Rusija

Rusijos šnipai iš žvalgybos karinio dalinio ne tik laisvai keliauja po pasaulį, prisidengdami fiktyviais dokumentais, bet įsigudrino įsilieti ir į Rusijos opozicijos veiklą užsienyje, skelbiama naujausiame „The Insider“ tyrime.  Rusijos spec. žvalgybos dalinio galvažudžiai sugebėjo įsilieti ir daugelį metų dirbti demokratinėse rusų organizacijose, netgi nuolat dalyvauti Vilniuje vykstančiuose Kasparovo forumuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot žiniasklaidos, prieš kovą vyksiančius šalies vadovo rinkimus skaitys metinį pranešimą, kuriame gali pristatyti ir savo rikimų programą. Jis metinį pranešimą greičiausiai skaitys kažkurią dieną nuo vasario 23 iki kovo 8-osios, antradienį pranešė paprastai gerai informuotas dienraštis „Kommersant“, remdamasis keturiais savo šaltiniais. Rinkimai Rusijoje šiais metais vyks tris dienas – nuo kovo 15 d. iki 17-osios.

Novosibirske (Rusija) labradoras padėjo atskleisti vyro neištikimybę – suvalgė jo meilužės apatinius. Išvydę apetitą praradusį ir nusilpusį šunį vyras su žmona nuvežė aprodyti jį veterinarams, tačiau šios istorijos baigtis pribloškė visus. Vienos šeimos Novosibirske augintinis staiga pradėjo elgtis netipiškai sau ir atrodė pasiligojęs: jis nieko nevalgė, aktyvumas pradėjo ženkliai mažėti.

Rusija antradienį ryte pareiškė, kad Belgorodo srityje sužlugdė naktinę Ukrainos dronų ataką. „Šiąnakt buvo sustabdytas Kyjivo režimo bandymas įvykdyti teroristinę ataką, panaudojant septynis bepiločius orlaivius prieš taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje“, – pranešė gynybos ministerija per „Telegram“. „Visus Ukrainos bepiločius orlaivius perėmė Belgorodo srities teritoriją saugančios oro gynybos sistemos“, – pridūrė ministerija, nenurodydama nei tikslios atakos vietos, nei to, ar buvo p...

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka vasario 1 d. pasirašė dekretą, pagal kurį nuo šiol šalies kariai turi teisę šaudyti į civilius gyventojus.  Taip A. Lukašenka pakeitė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų vidaus tarnybos statutą, konkrečiai, jo 2 str.

Rusija ir Kinija JT Saugumo Taryboje apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios savo oro smūgiais prieš taikinius Irake ir Sirijoje dar labiau kursto padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa mano, kad rusų pastatytas Krymo tiltas iki 2024 metų pabaigos neišstovės. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, jis tai pareiškė interviu žurnalistui Dmytro Gordonui. Pokalbio metu žurnalistas paklausė kariškio apie Krymo tiltą ir ko dėl jo galima tikėtis. Neižpapa į tai pareiškė manąs, kad iki metų pabaigos Krymo tiltas neišstovės. „Manau, kad mums nereikės ilgai laukti.

Lenkijos gynybos ministras pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi blogiausiam santykių su Rusija scenarijui. Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) duodamas interviu laikraščiui „Super Express“ sakė, kad padėtis pasaulyje yra labai rimta. „Atsižvelgiu į visus įmanomus scenarijus ir labai rimtai vertinu blogiausius, – sakė jis. – Tai ne tik Ukraina, bet ir Raudonosios jūros bei Ramiojo vandenyno teritorijos.

Moldovos gynybos ministerija paneigė socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją, kad esą šalies prezidentė Maia Sandu leido naikintuvų F-16 tranzitą per Moldovą į Ukrainą. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Pastarosiomis dienomis internete, ypač „Telegram“ kanaluose, pasirodė provokacinė dezinformacija, nukreipta prieš Moldovos gynybos ministeriją.

Rusijos žemės ūkio ministerija kreipėsi į kolegas Ekvadore su prašymu sustabdyti penkių šios šalies bendrovių bananų sertifikavimą dėl tariamų higienos pažeidimų. Rusija nuolat taiko panašaus pobūdžio ekonomines „sankcijas“ valstybėms, įskaitant ir Lietuvą, kurių politinis kursas neatitikdavo Kremliaus įsitikinimų. Rusija nuo vasario 5-osios stabdo penkių Ekvadoro bendrovių produkcijos importą.

