Rusija

Kremliaus paskirtas okupuotos Zaporižios srities Ukrainoje „gubernatorius“ Jevgenijus Balickis atvirai paragino Rusiją įsiveržti į Suomiją, Lenkiją ir Baltijos šalis. Šios invazijos tikslas, kaip interviu „RIA Novosti“ sakė J. Balickis, turėtų būti Rusijos imperijos iki 1917 m. atkūrimas. „Kai bolševikų perversmas supurtė Rusijos imperiją ir pasuko jos vystymąsi kitu keliu, ji prarado daug savo pavaldinių.

Rusijoje kilus skandalui dėl Ramzano Kadyrovo spjūvio ant šalies įstatymų ir teisingumo teisėsaugininkai buvo priversti formaliai pradėti tyrimą. Kremliaus statytinio Čečėnijoje sūnus vasarą sumušė Grozne įkalintą 19-metį rusą, kuris sudegino Koraną. Po mėnesį trukusio tyrimo Grozno policija atsisakė kelti bylą, nes Adamui Kadyrovui tėra 15 metų ir baudžiamoji byla už tokį nusikaltimą jam negali būti keliama.

Rusijos vadai kalinių kuopos „Štorm-Z“ karius puolimo metu naudoja kaip patrankų mėsą, skelbia „Reuters“, remdamasis savo šaltiniais Rusijos kariuomenėje.  Pasak vieno neįvardyto rusų kario, dalyvavusio mūšiuose prie Bachmuto, Rytų Ukrainoje, jo vadas kartą jam įsakė palikti „Štorm-Z“ karius ir leisti jiems mirti. Jis tvirtina įsakymui nepaklusęs. „Jei komendantai pagauna žmogų, kuriam iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nedelsdami siunčia juos į „Štorm-Z“, – tvirtino karys.

Rusijos teismas trečiadienį už akių skyrė pusdevintų metų kalėjimo bausmę buvusiai valstybinės televizijos žurnalistei Marinai Ovsianikovai, kuri per tiesioginę transliaciją protestavo prieš prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje. Ji pripažinta kalta esą melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu.

Maskva antradienį išsikvietė Moldovos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl esą politiškai motyvuoto žiniasklaidos rusų kalba persekiojimo šioje provakarietišką užsienio politiką vykdančioje šalyje. Rugsėjo viduryje Kišiniovas išvarė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Sputnik“ biuro Moldovoje vadovą, apkaltinęs šią agentūrą skleidžiant propagandą ir dezinformaciją.

Dvi pagrindinės grėsmės, kurias įžvelgia NATO, yra Rusijos Federacija ir teroristinės grupuotės. Būtent todėl šiemet Vilniuje vykusiame Šiaurės Atlanto Aljanso viršūnių susitikime buvo patvirtinti regioniniai planai suvaldyti ir apsiginti nuo šių grėsmių. Kaip antradienį Varšuvos saugumo forume pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robertas Baueris, ankstesniame viršūnių susitikime Madride NATO lyderiai nusprendė padidinti karių skaičių rytiniame flange.

Nematant karo Ukrainoje pabaigos, Vakarų politikai ir visuomenė pamažu praranda norą paremti ukrainiečius daugiau nei mosuojant mėlynai geltonomis vėliavomis Europos miestų gatvėse, britų leidinyje „The Guardian“ rašo politikos apžvalgininkė Gabi Hinsliff.  Žurnalistė pastebi, kad pradinį emocinį pakilimą ir pasirengimą bet kokia kaina padėti Ukrainai išgyventi dabar keičia „kažkoks keistas viešas stuporas (sąstingis, – red. past.

Antradienio vakarą pranešama apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolyje.   Apie neramumus praneša Ukrainos žiniasklaida, remdamiesi vietiniais „Telegram“ kanalais.   Skelbiama, kad Sevastopolyje aidi oro pavojaus sirenos, buvo sustabdytas oro ir sausumos viešasis transportas.   Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba numušė Ukrainos paleistą raketą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiryžęs ilgalaikiam karui su Ukraina, sako britų politologas bei konsultacinės įmonės „Mayak Intelligence“ vadovas Mark Galeotti.  Pasak eksperto, „amžinasis karas“ šiuo metu yra V. Putino tikslas, rašoma Ukrainos leidinyje UNIAN.  „Tai skamba kaip niūri perspektyva, bet V. Putino požiūriu tai turi ir aiškių pranašumų“, – sakė M. Galeotti.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino pagrindinius savo sąjungininkus koordinuoti paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai. Prezidento administracija nurodė, kad jis kalbėjosi su Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir NATO vadovais bei Prancūzijos užsienio reikalų ministre.

