Rusija

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paprašė suteikti aiškumo po miglotų viešų JAV pranešimų, kad Rusija galbūt padarė pažangą kurdama orbita skriejančius prieš palydovus nukreiptus branduolinius ginklus. „Kiek žinau, šie pranešimai yra labai, labai nauji, bent jau man“, – sakė B. Pistorius ketvirtadienį dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Jis pridūrė, kad pranešimai bus aptarti su partneriais.

Vienas iš keturių kandidatų į Rusijos prezidento postą, iš tų, kuriems ten buvo leista dalyvauti, yra partijos „Nauji žmonės“ atstovas Vladislavas Davankovas.

Ketvirtadienį Puškino aikštėje Maskvos centre, „Izvestija Hall“ pastate, kilo didelis gaisras, jo plotas siekė 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. „Gaisro plotas pastate „Izvestija Hall“ jau pasiekė 1500 kvadratinių metrų. Pastate įgriuvo metalinis kupolas. Kieme jau dega keli statiniai. Be to, pasak šaltinių, pastate gali būti apie 70 dujų balionų“, – rašoma skelbiama „Telegram“ kanale „Baza“. Vėliau pasirodė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešimas, kad gaisras lokalizuotas.

Kinijos socialinės žiniasklaidos platformoje „Weibo“, panašioje į „X“, nacionalistai atidžiai išnagrinėjo ilgus Vladimiro Putino pamąstymus apie Rusijos ir Ukrainos santykius ir tai, kaip jie susiję su jų pačių teritorinėmis pretenzijomis.

Trečiadienį tramvajų vairuotojams uždrausta išlaipinti keleivius, kai Jekaterinburge pasirodys Rusijos prezidento Vladimiro Putino kortežas, praneša vietos „Telegram“ kanalai. Tramvajų vairuotojams išdalytose atmintinėse nurodyta, kad pasirodžius „specialiajai kolonai“ jie privalo sustabdyti transporto priemonę. Eismą bus galima atnaujinti tik tada, kai pravažiuos paskutinis kolonos automobilis.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas gali apsilankyti Turkijoje prieš kitą mėnesį vyksiančius rinkimus Rusijoje, pranešė vietos naujienų agentūra RIA, remdamasi Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu. Pastarąjį kartą  V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayypas Erdoganas susitiko 2023 m. rugsėjį Rusijos prezidento atostogų rezidencijoje Juodosios jūros Sočio kurorte.

Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, atsidūrusiam kalėjime Rusijos Arktyje I-3, geriau žinomu pavadinimu „Poliarinis vilkas“, penkiolikai parų buvo paskirtas bausmės izoliatorius (ŠIZO). Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė jo atstovė spaudai Kira Jarmyš. Kokia buvo tokio sprendimo priežastis, nenurodoma.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, vieno iš susitikimų su valdininkais metu, netikėtai užsipuolė šalies jaunimą, kurie anot jo „išsidirbinėja“ ir nesirengia baltarusių gamintojų drabužiais, o nori „kažkokių importinių nesąmonių“. Kalbėdamas apie aprangos stilių jis kažkodėl pareiškė, kad „jeigu ir toliau taip, tai sulauksim Ukrainos likimo“. Savo monologo metu Baltarusijos vadovas pareiškė, kad studentai, jaunimas „rengiasi geriau už jį patį“ ir pasiskundė, kad nėra norima rengtis...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymą dėl asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą, pinigų, nuosavybės ir vertingų daiktų konfiskavimo. Maskva uždraudė kritikuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir karo veiksmus Ukrainoje, priimdama daugybę griežtų cenzūros įstatymų. Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Rusijoje buvo įkalinta dešimtys oponentų.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo skundai dėl to, kad kai kurios NATO sąjungininkės gynybai neskiria 2 proc. savo BVP, nėra „nieko naujo“, trečiadienį pareiškė Kremlius. Kandidatas į prezidento postą 2024 metų rinkimuose sulaukė aršios JAV prezidento Joe Bideno kritikos po to, kai užsiminė, kad skatintų Rusiją pulti sąjungininkes, kurios nesilaiko išlaidų tikslo.

„Bananų karas“ su Ekvadoru Rusijoje gali netrukus pasireikšti brangstančia uoga šioje šalyje – rusai patys dėl politinių motyvų įveda dalinį produkcijos importo embargą. Rusijos žemės ūkio banko atstovai pasiūlė rusams „auginti bananus patiems“ arba keisti pamėgtą uogą vaisiais ir daržovėmis. Rusija vasario mėnesio pradžioje paskelbė įvedusi embargą penkiems Ekvadoro bananų tiekėjams dėl tariamų higienos normų pažeidimų.

