Karas Ukrainoje

UNIAN skelbia, kad po Rusijos surengtų atakų virtinės prieš Ukrainą Moldovoje pasienio pareigūnai aptiko sprogusios raketos nuolaužos. Moldovos Užsienio reikalų ministerija teigia, kad tai jau 4 kartais, kai šalies teritorijoje atsiduria rusų raketų fragmentai. Rusija raketomis apšaudė taikinius Ukrainoje  Rusija ketvirtadienio naktį vėl apšaudė Ukrainą sparnuotosiomis ir kitokiomis raketomis, smogdama taikiniams įvairiose šalies dalyse – nuo rytinių iki vakarinių.

„Politico“ skelbia, kad JAV baiminasi Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino reakcijos, jeigu okupuotą Krymo pusiasalį pavyks atsikovoti Ukrainai. Ukrainos siekis išlaisvinti 2014 m. Rusijos okupuotą Krymo pusisalį gali reikšti „raudonąją liniją“ Vladimirui Putinui. Tikėtina, kad tokiu atveju Rusija galėtų imtis papildomų veiksmų ir dar labiau eskaluoti pradėto karo situaciją.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka teigė neva kviečiantis JAV prezidentą Joe Bideną atvykti į Minską. Kaip skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“, A. Lukašenka pakvietė J. Bideną į Minską susitikti kartu su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Tiesa, A. Lukašenka pasitelkė propagandinį naratyvą ir teigė, kad susitikimo metu galėtų būti užmegztos tariamoms derybos, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje.  „Mes užtikrinsime visišką saugumą ir komfortą.

Norvegijos partijos ketvirtadienį parėmė 75 mlrd. kronų (6,8 mlrd. eurų) vertės, penkerių metų trukmės pagalbos paketą Ukrainai. Visos partijos Norvegijos parlamente, išskyrus nedidelę kraštutinių kairiųjų „Rodt“, pritarė centro kairiųjų vyriausybės vasario 6 dieną pristatytam planui. Pagal planą penkerius metus Ukrainai bus skiriama po 15 mlrd. kronų per metus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė Rusijos kariuomenės leitenantą, kuris buvo pastebėtas ir diktatoriaus Vladimiro Putino naujametinės kalbos paviešintame vaizdo įraše.

Rusija ketvirtadienio naktį vėl apšaudė Ukrainą sparnuotosiomis ir kitokiomis raketomis, smogdama taikiniams įvairiose šalies dalyse – nuo rytinių iki vakarinių. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per vieną šių smūgių žuvo 79 metų moteris, sužeisti mažiausiai septyni žmonės. Rusų pajėgos per dvi valandas panaudojo 36 įvairias raketas, pranešė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Pasak jo, ukrainiečių oro gynyba numušė 16 raketų.

Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas ketvirtadienį atvyko į Kyjivą ir tai pirmas izraeliečių ministrų vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios prieš beveik metus. Izraeliečių diplomatijos vadovas „šiandien su oficialiu vizitu lankysis Kyjive, kur susitiks su prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru [Dmytro] Kuleba“, sakoma Izraelio Užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame E. Cohenui atvykus į Ukrainos sostinę.

Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai kare peržengė naują „raudonąją ribą“. UNIAN rašo, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė 690 rusų okupantus. Iš viso skaičiuojama, kad Rusijos pradėtame kare nuo pat invazijos pradžios iš viso jau žuvo 140 460 rusų karių. Per pastarąją parą okupantai neteko 6 tankų (iš viso 3296 – red. past.

Rusija ketvirtadienio naktį atakavo Ukrainą dronais ir raketomis, apšaudyta virtinė regionų, įskaitant vakarinę Lvivo sritį. Kaip pranešė Ukrainos prezidento padėjėjas Andrijus Jermakas, rusų raketos krito Ukrainos šiaurėje, vakaruose, taip pat pietrytinėje Dnipropetrovsko ir centrinėje Kirovohrado srityse. „Eilinė rusų raketinė ataka. Naktį leido dronus ir raketas. Deja, yra pataikymų Ukrainos šiaurėje, vakaruose, taip pat Dnipropetrovsko ir Kirovohrado srityse. Rusai kiek pakeitė taktiką.

Kremliaus pirminiam planui neišdegus, Ukrainos išdavikas Viktoras Medvedčukas Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui pasiūlė planą, skelbia Ukrainos atstovas.

Tankų „Leopard 2“ pasirodymas fronte gali iš esmės pakeisti padėtį, sako karinis ekspertas Olehas Ždanovas, rašo UNIAN. „Leopard 2“ brigados (apie 100 tankų) pasirodymas bet kuriame fronto ruože gali iš esmės pakeisti kovinių veiksmų eigą. „Leopard 2“ gali susprogdinti rusų gynybą. O jei juos palaiko artilerija arba oro priedanga, manau, kad jiems priešo gynybos sutriuškinimo klausimas apskritai nebus problema.