Rusijos rinkimų komisija kandidatūrą įregistruoti siekiančio Boriso Nadeždino pateiktuose dokumentuose rado trūkumų, dėl kurių jo pavardė gali būti neįrašyta į kitą mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų biuletenius, pirmadienį pranešė pats B. Nadeždinas. Už taiką pasisakantis politikas pastarosiomis savaitėmis išjudino Rusijos opoziciją netikėtu sprendimu varžytis su prezidentu Vladimiru Putinu itin kontroliuojamuose prezidento rinkimuose.

Kyjivo regione jau atstatyta beveik 17 tūkst. objektų, kuriuos apgadino rusų okupantai. Apie tai feisbuke pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenka. Pasak jo, „priešas ir toliau puola Kyjivo regioną. Todėl apgadintų objektų skaičius didėja. Šiandien jų yra daugiau kaip 29 tūkstančiai“. Tačiau jis pažymėjo, kad atstatymo darbai tęsiasi. Pirmenybė teikiama būstų atstatymui.

JAV pagalbos Ukrainai sumažinimas gali lemti Rusijos pergalę kare Ukrainoje, o tai paskatintų naujos geopolitinės tvarkos atsiradimą, nerimauja Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.  Interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“ V. Zelenskis pabrėžė, kad tikisi Jungtinių Valstijų paramos Ukrainai. Jis tikisi, kad tai įvyks net ir tuo atveju, jei JAV prezidento rinkimus laimės respublikonas Donaldas Trumpas.

Sakartvelo valdžios institucijos pirmadienį pranešė, kad užkirto kelią Ukrainos piliečio koordinuotiems planams per šalį iš Ukrainos į Rusiją neteisėtai pergabenti kelis sprogstamuosius įtaisus. Tbilisis kaltinamas vis glaudesniu bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 metų, kai Maskva įsiveržė į šią Kaukazo šalį, kai kuriose Sakartvelo dalyse dislokuotos Rusijos pajėgos.

Pirmadienį Kremlius pasmerkė ukrainiečių smūgį kepyklai okupuotame Ukrainos Lysyčiansko mieste, per kurį, valdžios teigimu, šeštadienį žuvo 28 asmenys, tarp jų – vienas vaikas. „Toliau vykdomi išpuoliai prieš taikią infrastruktūrą, šiuo atveju – kepyklą yra siaubingi teroro aktai. Aukų skaičius byloja, koks siaubingas buvo šis teroro aktas“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos centrinė rinkimų komisija „aptiko“ 15,348 proc. brokuotų parašų, kuriuos vienintelis prieš karą pasisakantis kandidatas Borisas Nadeždinas pateikė sausio 31-ąją, su viltimi gauti leidimą sudalyvauti Kremliaus kontroliuojamuose rinkimuose. Dabar didelės dalies rusų viltys turėti bent vieną kandidatą rinkimuose, kuris atitiktų jų nuotaikas, žlugo. Centrinė rinkimų komisija (CRK) Rusijoje rekomendavo neregistruoti rinkimams B. Nadeždino.

Atšiaurioje Karelijoje (Rusija) sudužo Rusijos gelbėjimo tarnybos sraigtasparnis Mi-8, juo skridusių žmonių kūnų kol kas rasti nepavyko. Kol kas nėra aiškios katastrofos priežastys, vietos teisėsauga iškėlė baudžiamąją bylą. Karelijoje sudužo gelbėtojų sraigtasparnis Mi-8, skelbiama BBC. Vėliau vietos valdžia paviešino nuotraukas, vienoje kurių matoma sraigtasparnio korpuso dalis.  Dingusiais be žinios yra laikomi trys ekipažo nariai.

Praėjusią savaitę NATO pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje. Daug dėmesio sulaukė ir paviešinti Vokietijos pratybų planai, pagal kuriuos Rusija smogs Baltijos šalims per Suvalkų koridorių. Akivaizdu, kad Vakarų pasaulis ruošia blogiausiems susirėmimo su Rusija scenarijams.

Ukrainos karinis jūrų laivynas pareiškė, kad beveik dvejus metus trunkantis karas Ukrainoje „labai apsunkino, o gal net paralyžiavo“ Rusijos operacijas Juodojoje jūroje, ir tai yra naujausias rodiklis, rodantis, kaip nukentėjo Rusijos karinio jūrų laivyno ištekliai netoli Ukrainos. Rusija neteko iki 25 iš maždaug 80 įvairių tipų karinių laivų, kuriuos ji dislokavo ankstyvuoju Kremliaus invazijos 2022 m. etapu, televizijos laidoje sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas patvirtino, kad šalyje lankysis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šis vizitas suteiks mums galimybę aptarti daug klausimų“, – sakė jis sekmadienį visuomeniniam transliuotojui „TRT Haber“. Tikslios vizito datos ministras nenurodė. Pasak žiniasklaidos, V. Putino Turkijoje laukiama vasario 12 d. „Mūsų prezidentai susitinka reguliariai“, – kalbėjo H. Fidanas.