Estijos pasieniečiai dalija rusams perspėjimus dėl galimo sienos uždarymo, skelbiama „Meduza“. Kertantiems Rusijos-Estijos sieną asmenims išduodami lapeliai, kuriuose keliomis kalbomis surašytas perspėjimas dėl galimo sienos uždarymo saugumo sumetimais. Atmintinę, kurią dalija Estijos pareigūnai, paviešino televizija RTVi. Jos tekste skelbiama, kad Rusijos valdžia pastarosiomis savaitėmis siuntė į Rusijos-Estijos pasienį užsieniečius, neturinčius teisės patekti į šalies teritoriją.

Čekijos užsienio reikalų ministerija siūlo dėl invazijos į Ukrainą ir toliau neišduoti vizų ir leidimų nuolat gyventi šalyje rusams ir baltarusiams. Tai sakoma įstatymų leidėjams pateiktame žinybos dokumente, praneša „Ukrinform“. Nutarimas, draudžiantis išduoti vizas ir leidimus gyventi šalyje rusams ir baltarusiams, taip pat ir tiems iš jų, kurie turi kitų valstybių pilietybę, galioja iki šių metų kovo 31 d. Čekijos URM siūlo Vyriausybei priimti naują reglamentą, nenurodant konkrečios datos, ...

„Reuters“ praneša, kad Rusijos vadovybė 2023 m. pabaigoje pasiūlė Jungtinėms Valstijoms įšaldyti karą Ukrainoje, tačiau Vašingtonas atsisakė apie tai diskutuoti be Ukrainos. Šį Kremliaus žingsnį pašiepė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaila Podoliakas ir sako, kad tai yra beprotybė.

Rusijos piliečiai „visada grįžta to, kas jiems priklauso“, jie yra „agresoriai ir velniškai blogi“, – viešai pareiškė Rusijos valstybinės žiniasklaidos laidų vedėjas Sergejus Kliučenkovas, geriau žinomas kaip Sergejus Mardanas. Ši S. Mardano citata nuskambėjo Rusijos valstybinėje televizijoje. Jos iškarpa pasidalijo buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Karo metu Kremlius Ukrainą vaizdavo kaip istorinės Rusijos dalį.

Antradienį Rusijos Anapos mieste – didelis gaisras. Pranešama apie liepsnojantį 11 aukštų pastatą. Anot žiniasklaidos, gaisro plotas siekia 1000 kv. metrų. „Iš viso gaisro gesinime dalyvauja apie 70 specialistų, dirba 22 įrangos vienetai“, – pranešama. Evakuota virš 400 žmonių Iš pastato buvo evakuota 420 žmonių. Kol kas duomenų apie nukentėjusius ar žuvusiuosius nėra.  „Viršutinis namo aukštas iš dalies sugriuvo.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba antradienį paskelbė metinę ataskaitą ir joje pabrėžė, kad Rusija siekia kariniu požiūriu dominuoti Baltijos jūros regione, bei įspėjo, kad prie Estijos sienų rusų sausumos ir oro pajėgų karių per kelerius ateinančius metus gerokai padaugės.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį paragino Atstovų Rūmus patvirtinti ilgai atidėliotą finansavimą Ukrainos kovai su Rusijos invazija po to, kai Senatas priėmė teisės akto projektą dėl tolesnės paramos teikimo. „Raginu Atstovų Rūmus skubiai imtis šio klausimo sprendimo“, – pareiškime teigė J. Bidenas, nors manoma, kad respublikonų vadovaujami rūmai įstatymo projektą atmes.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) antradienį pasmerkė Rusijos gąsdinimo taktiką, Maskvai ją ir kai kuriuos kitus Baltijos šalių pareigūnus įtraukus į ieškomų asmenų sąrašą dėl paminklų sovietų kariams griovimo. „Rusijos Federacijos žingsnis nestebina, nes tai įprasta jų gąsdinimo taktika“, – pareiškime teigė K. Kallas. Ji pažadėjo toliau remti karo nualintą Ukrainą bei kovoti su Rusijos propaganda.

Estijos užsienio žvalgybos vadas Kaupo Rosinas pareiškė, kad Rusijos puolimo galimybė prieš NATO valstybes trumpalaikėje perspektyvoje yra „labai menkai tikėtina“. Tai jis aiškina tuo, kad Kremliui mažų mažiausiai dabar tenka išlaikyti kariuomenę Ukrainoje.