Rusijos valdžiai nacionalizavus „Carlsberg Group“ priklausiusią „Baltika“ gamyklą, vieni didžiausių pasaulyje alaus gamintojų pateikė savo atsaką: uždraudė naudotis jos valdomais prekės ženklais Rusijoje, įskaitant ir rusiškus „Baltika“ ar „Žiguli“, ir suteikė laiko iki 2024-ųjų balandžio išparduoti jau pagamintą produkciją.

Rusijos nacionalinė valiuta antradienį vėl gerokai nusilpo dėl ženklų, rodančių, kad šalies ekonomikos augimas lėtėja, o infliacija spartėja, tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą. Rublio kursas Maskvos biržoje perkopė psichologinį 100 rublių už JAV dolerį barjerą, pakartodamas trumplaikę „sėkmę“ rugpjūtį, taip dar labiau sustiprindamas eilinių rusų perkamosios galios tolesnio kritimo perspektyvas.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas teigia, kad atakos iš Baltarusijos pusės rizika vis dar išlieka, nes Rusijai lojalios šalies teritorijoje Kremlius ir toliau telkia karinę techniką.  „Ir šiandien prie mūsų šiaurinių sienų taip pat dislokuotos karių grupės. Ten stiprinama oro gynyba, taip pat įvairių tipų užtvarai, tarp jų ir minos. Galima tikėtis visko“, – Ukrainos žiniasklaidai kalbėjo J. Ignatas.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Armėnija neturi alternatyvos Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO). Tai pareikšta išaugus įtampai tarp tradicinių sąjungininkių. „Manau, kad dauguma žmonių Armėnijoje supranta, kad KSSO priemonės yra visiškai nepakeičiamos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Armėnijos pusė neturi nieko geresnio už šiuos mechanizmus, esame tuo įsitikinę“, – pridūrė jis.

Visoje Rusijos Federacijoje antradienį vyksta pratybos, kurių metu imituojamas civilių gyventojų evakavimas branduolinio karo metu. Apie pratybas skelbia rusakalbis „Telegram“ kanalas „Baza“, remdamasis Rusijos Federalinės vartotojų teisių apsaugos ir žmonių gerovės priežiūros tarnybos vadovės Anos Popovos įsakymu.

Norvegija tapo paskutine su Rusija turinčia sausumos sieną Europos valstybe, kuri paskelbė apie prisijungimą prie sankcijų Rusijai 11-ojo paketo. Jis numato ir galimybę šalims riboti Rusijoje registruotų automobilių judėjimą ES teritorijoje. Norvegija, kuri, nors ir nėra Europos Sąjungos šalis, tačiau priklauso Šengeno zonai, taip pat prisijungė prie naujojo sankcijų Rusijai paketo. Nuo spalio 3-osios Rusijoje registruotos transporto priemonės negalės patekti į šalį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sukritikavo agresyvias Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijas ir pabrėžė, kad didins spaudimą V. Putinui tam, kad jis suvoktų savo logikos klaidingumą. V. Scholzas atkreipė dėmesį, kad V. Putino pasaulėžiūra leidžia jam bet kaip perbraižyti Europos žemėlapį, brėžiant linijas pagal principą: „šitai jūsų, šitai mūsų“. Tačiau taip būti neturėtų, pirmadienį kalbėdamasis su Vokietijos miesto Hamburgo gyventojais kalbėjo O. Scholzas.

Ramzano Kadyrovo dukra Aišat buvo netikėtai paskirta Čečėnijos vicepremjere. Nenorėjęs, kad tai atrodytų, kaip eilinis jo giminaičių kišimas į valdžios postus, R. Kadyrovas teisinosi, jog dukrą į viceministrus pasiūlė Čečėnijos parlamento pirmininkas, o jis pats tam tik pritarė. 2020-ųjų rugsėjį, tuomet dar 22-ejų Aišat Kadyrova, vos pabaigusi ekonomikos mokslus Čečėnijos valstybiniame universitete, išsyk buvo paskirta Kultūros viceministre. Dar po metų ji jau tapo Kultūros ministerijos vadove.

Rusijos dalinio „Štorm Z“ instruktorius pranešė, kad Rusijos Gynybos ministerija nušalino generolą leitenantą Andrejų Syčevojų nuo vadovavimo puolimui Bachmuto kryptimi. Toks sprendimas priimtas dėl prasto generolo pasirodymo.

Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) darbuotojams buvo liepta likviduoti kartu su kariniu sraigtasparniu į Ukrainą pabėgusį pilotą Maksima Kuzminovą.

Rusijos mieste Rostove prie Dono netikėtai užsiliepsnojo sandėliai ir padėklai atvirame plote priešais juos. Atsakomybę už gaisrą prisiėmė pogrindinis rusų judėjimas SKREPAČ, kurio šūkis – „Už laisvą Rusiją be Putino“. Rusų partizanai, kurie apie surengtą išpuolį pranešė „Telegram“, tvirtina, kad sandėlyje buvo Rusijos kariuomenės karinių uniformų atsargos. „Kalba SKREPAČ. Rostovas prie Dono. Viskas, ką paruošėte karui, sudegs.

Vakar Ukrainos pajėgų į orą pakelta Rusijos lėktuvų gamykla Smolenske buvo neeilinis ukrainiečių taikinys, sako Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas.   Žvalgyba skelbia, kad be lėktuvų, gamykloje taip pat buvo gaminamos ir X-59 raketos, kurias dažnai naudodavo okupantų kariniai lėktuvai.

Rusijoje, Rostove prie Dono, kilo didžiulis gaisras.   Apie gaisrą praneša tiek propagandinė Rusijos žiniasklaida, tiek Ukrainos leidiniai.   Propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“ praneša, kad gaisras kilo pramoninėje miesto teritorijoje, kur stovi sandėliai. Skelbiama, kad gaisras toks didelis, kad liepsnos matomos iš įvairių miesto teritorijų. Gaisras jau apėmė 300 kv.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį piktai sureagavo į milijardieriaus Elono Musko socialiniame tinkle „X“ paskelbtą įrašą, kuriame pašiepiamas prezidento Volodymyro Zelenskio nuolatinis raginimas Vakarams suteikti Kyjivui karinę ir finansinę pagalbą kovai su Rusijos invazija. E. Muskas teikia Ukrainai „Starlink“ palydovines paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios su rusų pajėgomis kovojančiai kariuomenei, tačiau kai kurie kritikuoja jo pareiškimus dėl karo.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigia, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „taikos formulė“ tebėra vienintelis galiojantis dokumentas, galintis vesti į tvarią ir teisingą taiką, todėl ES yra pasirengusi dirbti pagal šį planą, kad užtikrintų plačią tarptautinę paramą.   Apie tai J. Borrellis kalbėjo Kyjive spaudos konferencijos metu, kuri buvo surengta po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Kremlius investuoja į Kyjivo sąjungininkų susiskaldymą, ir paragino juos susivienyti susidūrus su Rusijos spaudimu. „(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas labiausiai tikisi, kad Vakarai ir pasaulis pavargs šiame kare stovėti Ukrainos pusėje. Rusija tam skiria didžiulius išteklius. Tačiau mes neturėtume žaisti kartu su jais“, – per spaudos konferenciją su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu sakė D. Kuleba.

Kremlius ir toliau bando sujungti laikinai okupuotas Ukrainos žemes su žemynine Rusija. Paskelbtos palydovo nuotraukos rodo, kad Rusija tiesia naują greitkelį iš Rostovo prie Dono į okupuotą Mariupolį.   UNIAN praneša, kad apie tai skelbia „Radio Liberty“, kurie remdamasis planet.com 2023 m. spalio ir 2022 m. spalio mėn. palydovinių vaizdų palyginimu.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, daugelis stebėjosi, kodėl Rusija pradėjo šį karą, o vėliau kilo klausimas, kodėl Kremlius vis tiek atkakliai stengėsi, nepaisant didelių aukų mūšio lauke bei didelių strateginių klaidų.  1990-1992 metais KGB vadovavęs Jevgenijus Savostjanovas amerikiečių politiniame leidinyje „The Hill“ sako, kad prieš karą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė 5 klaidingus skaičiavimus, kurie iš esmės nulėmė okupantų nepasisekimą.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pirmąkart šiais metais paskelbė gamtinių dujų gavybos ir tiekimo duomenis, kuriuos iki 2022-ųjų pabaigos skelbdavo mažiausiai kartą per mėnesį – gavyba pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko 24,7 proc. iki 179,45 mlrd. kubinių metrų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susirinkusiems Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pareiškė, kad karo jo šalyje trukmė priklausys nuo sąjungininkų paramos. Ministrai pirmadienį susirinko į pirmąjį susitikimą už valstybių narių sienų. Į Kyjivą jie atvyko, kad pademonstruotų bloko paramą Ukrainai.