Rytų Ukrainos Charkivo regione esanti gyvenvietė buvo pervadinta Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno vardu, rašo „Sky news“. Ukrainos pajėgų vadu jis buvo paskirtas 2021 m. Nuo to laiko generolas kartu su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu tapo Ukrainos kovos prieš Rusijos agresiją simboliu.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turi suprasti, kad karo Ukrainoje nelaimės, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. „Praėjus beveik metams nuo žiaurios invazijos, prezidentas V. Putinas nerodo jokių ženklų, kad ruošiasi taikai. Atvirkščiai, jis pradeda naujus puolimus ir taikosi į civilius gyventojus, miestus ir svarbią infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Briuselyje kalbėjo Aljanso vadovas.

Ukrainiečiai šalies rytuose sunaikino rusų atakos sraigtasparnį Ka-52, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnybos, sraigtasparnis sunaikintas trečiadienį. „Šiandien rytiniame fronte Ukrainos gynėjai sunaikino priešo atakos ir žvalgybos sraigtasparnį Ka-52“, – cituojamas tarnybos pranešimas. „Ka-52“ atakos sraigtasparniai geriau žinomi „Aligatoriaus“ pavadinimu. Skaičiuojama, kad viena tokia kovos mašina kainuoja apie 16 mln. eurų.

Maskvos karas Ukrainoje „suteikė NATO atsinaujinusį tikslą“ ir paskatino Rytų Europą atsisakyti sovietinių laikų technikos, tačiau JAV didžiausią susirūpinimą kelia Kinijos karinė modernizacija, trečiadienį pareiškė britų analitinis centras.

Ukraina turi labai gerą šansą perimti iniciatyvą karo fronte, sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „The Guardian“. „Manau, kad jie turės tikrai gerų šansų gana reikšmingai pakeisti padėtį mūšio lauke ir perimti iniciatyvą. Ir sugebės šia iniciatyva pasinaudoti“, – Briuselyje po susitikimo su NATO gynybos ministrais sakė jis. L. Austinas taip pat pridūrė, kad sąjungininkai apmokys ukrainiečius naudotis kiekviena sistema, kurią Ukraina iš jų gaus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pagyrė apčiuopiamą Ukrainos pažangą siekiant narystės derybų su bloku, nepaisant brutalios Rusijos invazijos. Kyjivas nori kuo greičiau įstoti į 27 šalių bloką ir paragino oficialias stojimo derybas pradėti jau šiais metais – daug greičiau, nei tai pavyko padaryti bet kuriai kitai kandidatei.

Rusijos teismas trečiadienį nuteisė vieną žurnalistę šešerius metus kalėti už Maskvos puolimą Ukrainoje kritikuojančius komentarus, o tai, pasak pareigūnų, yra tebesitęsiančio susidorojimo su kitaminčiais dalis. Šis nuosprendis yra naujausias iš daugybės didelio atgarsio sulaukusių teismo sprendimų, priimtų remiantis naujais teisės aktais, kuriais, pasak kritikų, siekiama kriminalizuoti karinės intervencijos kritiką.

Jungtinės Tautos trečiadienį pareiškė, kad humanitarinei pagalbai Ukrainoje ir milijonams žmonių, kurie pabėgo iš karo nuniokotos šalies, suteikti reikia 5,6 mlrd. dolerių (apie 5,2 mlrd. eurų). Praėjus beveik metams po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JT apskaičiavo, kad šiuo metu humanitarinės pagalbos reikia 21,8 mln. ukrainiečių. „Karas ir toliau kasdien žudo, griauna ir perkelia gyventojus“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso pareiškime.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace‘as teigia, kad beveik visa Rusijos kariuomenė dalyvauja kare Ukrainoje. BBC radijui komentuodamas Maskvos puolimo strategiją, B. Wallace‘as sakė, kad Rusijai nepavyko suburti vieningos jėgos, kad „pramuštų“ Ukrainos gynybą. Atvirkščiai, „mes tiesiog matėme pastangas judėti į priekį“, sakė jis. „Rusijos kariuomenei tai kainavo didžiulę kainą. Mūsų skaičiavimais, 97 proc.

Pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neįvertino Ukrainos žmonių ir jos ginkluotųjų pajėgų stiprybės ir drąsos, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Praėjo beveik vieneri metai nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir neteisėtą agresijos karą, kuris Ukrainos žmonėms atnešė neapsakomas kančias, sugriovė taiką Europoje ir paveikė žmones visame pasaulyje per maisto ir energetikos krizę.