Nors Rusija per plataus masto invaziją į Ukrainą neteko daugiau kaip 3 000 tankų, šalies sandėliuose tebėra nemažos šarvuotų transporto priemonių atsargos, kurias galės naudoti ateinančius kelerius metus.

Maskvos teismas antradienį 65-erių amerikiečiui skyrė 21 metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad, jiems gyvenant Jungtinėse Valstijose, seksualiai išnaudojo savo sūnus. „Maskvos Savelovsko teismas 65-erių JAV piliečiui Davidui Thomasui Barnesui skyrė 21 metų laisvės atėmimo pataisos kolonijoje bausmę, pripažinęs jį kaltu seksualiai išnaudojus savo paties vaikus“, – socialiniuose tinkluose nurodė teismas. D. Barnesas su savo buvusia žmona ruse bylinėjosi dėl to, kuriam atiteks berniukų globa.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žino, kad padidins savo sėkmės galimybes, jei atskirs Ukrainą nuo likusios Europos. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis po Paryžiuje vykusio Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikimo, praneša „Polskie Radio 24“ . Pasak jo, taip atsitiks, jei V. Putinas „suskaldys Europos Sąjungą, jei atskirs Europą nuo Jungtinių Valstijų“. Svarbu didinti budrumą V. Sikorskis įsitikinęs, kad V. Putinui tai...

Ukrainos oro gynybos sistemoje įvyko reikšmingų pokyčių. Vykstant plataus masto karui, mobiliosios ugnies grupės tapo pagrindiniu skydu nuo Rusijos „šahedų“. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. „Mūsų oro gynyboje įvyko reikšmingų pokyčių, didžiulis nomenklatūrų parkas, turiu omenyje ginkluotę.

Maskvoje dega „MiG“ gamykla Leningrado prospekte, skelbiama „Baza“. Pirminiais duomenimis, gaisras prasidėjo rekonstrukciniame ceche, priestate prie pagrindinio gamyklos korpuso. „Baza“ duomenimis, gaisras užfiksuotas 2 ir 3 pastato aukštuose – jo priežastis kol kas nenustatyta. Skelbiama, kad gaisro plotas – 70 kv. m. Šiuo metu vykdoma evakuacija. Į įvykio vietą buvo išsiųstos kelios gaisrininkų brigados: baiminamasi, kad ugnis persimes į kitus gamyklos pastatus.

Rusija gali užpulti NATO šalis, jei turės išteklių ne tik karui su Ukraina, bet ir naujam kariniam konfliktui. Karinis ekspertas Oleksandras Musijenka numato tris scenarijus, kaip galėtų vystytis Rusijos puolimas prieš NATO. Pasak Ukrainos Karo teisės studijų centro vadovo O. Musijenkos, viskas priklauso nuo to, kokio pobūdžio karą tarp Rusijos ir NATO reiktų svarstyti. Jei kalbame apie plataus masto agresiją, sekant karo su Ukraina pavyzdžiu, tuomet puolimas vargu ar įmanomas.

Rusijos vakaruose dėl įtarimų proukrainietišku sabotažu sulaikytas baltarusis, kuris padegė geležinkelio pastotę, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros. 2022 metų vasarį pradėjusi plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Rusija sulaikė dešimtis žmonių už sabotažą, taip pat ir nukreiptą prieš didžiulį šalies geležinkelių tinklą. Įtariamasis, gimęs 1998 metais, taikėsi į geležinkelio pastotę Tuloje, maždaug už 175 km į pietus nuo Maskvos, pranešė naujienų agentūra RIA.

Rusija antradienį paskelbė Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas „ieškomu asmeniu“ ryšium su baudžiamąja byla, kurios turinys nebuvo atskleistas. Vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazėje K. Kallas, kuri Estijos vyriausybei vadovauja nuo 2021 metų, nurodyta kaip „ieškoma pagal Baudžiamąjį kodeksą“, neįvardijant kaltinimų.

Rusijos Federacijoje paskelbta Lietuvos kultūros ministro Simono Kairio paieška. Apie tai paskelbė šalies vidaus reikalų ministerija. Rusijos vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų sąraše atsidūrė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys. Nepriklausomas Rusijos portalas „Mediazona“ tai nustatė iš vidaus reikalų ministerijos interneto svetainės atsisiuntusi visą viešai prieinamą paieškos duomenų bazę – beveik 100 tūkst. paieškos kortelių.