Rusija ruošiasi išbandyti arba jau išbandė eksperimentinę sparnuotąją raketą su branduoliniu varikliu, kurios teorinis skrydžio nuotolis siekia daugiau nei 3 000 km, „Burevestnik“. Apie tai praneša „The New York Times“. Palydovinės nuotraukos ir iš oro užfiksuoti duomenys rodo, kad Rusijos Federacija atokioje bandymų aikštelėje Arktyje arba ruošiasi bandymas, arba juos jau atliko.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad populistinės „Smer-SD“ partijos, savaitgalį Slovakijoje laimėjusios visuotinius rinkimus, negalima vadinti prorusiška. „Iš tikrųjų mes susiduriame su situacija, kai bet kuris politikas, linkęs galvoti apie savo šalies suverenitetą ir ginantis savo šalies interesus, yra laikomas prorusišku. Tai absurdas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusų pilotas, kartu su šeima atostogaudamas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), nusprendė nebedalyvauti Rusijos invazijoje į Ukrainą ir pasiduoti Jungtinėms Valstijoms. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Dosje Špiona“. Kanalo teigimu, Rusijos gvardijos aviacijos eskadrilės karininkas, vyresnysis leitenantas Gavričenka (šaukiniu „Gavr“) rugsėjo pabaigoje išvyko atostogauti į Dubajų, JAE, ir ten pasidavė amerikiečiams – nuvyko į JAV ambasadą.

Latvijos žvalgybos tarnybos nurodė, kad stiprėjant Rusijos konfrontacijai su Vakarų valstybėmis, didės ir Rusijos Federacijos agresyvių operacijų Latvijoje rizika. Apie tai latvių žvalgai skelbia praėjusią savaitę parlamente patvirtintoje atnaujintoje nacionalinio saugumo koncepcijoje, rašo Delfi.lv.

Šveicarija 2024–2027 metais humanitariniam išminavimui Ukrainoje skirs daugiau kaip 100 mln. Šveicarijos frankų (103 mln. eurų). Pinigai numatyti įrangai ir ukrainiečių išminuotojų apmokymui, penktadienį Berne pranešė vyriausybė. Išminavimas esą yra sąlyga Ukrainos atstatymui. Šveicarijos vyriausybės duomenimis, minomis ir sprogmenimis užteršta apie trečdalis Ukrainos teritorijos.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainoje žuvę rusų kaliniai išpirko savo kaltę visuomenės akyse. Kad sustiprintų Ukrainoje kovojančią reguliariąją kariuomenę, kariuomenė ir samdinių grupuotė „Wagner“ gausiai verbuoja karius iš Rusijos įkalinimo įstaigų. „Jie mirę“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą, turėdamas omenyje Ukrainoje žuvusius kalinius. „Kiekvienas gali padaryti klaidų, jie kažkada jas padarė.

Norvegija taip pat neįsileis automobilių su rusiškais registracijos numeriais. Ribojimai įvažiuoti Rusijoje registruotiems automobiliams, turintiems devynias ar mažiau sėdimų vietų, yra tolesnė reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą, penktadienį Osle pranešė Norvegijos užsienio reikalų ministerija. Ši priemonė įsigalios antradienio vidurnaktį.

Nuo spalio 1 d. Rusija pradės dar vieną šaukimo į kariuomenę bangą, nors būsimiems kareiviams sakoma, kad jie nebus siunčiami į karą Ukrainoje. Kariai bus pašaukti atlikti 12 mėnesių bazinę karo tarnybą, tačiau karo zonoje nebus dislokuoti, sakė už šaukimą generaliniame štabe atsakingas kontradmirolas Vladimiras Zimlianskis. Pasak jo, Ukrainoje pakanka karinę tarnybą atliekančių karių ir „atitinkamas užduotis atliekančių“ savanorių. Rusijoje naujokai šaukiami į karinę tarnybą dukart per metus.

Šią savaitę Pchenjane buvo nusileidęs Rusijos VIP karinis lėktuvas, praėjus kelioms dienoms po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kelionės į kaimyninę šalį deryboms su prezidentu Vladimiru Putinu, kuriose, kaip manoma, daugiausia buvo kalbama apie ginklų tiekimą, pranešė „Bloomberg“. Skrydžių sekimo sistema „FlightRadar24“ rodo, kad Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Il-62M išskrido iš Maskvos ir atvyko į Pchenjaną antradienio rytą.

