau naudoja branduolinius ginklus, viešai sakydama, kad tai daro. Ši įbauginimo priemonė jau yra branduolinio ginklo naudojimas. Visas pasaulis kalba apie branduolinio eskalavimo grėsmę.

Netoli Bachmuto pastebimi „Wagner“ samdiniai, tačiau jų fronte tėra iki 600 karių, todėl tai nebėra rimta jėga, kuri galėtų paveikti situaciją mūšio lauke, sako Ukrainos karybos ekspertas Sergejus Grabskis.  „Šiam vienetui, jau tapusiam istoriniu eksponatu, skiriame daug laiko, nes būtent mūsų aktyvių veiksmų ir Bachmuto gynybos operacijos vykdymo dėka „Wagner“, kaip atskiras kovinis vienetas, tapo pėstininkų kovos vienetu. Rusijos okupantai buvo sunaikinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 5-ąją dalyvauja Sankt Peterburge vykstančiame kasmetiniame „Valdai“ forume. Kaip ir ankstesnėse savo kalbose, jis pažėrė kaltinimų Vakarams ir pareiškė, jog konfliktas vyksta dėl „naujos pasaulėtvarkos“. Dalis Vakarų analitikų ir politikų jau anksčiau perspėjo, kad Rusijos keliama grėsmė nėra tik Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos raketomis atakavo Grozos gyvenvietę, Charkivo srityje. Ukrainos specialiosios tarnybos pateikė daugiau detalių apie kruviną ataką.   Skelbiama, kad atakos metu žuvo 51 žmongus, tarp kurių buvo ir 6-metis berniukas. Grozos gyvenvietėje viso gyvena kiek daugiau nei 300 žmonių.  Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad, pirminiais duomenimis, į parduotuvę ir kavinę pataikė „Iskander“ raketa.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad jei karas Ukrainoje bus įšaldytas, Rusija 2028 metais gali pulti kitas šalis, tarp jų – ir Baltijos šalis. „Rusija dabar svarsto įvairius ateinančių metų scenarijus. Vienas iš jų yra ypač pavojingas.

Rusijos karinis jūrų laivynas įkurs bazę Sakartvelo separatistinio Abchazijos regiono Juodosios jūros pakrantėje, ketvirtadienį Rusijos žiniasklaidai pranešė nepriklausomu pasiskelbusio, bet daugumos šalių nepripažįstamo regiono vadovas. „Pasirašėme susitarimą, ir artimiausiu metu Ochamčirės rajone bus nuolatinis Rusijos karinio jūrų laivyno dislokacijos punktas“, – Rusijos laikraščiui „Izvestija“ sakė separatistinės Abchazijos lyderis Aslanas Bžanija.

Mažiausiai 10 Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų buvo perkelti iš laikinai okupuoto Krymo uosto į Novorosijsko uostą, esantį Rusijos Federacijos Krasnodaro srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė iš Sevastopolio į Novorosijską perkėlė mažiausiai 10 laivų.

Rusijos miestas Kurskas trečiadienį liko be elektros. Rusijos Federacija Ukrainą kaltina surengus išpuolį bepiločiais orlaiviais, kurie atakavo infrastruktūros objektus. Rusų duomenimis, bepiločiai orlaiviai vienu metu atakavo tris Rusijos Federacijos Kursko srities rajonus. Per išpuolį buvo atakuoti infrastruktūros objektai Sudžansko, Kerenevskio ir Gluškovskio rajonuose. „Šiąnakt Ukrainos dronai atakavo infrastruktūros objektus Sudžansko, Korenevskio, Gluškovskio rajonuose.

Ukrainos karo apžvalgininkas Petro Černikas sako, kad okupantai ruošiasi galimam Krymo tilto sunaikinimui, nes paskutiniu metu rusai pradėjo tobulinti ir rengti naujas geležinkelio linijas laikinai okupuotose teritorijose.   Pasak karo eksperto, Rusija suvokia, kad Ukraina gali prasibrauti per pietinį frontą ir pasiekti šiaurinę Azovo sritį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi daug draugų Europoje, tačiau savo pozicijos tokie žmonės garsiai nereiškia ir tai nutyli, skelbia propagandinė Rusijos naujienų agentūra TASS.   Pasak V. Putino, Vakaruose yra daug „tradicinių vertybių“ šalininkų, tačiau jie elgiasi tyliau nei oponuojanti pusė. Kaip ir dera Kremliaus propagandinei linijai, V. Putinas savo komentare kalbėjo apie draugus, kuriuos reikia gelbėti nuo supuvusių Vakarų.

Rusija dalį Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno iš nuolat Ukrainos pajėgų atakuojamo Sevastopolio perkelia į Novorosijską Krasnodaro srityje, skelbia UNIAN, cituodami „Meduza“.  Analitikas MT Andersonas spalio 2 dieną pasidalino „Planet Labs“ palydoviniais vaizdais, kurie rodo, kad dvi fregatos „Admiral Essen“ ir „Admiral Makarov“, taip pat trys povandeniniai laivai, penki dideli desantiniai laivai ir keli maži raketiniai laivai buvo perkelti į Novorosijską.

JAV perdavė Ukrainai iš Irano konfiskuotus ginklus ir šovinius, o tai gali padėti Ukrainos kariuomenei, kuri turi kritinį amunicijos trūkumą, skelbia CNN.   Trečiadienį JAV centrinė vadovybė paskelbė, kad pirmadienį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jau perdavė daugiau nei milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų.  „Vyriausybė įgijo nuosavybės teisę į šiuos ginklus 2023 m. liepos 20 dieną“, – sakoma pareiškime.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Razmanas Kadyrovas ėmė viešai ginti Rusijos propagandistę Margaritą Simonian, kuri pasidalijo šokiruojančia mintimi, kad Rusijai virš Sibiro reikėtų susprogdinti termobranduolinę bombą, taip „pamokant“ Vakarus ir atjungiant viso pasaulio elektroniką.   Dėl tokių M. Simonian žodžių net pačioje Rusijoje kilo pasipiktinimas ir buvo kreiptasi į teisėsaugą, tačiau Kremliaus statytinis R. Kadyrovas ėmė ją ginti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas deda visas pastangas, kad per ateinančius kelis mėnesius šalis būtų aprūpinta kuo didesniu kiekiu oro gynybos sistemų. „Darome viską, kad iki žiemos Ukrainai būtų suteikta daugiau oro gynybos sistemų“, – sakė V. Zelenskis. „Beje, dabar laukiame tam tikrų sprendimų iš savo partnerių“, – pridūrė jis.

Ukraina nurodė, kad trečiadienio naktį Belgorodo pasienio regione smogė Rusijos oro gynybos sistemai. Nuo birželio, kai Kyjivas pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai kaltina ukrainiečių pajėgas dėl beveik kasdienių dronų smūgių ir apšaudymų. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs šaltinis iš Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) naujienų agentūrai AFP sakė, kad ukrainiečių pajėgos smogė strateginei oro gynybos sistemai netoli Rusijos miesto Belgorodo.

Vienas iš pagrindinių Rusijos propagandos veidų Margarita Simonian šokiravo net ir pačius rusus, paraginusi „kur nors virš Sibiro susprogdinti termobranduolinę bombą, kad visame pasaulyje elektronika atsijungtų“. Dėl tokių jos viešų pasvarstymų net ir pačioje Rusijoje buvo kreiptasi ir į teisėsaugą.