Įkalinti, nušauti gatvėje, iškritę pro langus ar apsinuodiję arbata su radioaktyvaus polonio-210 priemaiša. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikus dažnai ištinka tragiškas likimas. Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.

Rusijos pajėgos neteisėtai iš trečiųjų šalių įsigyja „Starlink“ palydovinio ryšio terminalus ir vis dažniau juos naudoja fronto linijoje Ukrainoje. Apie tai „Reuters“ sakė Ukrainos karinės šnipinėjimo agentūros atstovas spaudai Andrijus Jusovas. „Kontrabanda iš trečiųjų šalių. Padidėjo naudojimas fronto linijoje“, – sakė A. Jusovas, paklaustas, kaip Rusijos pajėgos gauna šiuos prietaisus.

Savaitgalį iš Lietuvos vykęs baltarusis įkliuvo pasieniečiams dėl „linksmosios“ arbatos, kurią įsigijo mūsų šalies parduotuvėje. Vyras vyko automobiliu per Lavoriškių (Kotlovkos) patikros punktą. Patikros metu į jo bagažinėje esantį turintį sureagavo pasieniečių šuo. Pasirodo – neįtiko žolelių arbata. „Baltarusijos pilietis paaiškino, kad įsigijo žolelių arbatą Lietuvos teritorijoje.

Moldovoje, prie sienos su Ukraina esančiame Vulkaneščio rajone, apžiūrėdami drono „Shahed“ nuolaužų kritimo vietą, pareigūnai aptiko jo kovinę galvutę, kurioje buvo apie 50 kilogramų sprogmenų. Tai pirmadienį pareiškė Moldovos policijos generalinis inspektorius, praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „NewsMaker“. Moldovos vidaus reikalų ministerijos Sprogmenų skyriaus darbuotojai neutralizavo ir surinko visas drono nuolaužas.

Penktadienį į Pchenjaną atvyko Rusijos turistų grupė, matė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Tai pirmoji žinoma užsienio turistų grupė, atvykusi į branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją nuo tada, kai buvo atidarytos šalies sienos, kurios buvo užvertos dėl pandemijos. AFP vaizdo medžiagoje ir nuotraukose matyti į Pchenjano oro uostą atvykstantys Rusijos turistai, vaikštinėjantys po oro uostą ir besifotografuojantys su šypsenomis veiduose, o švieslentėje buvo rodomos skrydžio detalės.

Ruošdamasi narystei NATO, Švedija siunčia savo karius į Latviją. Švedijos kariai sudarys pirmąją gynybos liniją nuo galimos Rusijos invazijos į Baltijos šalis.  Nors šalis dar oficialiai nėra įstojusi į Aljansą, Švedija jau pradeda aktyviai veikti NATO rėmuose. Stokholmas atsiųs bataliono dydžio dalinį, kurį sudarys apie 600–800 karių ir sunkioji ginkluotė. Batalionas Latvijoje bus dislokuotas šešių mėnesių rotacijos principu.

Jungtinės Karalystės žvalgyba mano, kad Pasaulio karinės ekonomikos ir strategijos instituto atidarymas Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje yra ženklas, liudijantis glaudesnę Rusijos akademinės bendruomenės ir gynybos sektoriaus sąveiką. Apie tai JK gynybos ministerija pranešė naujausioje žvalgybos duomenų apie karą Ukrainoje suvestinėje, kasdien skelbiamoje platformoje „X“. „2024 metų vasarį prie Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos įsteigtas naujas karinių tyrimų institutas.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Tačiau ekspertai į tokį D. Trumpo posakį žvelgia ramiai ir teigia, jog tai dar vienas siekis gauti kuo daugiau balsų.

Po beveik dvejus metus trunkančios Rusijos dezinformacijos apie karą Ukrainoje kampanijos Maskva dabar daugiausia dėmesio skiria dezinformacijai apie Vakarų paramą Kyjivui, pirmadienį pranešė naujienų agentūra AFP. AFP faktų tikrintojai paneigė melagingą turinį, kuriuo siekiama paremti ar propaguoti teiginius, kad visuomenės Europoje ir Jungtinėse Valstijose jaučia vis didesnį nuovargį dėl karo Ukrainoje.