Kazachstanas laikysis Rusijai taikomų sankcijų, ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Jį cituoja Rusijos žiniasklaida, įskaitant nepriklausomą portalą „Meduza“. „Kazachstanas nedviprasmiškai pareiškė, kad laikysis sankcijų režimo.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Armėnijos sprendimas prisijungti prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), kuris yra išdavęs prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, būtų laikomas ypač priešišku. „Mūsų nuomone, tokie sprendimai yra ypač priešiški“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, didėjant įtampai tarp Jerevano ir Maskvos dėl Rusijos taikdarių vaidmens Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, apgyvendintame etninių armėnų.

Daugiau kaip pusė (60 proc.) ukrainiečių pajuto, kad per pastarąjį pusmetį jų ekonominė padėtis pablogėjo, 35 proc. mano, kad ji nepasikeitė, ir tik 5 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi sociologijos grupės „Reitingas“ apklausos rezultatais. Ukrainos ekonominės padėties vertinimai apskritai yra prastesni: 73 proc. apklaustųjų pajuto, kad ji blogėja, 13 proc. teigė, kad ji nepasikeitė, 9 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo.

Rusijos užpuolikų užgrobtose Mariupolio ligoninėse rusų kariškiai miršta dėl kraujo trūkumo, nes gyventojai jo neduoda,  „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Jo teigimu, Mariupolio ligoninės susiduria su didžiule kraujo problema. „Tiesą sakant, kraujo tiesiog nėra, todėl okupantai greitai ir veiksmingai miršta. Laimei, mariupoliečiai jau suprato, kas nuolat kviečia duoti kraujo, ir prie perpylimo stoties eilių nėra.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive susitikęs su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu paragino Aljansą pastiprinti jo šalies oro gynybą prieš prognozuojamus Rusijos smūgius Ukrainos energijos sistemai. J. Stoltenbergas į Kyjivą atvyko iš anksto neskelbto vizito. „Generalinis sekretorius sutiko stengtis padėti ir paremti mus šiuo klausimu, sutelkti Aljanso šalis nares“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Kremlius ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas susitiko su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu, rašo „Sky news“. Apie V. Putino ir R. Kadyrovo susitikimą paskelbta toliau netylant kalboms dėl R. Kadyrovo sveikatos. Kaip nurodoma Kremliaus svetainėje, V. Putinas su R. Kadyrovu aptarė ekonominę ir socialinę padėtį bei kitus klausimus.

Rusija ketina kitais metais savo gynybos išlaidas padidinti beveik 70 proc. Jos per metus turėtų augti daugiau kaip 68 proc. iki beveik 10,8 trln. rublių (apie 106 mlrd. eurų), ketvirtadienį Maskvoje pranešė Finansų ministerija. Gynybos išlaidos tada sudarytų apie 6 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Agentūros AFP skaičiavimu, Rusijos gynybos išlaidos 20224 m. bus maždaug tris kartus didesnės už išlaidas švietimui, aplinkosaugai ir sveikatos apsaugai kartu sudėjus.

Rusijos Baškirijos pareigūnai buvo kaip reikiant išjuokti dėl savo „Photoshop“ įgūdžių, rašo UNIAN. Buvo pasidalinta nuotrauka, kurioje įamžinta okupanto apdovanojimo akimirka. Vis dėlto internautams kaip mat užkliuvo nuotraukos kokybė. Kaip pastebėjo interneto vartotojai, nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad ji koreguota – aplink rusą matyti nedidelis baltas kontūras, tarp rankų pirštų paliktos baltos dėmės, o jis pats atrodo kaip priklijuotas.

Rusijoje, Baškirijoje, dega sandėlis, praneša NEXTA. Teigiama, kad sandėlyje yra cheminių medžiagų. Ugniagesiai gesina gaisrą. NEXTA taip pat pasidalijo vaizdo įrašu iš įvykio vietos. Jame matyti degantis angaras, dirbantys ugniagesiai ir į dangų kylantys tiršti juodi dūmai. Kol kas daugiau informacijos apie gaisrą nėra. Baškirija yra maždaug tarp Kazanės ir Jekaterinburgo.

Praėjusią parą, rugsėjo 26-ąją, okupantai rusai smogė Zaporižios sričiai 130 smūgių, žuvo 66 metų vyras, dar vienas gyventojas buvo sužeistas. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaška, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „130 smūgių – praėjusią parą priešas terorizavo 27 gyvenvietes.