Sausį atnaujintame bendrame BBC Rusijos tarnybos ir nepriklausomo Rusijos naujienų portalo „Mediazona“ tyrime nurodytos Ukrainoje žuvusių Rusijos karių pavardės – jų skaičius siekia apie 41 731. Tyrime teigiama, kad tikrasis aukų skaičius yra kur kas didesnis nei nurodyta tyrime. Savanoriai, belaisviai ir privačių karinių bendrovių „naujokai“ dabar sudaro 37 proc. visų patvirtintų Rusijos aukų, o dar 12 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sausio 26 dieną pritarė branduolinio ledlaužio, kuris galėtų padėti išplėsti jo šalies prekybos kelius, statybai. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, V. Putinas leido statyti laivą, pavadintą „Leningrad“, per kilio paklojimo ceremoniją Sankt Peterburge.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas dideles NATO karines pratybas „Steadfast Defender 2024“ pavadino bandymu „įbauginti Rusiją“, rašo UNIAN. Savo puslapyje „VKontakte“ jis pareiškė, kad kai kurie pratybų etapai vyks „labiausiai rusofobiškose ir šlykščiausiose“ Rusijai valstybėse, tokiose kaip Lenkija, Latvija, Lietuva ir Estija.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį nusprendė, kad turi jurisdikciją nagrinėti Ukrainos Rusijai iškeltą bylą dėl konvencijos genocido klausimu pažeidimo. Byla buvo iškelta netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas teigia, kad Rusija pažeidė svarbią 1948 metų konvenciją pasinaudodama suklastotais pareiškimais apie genocidą Ukrainos rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose kaip pretekstu Ukrainai užpulti.

Rusija sukūrė daugiau kaip pusę milijono naujų darbo vietų gynybos sektoriuje, kad patenkintų didėjančią paklausą mūšio lauke, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. Kremlius skyrė didžiulius išteklius savo plataus masto invazijai Ukrainoje, o gynybos sektoriui tenka didžioji dalis nuo sankcijų nukentėjusios ekonomikos augimo.

Vienas Ukrainos žvalgybos pareigūnas pranešė, kad šalis ne kartą prašė Rusijos perduoti dešimčių karo belaisvių, kurie, Maskvos teigimu, žuvo Ukrainos pajėgoms numušus Rusijos karinį transportinį lėktuvą, kūnus. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas vėlai ketvirtadienį per televiziją sakė, kad Kyjivas paragino Maskvą perduoti žmonių, anot Rusijos, žuvusių per sausio 24 dienos katastrofą, tačiau ji atsisakė tai padaryti.

JAV Senatas iki šios savaitės pabaigos ketina pateikti naują projektą dėl paramos Ukrainai ir geresnės JAV sienų apsaugos. Tekstas bus paskelbtas nuo penktadienio iki sekmadienio, sakė demokratų daugumos Senate vadovas Chuckas Schumeris. Jis teigė manąs, kad pirmasis balsavimas dėl projekto įvyks „vėliausiai“ iki kitos savaitės trečiadienio. Tačiau Ch. Schumeris pripažino, kad įstatymo projektas – jei ir bus priimtas Senate – gali žlugti Atstovų Rūmuose.

Organizacijos „Save Ukraine“ komanda grąžino dar keturis vaikus iš rusų laikinai užgrobtos Zaporižios ir Chersono sričių teritorijos. Kaip rašo „Ukrinform“, labdaros organizacija tai pranešė „Facebook“ paskyroje. "Vaikams – nuo 0 iki 16 metų. Visi jie dabar yra saugūs viename iš mūsų centrų", – sakoma pranešime. „Šiuo metu tęsiama 15 gelbėjimo misijų, iki šiol iš okupacijos ir Rusijos teritorijos mes jau grąžinome 235 vaikus“, – pareiškė organizacijos „Save Ukraine“ atstovai.

Ukrainos pietryčiuose per ataką žuvo du šveicarų nevyriausybinės organizacijos „Swiss Church Aid“ darbuotojai, taip pat buvo sužeista kitų šios organizacijos žmonių, sakoma penktadienį paskelbtame pareiškime. Ketvirtadienį „per humanitarinę intervenciją [...] buvo atakuota darbuotojų grupė“, sakoma Šveicarijos Protestantų bažnyčios pagalbos organizacijos pareiškime. Darbuotojų pilietybė nenurodoma.