Rusijoje padidino raketnešių skaičių Juodojoje jūroje, bendrą „Kalibr“ tipo raketų salvę gali sudaryti 24 raketos. Tai „Telegram“ kanale pranešė Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje priešas padidino raketnešių skaičių. Prie dviejų fregatų prisijungė vienas mažasis raketinis laivas. Bendrą „Kalibr“ salvę gali sudaryti 24 raketos“, - sakoma pranešime.

Kremlius pirmadienį atmetė Ukrainos teiginius, kad fronte kovojantys Rusijos kariai naudojasi palydovinio ryšio tinklo „Starlink“ terminalais. Ukrainos karinės žvalgybos agentūra HUR teigė turinti įrodymų, kad „Starlink“ interneto terminalais sistemingai naudojasi Rusijos kariai, ir apkaltino Maskvą jų kontrabanda įvežus į šalį.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) iškėlė baudžiamąją bylą Rusijos aviacijos vadovybei dėl „neteisėto 59 lėktuvų ir sraigtasparnių išvežimo į užsienį“, skelbiama „Izvestija“. Manoma, kad „Rosaviacija“ darbuotojai nelegaliai į užsienį išgabeno beveik 60 orlaivių, dalis kurių jau pastebėti Ukrainoje.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos ir bandys užgrobti šalis, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, interviu laikraščiui „Rheinische Post“ sakė Miuncheno tarptautinės saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas. „Jei V. Putinas nepralaimės karo Ukrainoje, turėtume tikėtis, kad jis sieks Moldovos arba Baltijos šalių“, – interviu sakė Ch. Heusgenas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino savotiška pasaulinės istorijos interpretacija, ypač po jo pokalbio su Tuckeriu Carlsonu, kelia nerimą ir pavojų. Būtent jo pseudoistoriniuose postringavimuose atsiskleidžia dabartinės Rusijos revanšizmas ir noras perrašyti istoriją. Į tai sureagavo ir buvęs ilgametis Mongolijos prezidentas Cachiagijinas Elbegdoržas, savo žinutėje priminęs, jog kadaise didžioji Rusijos teritorijos dalis priklausė būtent mongolams.

Per pastarąjį mėnesį iš Kremliui ištikimo Rusijos elito pasipylę grasinimai apie branduolinio ginklo panaudojimą Vakarus privertė sunerimti. Tačiau Lietuvos politologės ramina – tai tušti grasinimai, kurių tikslas yra kurstyti baimę Europoje. Anot eksperčių, tai yra sena taktika, kurią Rusija naudoja ilgus dešimtmečius. Mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, jog nuolatiniai ir vieši pareiškimai apie branduolinį karą yra sena Rusijos retorika.

Rusijos kalėjime mirė už šnipinėjimą teisiamas 71 metų ukrainietis, sekmadienį pranešė aktyvistai. Žmogaus teisių gynimo grupės „Memorial“ aptikti teismo dokumentai atskleidė, kad Rusijos valstybė nutraukė bylą prieš mirusį Viktorą Demčenką, kuris buvo kaltinamas šnipinėjimu, dalyvavimu teroristinės grupuotės veikloje ir neteisėtu ginklų bei šaudmenų laikymu.

Nuo opozicijos įkalinimo iki viešų renginių – taip Vladimiras Putinas ruošiasi kovą vyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams. Nors jo pavardė yra ne vienintelė rinkiminiame lapelyje, tačiau daug kas net nesitiki kitokio rezultato – V. Putinas laimės. Rusijos piliečiai nori pokyčių, tačiau žino, kad jie dar kurį laiką neateis. Priešais Kremlių esančioje parodų salėje į sceną išeina Vladimiras Putinas. Netrukus pasigirsta audringi plojimai ir džiaugsmingi šūksniai.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 11 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 395 200 rusų okupantų, iš jų 930 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasidžiaugė Rusijos atsparumu tarptautinėms sankcijoms ir tariama ekonomine stiprybe. Viename renginyje V. Putinas, šaipydamasis iš Europos ekonomikos, sakė: „Jie visi turi problemų, kurių net negalima palyginti su mūsų problemomis“. Tiesa, artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Rusija vis dar puikiai užsidirba iš naftos ir deimantų eksporto, jos karinės gamyklos dirba visu pajėgumu, o daugelis Rusijos bankų vis dar gali naudotis tarptautine...

Rusijos oro pajėgos ankstų šeštadienį virš pietvakarinės Briansko srities perėmė ir sunaikino tris Ukrainos dronus. Tai pareiškė Gynybos ministerija Maskvoje. Informacijos apie sužeistus žmones ar materialinę žalą iš pradžių nepateikta. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nebuvo galimybės.