Žmonės buvo sulaikyti po kelių incidentų penktadienį. Pavyzdžiui, į balsadėžes buvo pripilta dažų, taip primenant apie mirusį Kremliaus kritiką Aleksėjų Navalną, kurį patį 2017 m. užpuolė ir dažais apipylė V. Putino rėmėjai.
Vasario mėn. Sibiro kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis miręs A. Navalnas buvo vienas tų, kuriems buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose ir varžytis su Rusiją nuo 1999 m. valdančiu V. Putinu.
Per kitus du incidentus moterys metė butelius su padegamuoju skysčiu į pastatus, kuriuose balsuojama. Maskvoje buvo padegta balsadėžė, o Urale vyras iššovė fejerverkus balsavimo pastato viduje.
„Atrodo, kad rusai pasirinko savo protesto formą – gadinti balsavimo kabinas“, – sako Tatjana Stanovaja, vyresnioji mokslinė bendradarbė iš Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro.
Tačiau neaišku, ar tokie pasipriešinimo aktai yra koordinuoti, ar tik itin didelio asmeninio nusivylimo išraiška V. Putino kumštyje laikoma šalimi.
Tuo metu Vakarų lyderiai jau seniai prezidento rinkimus Rusijoje vadina farsu, o šių metų rinkimai ne išimtis.
Jungtinių Tautų atstovas spaudai Stephane‘as Dujarric‘as penktadienį pareiškė, kad JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas smerkia Rusijos Federacijos siekį surengti prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose. Jis pabrėžė, kad, vadovaujantis tarptautine teise, Rusijos bandymas aneksuoti regioną yra neteisėtas.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis socialiniame tinkle „X“ („Twitter“) jau iš anksto „sveikino“ V. Putiną su „triuškinančia pergale rinkimuose“.
„Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – rašė jis.
Balsavimas taip vadinamuose Rusijos prezidento rinkimuose vyksta kovo 15-17 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
