Organizacija, padedanti rusams išvengti mobilizacijos ar dezertyruoti iš kariuomenės, praneša, kad nuo balandžio pradžios daugiau nei tūkstantis Rusijos karių kreipėsi pagalbos. Dauguma jų pagalbos prašė rudenį.
Daugiausiai bėga sužeistieji
Pasak žmogaus teisių aktyvisto Sergejaus Krivenkos, norinčiųjų pabėgti nuo tarnybos padaugėjo dėl to, kad Rusijos kariuomenė nebevykdo demobilizacijos. Kadangi kariuomenėje nebevykdoma rotacija, net ir po sunkių sužeidimų atsigavę kariai siunčiami atgal į karą.
Kaip rašo leidinys, cituodamas projekto „Idite lesom“ vadovą Grigorijų Sverdliną, būtent sužeisti rusų kariai, atsidūrę ligoninėje, dažniausiai ieško būdų, kaip pabėgti nuo tarnybos.
Vienas iš tokių rusų karių Rusijos žiniasklaidai pasakojo, kad nusprendė pabėgti po to, kai buvo antrą kartą sužeistas. Kaip pasakojo karys, po pirmojo sužeidimo jam nebuvo atlikta jokia medicininė apžiūra ir jis buvo nedelsiant išsiųstas atgal į frontą.
Pasak kario, kai jis vėl pateko į frontą, jo dalinys buvo papildytas buvusiais kaliniais. Po savaitės jam buvo duotas įsakymas atgabenti savo bendražygiams amunicijos. Tuo pat metu kvadrakopterio po kojomis paleistas sviedinys fronte jį sužeidė antrą kartą.
Rusijos karys taip pat pasakojo, kad ne visi Rusijos kariuomenėje ryžtasi bėgti, nes bijo būti sugauti. Jis paaiškino, kad bėgliai pirmiausia siunčiami į lauko areštinę, o paskui – atgal į frontą.
Iš fronto pasprunka retai
„Idite lesom“ praneša apie kelis atvejus, kai Rusijos kariai pabėgo iš fronto zonų, tačiau tai nutinka itin retai. Visų pirma, iš karių atimami dokumentai, kurie grąžinami tik jiems išeinant atostogų arba guldant į ligoninę.
Taip pat vienas iš dezertyravimo būdų yra karių prisidavimas į Ukrainos nelaisvę pagal programą „Noriu gyventi“. Pažymima, kad nuo mobilizacijos pradžios rusų kariai yra pateikę 22 tūkst. savanoriško pasidavimo prašymų.
Nepriklausomas rusų leidinys „Mediazona“ rašo, kad nuo mobilizacijos pradžios Rusijos Federacijos teismai sulaukė daugiau nei 4 tūkst. bylų dėl pabėgimo iš tarnybos vietų. Daugumai dezertyrų skirta lygtinė bausmė, o vėliau jie vis tiek siunčiami į karą su Ukraina.
Advokato Maksimo Grebeniuko teigimu, taip Rusijos kariuomenė išlaiko karių kontrolę, nes bet kurią akimirką atidėta bausmė gali tapti realia.
Leidinys rašo, kad vienas iš būdų pabėgti nuo tarnybos – kelionės į užsienį. Tačiau vasarą Rusijos teisės aktuose padaryta pataisa, numatanti, kad šaukimą gavę vyrai privalo per penkias dienas atiduoti pasus. Tokiu atveju rusai su vidiniu pasu gali keliauti tik į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Kazachstaną.
Gruodžio 1 dieną Vladimiras Putinas paskelbė dekretą, kuriuo Rusijos kariuomenė buvo padidinta 170 tūkst. karių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