Rusijos valstybinės televizijos kanalo „Rossija-1“ svečias, Lomonosovo universiteto dekanas Vitalijus Tretjakovas pasiūlė užpulti dvi NATO šalis – Italiją ir Prancūziją. Filmuota diskusijos medžiaga socialiniame tinkle X pasidalino Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. „Dėmesio, Prancūzija, Italija! Jus „išgelbėti“ nori Rusijos propagandistai“, – rašė A. Heraščenka.

Armėnija nebegali kliautis Rusija kaip svarbiausia savo gynybine ir karine partnere. Tai pareiškė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“. „Mes turime suprasti, su kuo iš tikrųjų galime palaikyti karinius-techninius ir gynybinius ryšius. Anksčiau 95-97 proc. mūsų gynybinių ryšių palaikėme su Rusijos Federacija.

Rusijoje vienas po kito buvo sulaikyti mažiausiai 12 mokslininkų, kurie tyrinėjo fizikinius procesus hipergarsiniame greityje, skelbiama BBC tyrime. Trys garbaus amžiaus mokslininkai mirė netrukus po sulaikymo ir apklausų. Visiems yra pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės. Hipergarsinį greitį tyrinėjantys mokslininkai pastaraisiais metais buvo sulaikomi visoje šalyje – visuose autoritetingiausiuose Rusijos fizikos mokslų universitetuose.

Rusijos grėsmė skatina švedus, vokiečius, ir kitas Europos šalis vis daugiau rūpintis savo saugumu – didinamos gynybos išlaidos, perkama karinė technika, kai kurios šalys svarsto grįžti ir prie šaukimo karinei tarnybai. Ilgą laiką apie karą negalvojusi Europa priversta suklusti. Saugumo eksperto Tomo Jermalavičiaus nuomone, Europai papildomą „spyrį į užpakalį“ gali duoti ir neprognozuojama JAV politinė situacija – pasak jo, jei bus išrinktas D. Trumpas, JAV gali nusisukti nuo Ukrainos.

Rusija pati savo iniciatyva pernai dislokavo branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, bandydamas Rusiją pavaizduoti kaip auką, tikina, kad šalis buvo priversta imtis šio žingsnio, kad pasipriešintų „vis agresyvesnei ir grėsmingesnei Šiaurės Atlanto aljanso, kuriam vadovauja Jungtinės Valstijos, veiklai“. Sąžiningai kartodamas Kremliaus propagandinę liniją, kad kare Ukrainoje Rusija yra auka, S. Riabkovas tikino, k...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atmetė mintį, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo įkalbėtas atsisakyti veto susitarimui dėl didžiulės paramos Ukrainai. „Vengrija negavo jokios dovanos“, – sakė E. Macronas žurnalistams po to, kai aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje buvo susitarta dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai, teigdamas, kad Vengrijos lyderis tiesiog gavo patikinimą, jog ES su jo šalimi elgsis sąžiningai.

ES rengia naują, jau 13-ąjį, sankcijų paketą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. ES vadovai nori jį priimti iki vasario pabaigos, minint antrąsias 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusio karo metines.

Rusija, britų žvalgybos vertinimu, stiprina samdinių grupuotės „Wagner“ kontrolę. Rusijos nacionalinė gvardija tris buvusius „Wagner“ kovinius dalinius integruoja į savo pirmąjį savanorių korpusą, ketvirtadienį pranešė britų Gynybos ministerija. Tai, anot žvalgybos, veikiausiai rodo, kad „Wagner“ sėkmingai buvo pajungta nacionalinei gvardijai, ir Rusijos valstybė gavo daugiau galių vadovauti grupuotei ir ją kontroliuoti.

Vokietijos muitinė ketvirtadienį pranešė Hamburgo uoste konfiskavusi daugiau nei pusę tonos kokaino, paslėpto bananų krovinyje. Kaip teigiama Vokietijos muitinės tyrimų biuro pranešime, buvo sulaikyti keturi asmenys, įtariami mėginę iš Ekvadoro į Vokietiją laivu neteisėtai įvežti kokainą. Sausio 4 dieną atlikdami patikrinimą, Hamburgo muitinės pareigūnai rado 520 kokaino pakelių, paslėptų tarp dėžių su bananais vienai Frankfurto bendrovei adresuotame jūriniame konteineryje.

