Vienas iš Rusijos karinių tinklaraščių autorių gruodžio 26 d. rašė, kad dėl neseniai pasirašytų susitarimų JAV įgijo prieigą prie 35 karinių bazių Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje, įskaitant ir Suomijos bazę, esančią už 137 km nuo sienos su Rusijos Federacija. Iš viso Vašingtonas turi prieigą prie 15 karinių objektų Suomijoje ir 17 Švedijoje.
Pasak šaltinio Rusijoje, Suomija tampa „antrąja Ukraina“, veikiausiai dėl Suomijos „neonacių organizacijų ir nacionalistinių judėjimų, tokių kaip Karelijos nacionalinis batalionas, iškilimo“.
Neonacizmo ir nacionalizmo paminėjimas atkartoja kai kuriuos pagrindinius ideologinius pateisinimus, kuriais Kremlius grindė savo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Bando stiprinti savo pajėgas
Pastaruoju metu Rusijos Federacija ėmėsi įvairių priemonių, kad kariniu būdu pasipriešintų kaimyninei šaliai. Buvo sukurta Leningrado karinė apygarda, kurios galima kovos zona būtų palei Rusijos ir Suomijos sieną.
Vis agresyvesnė retorika ir karinė laikysena Suomijos atžvilgiu rodo, kad Rusijos Federacija turi platesnių tikslų už mūšio lauko Ukrainoje ribų, ypač dėl to, kad Suomija neseniai įstojo į NATO.
ISW analitikai nemano, kad dabartinis Rusijos Federacijos karinis potencialas yra pakankamas, kad keltų grėsmę Suomijai ar bet kuriai kitai NATO šaliai. Tačiau karinė retorika sukuria sąlygas būsimoms grėsmėms ir įtampai santykiuose su Aljansu, o tai kelia susirūpinimą dėl ilgalaikių Rusijos Federacijos tikslų.