Rusijos teismas įkalino moterį dėl jos auskarų, rašo „The Moscow Times“. Auskarai buvo vaivorykštės spalvų ir teismas nusprendė, kad jie yra ekstremistiniai. Anot leidinio, tokia istorija nutiko Vidurio Rusijoje, Žemutinio Naugardo mieste. Moteris Rusijoje sulaikyta dėl auskarų Apie tai vėlyvą trečiadienį pranešė žmogaus teisių gynimo grupė „Egida“. Tai jau antras toks atvejis po to, kai Rusija lapkričio mėnesį uždraudė LGBT judėjimą kaip „ekstremistinę“ organizaciją.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos atominės energetikos operatorės „Energoatom“ darbuotojams uždrausta patekti į Rusijos okupuotą Zaporižios AE. Kitą savaitę TATENA vadovas Rafaelis Grossi apsilankys objekte ir paprašys papildomos informacijos apie „naujus nurodymus“ dėl elektrinės personalo, sakoma agentūros pranešime.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska paragino tarptautinę bendruomenę aktyviau siekti, kad per karą neteisėtai į Rusiją išvežti ukrainiečių vaikai galėtų grįžti namo. „Turime daryti daugiau“, – sakė ji ketvirtadienį Rygoje vykstančioje konferencijoje pavadinimu „Rusijos karas prieš vaikus“ („Russia's war on children“). Kiekviena šalis ir kiekviena tarptautinė organizacija esą galėtų padėti Ukrainai susigrąžinti Rusijos pagrobtus vaikus.

Rusija neturi galimybių užtikrinti oro gynybą, kuri visiškai apsaugotų nuo bepiločių pastaruoju metu Ukrainos pajėgų atakuojamą Sankt Peterburgą, pareiškė Rusijos Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas. Antras didžiausias pagal gyventojų skaičių šalies miestas jau dukart per šiuos metus tapo Ukrainos dronų taikiniu.

Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ketvirtadienį paragino rusus protestuoti prieš Vladimirą Putiną per kitą mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus. Beveik neabejojama, kad kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose griežtai kontroliuojamuose rinkimuose V. Putinas bus perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai.

Fiksuojama daug atvejų, kai iš Ukrainos į Rusiją deportuoti paaugliai verčiami dalyvauti militarizacijos programose. Tai per Rygoje surengtą konferenciją „Rusijos karas prieš vaikus“ pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, praneša Generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Mes tikriname informaciją apie 19 546 vaikus, kuriuos Rusija priverstinai išvežė „humanitarinių“ operacijų dingstimi.

JAV Karo studijų instituto atnaujintais mūšio lauko duomenimis, Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo Pirmojo pasaulinio karo laikų cheminius ginklus, kariaudami prieš Ukrainą. Rusijos pajėgos tai darydamos pažeidžia Cheminio ginklo naudojimo konvenciją, kurią Rusija yra pasirašiusi. „Rusijos pajėgos puldamos Kyjivo pozicijas, naudojo granatas K-51 su chloropikrinu.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad oro gynyba naktį virš Rusijos teritorijos numušė 11 Ukrainos dronų. „Šiąnakt buvo sužlugdytas Kyjivo režimo bandymas pasitelkiant dronus surengti teroristinį išpuolį prieš objektus Rusijos teritorijoje“, – sakoma ministerijos pareiškime. „Oro gynyba perėmė ir sunaikino dronus virš Belgorodo (keturi dronai) ir Kursko (vienas dronas) sričių“, – teigė ministerija. Pasak jos, apie 3 val. 30 min. Grinvičo (5 val. 30 min.

Ketvirtadienį, vasario 1 d., 7 val. 30 min., Juodojoje jūroje budėjo 12 Rusijos laivų, tarp jų – du raketnešiai su 16 sparnuotųjų raketų „Kalibr“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje yra vienas priešo laivas, raketnešių nėra.

Estijos valdžia uždarė pasienio perėjos su Rusija kirtimą transporto priemonėmis. Maskva pradėjo pasienio patikros punkto remontą iš savo pusės Ivangorode, į tai atsakydama Estija uždarė Narvos patikros punkto judėjimą automobiliais. Iki 2025-ųjų pabaigos Narvos patikros punktą bus galima kirsti tik pėsčiomis. Iki šiol kasdien šia vieta kasdien naudojosi apie 4 tūkst. žmonių, 20 proc. iš jų sudarė transporto priemonėmis keliaujantys asmenys.

Ukrainos partizanai sabotavo geležinkelį netoli Pervomajskojės kaimo Rusijos Federacijos Tambovo srityje. Apie tai pranešė partizanų judėjimas „Ateš“ savo „Telegram“ kanale. „2024 m. sausio 30 d. mūsų judėjimo agentas įvykdė sabotažą geležinkelyje netoli Pervomajskojės kaimo Tambovo srityje“, – rašoma pranešime.