Rusija stovyklose, skirtose perauklėjimui, laikė mažiausiai 6 000 vaikų iš Ukrainos, o tai gali būti laikoma karo nusikaltimu, teigiama antradienį paviešintame Jungtinių Valstijų tyrime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Kryme rusų okupantai masiškai degina savo žuvusius karius, kad paslėptų didelius nuostolius. Kaip pranešama rytinėje Generalinio štabo ataskaitoje, Rusijos pajėgos ir toliau patiria nuostolių, todėl ypač Krasna Zorka kaimo srityje, laikinai okupuoto Simferopolio teritorijoje, Kryme, jie degina savo žuvusius karius. „Prie vietinio krematoriumo nuolat nusidriekia iki 10 karinių mašinų eilė.

JAV kariuomenė antradienį paskelbė, kad dviem bendrovėms skyrė 522 mln. dolerių (487,91 mln. eurų) vertės užsakymus gaminti 155 mm artilerijos šaudmenis Ukrainai. Užsakymai, dėl kurių oficialiai apsispręsta sausio 30 dieną, skirti bendrovėms „Northrop Grumman Systems Corp.“ ir „Global Military Products Inc.“, buvo priimti nerimaujant, kad Ukraina sparčiai eikvoja JAV ir kitų sąjungininkių artilerijos sviedinių atsargas.

Vakarai yra susirūpinę dėl Ukrainos nenoro nutraukti šalies Rytuose esančio Bachmuto gynybą. Tačiau JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai Kyjivo sprendimą laiko teisingu. Naujausioje savo ataskaitoje institutas pažymėjo, kad Vakarai ir toliau reiškia susirūpinimą dėl Ukrainos pasiryžimo išlaikyti Donecko srities miestą Bachmutą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad padėtis Ukrainos fronto linijoje yra „itin sudėtinga“, ypač šalies rytiniuose regionuose, kuriuos Rusija siekia visiškai kontroliuoti. „Padėtis fronte, ypač Donecko ir Luhansko regionuose, išlieka itin sudėtinga. Tai tiesiogine prasme kova už kiekvieną Ukrainos žemės metrą“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Sudėtingiausia padėtis išlieka Ukrainos rytuose – Bachmute ir Vuhledare – sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, nepaisant to ukrainiečiai laikosi ir naikina okupantus.

Ukraina ir jos partnerės daro viską, kad Ukraina nugalėtų Rusijos agresiją, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien vyksta dar vienas Ramšteino susitikimas – karinės paramos Ukrainai grupės susitikimas. 54 šalys partnerės. Tai devintasis toks susitikimas. Reguliariai sulaukiame tvirtų sprendimų dėl mūsų šalies apsaugos ir karių stiprinimo.

Rusija mažiausiai 6 tūkst. ukrainiečių vaikų yra išvežusi į „perauklėjimo stovyklas“, remdamiesi JAV ataskaita rašo „The Guardian“. Pagrindinis stovyklų tikslas, kaip nurodoma – politinis perauklėjimas. Jeilio universiteto tyrėjai nustatė mažiausiai 43 tokias stovyklas ir kitus objektus pačioje Rusijoje ir jos aneksuotame Kryme. Tarp stovyklose laikomų vaikų – ir tėvus turintys vaikai, ir našlaičiai, ir tie, kuriais rūpinosi Ukrainos institucijos.

Kova dėl Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios, – toli gražu nesibaigė, antradienį pareiškė Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis. Įnirtingos kovos dėl Bachmuto tęsiasi jau ištisus mėnesius ir didelių nuostolių šiame mūšyje patiria abi šalys. Konflikto stebėtojai nesureikšmina Bachmuto strateginės svarbos, visgi miestas yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.

Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės (JK) pilietis – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos pradžios, antradienį pranešė užsienio reikalų ministerija. „Teikiame paramą Ukrainoje žuvusio JK piliečio šeimai ir palaikome ryšį su vietos institucijomis“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime. Brito tapatybė kol kas nebuvo paskelbta. Nemažai JK piliečių yra nuvykę į Ukrainą kovoti Kyjivo pusėje ar teikti humanitarinę pagalbą.

NATO kartu su Europos Sąjunga (ES) rems Ukrainą tiek, kiek reikės, antradienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. „NATO sąjungininkės teikia precedento neturinčią paramą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo jis. Anot J. Stoltenbergo, tolimesnė parama Ukrainai yra būtina siekiant padėti šaliai išlikti nepriklausoma suverenia valstybe.

Kol Ukrainos kariai gina ne tik savo šalį, bet ir visos Europos ateitį, Ukraina de facto jau prisijungė prie NATO, pareiškė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Apie tai jis parašė savo „Twitter“ paskyroje. Ministras pranešė, kad antradienį susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir padėkojo jam už paramą Ukrainai. „NATO paskelbė Rusiją didžiausia ir tiesiogine grėsme. Kol mūsų kariai gina taiką Europoje, Ukraina de facto prisijungė prie NATO.

Rusija jau metus terorizuoja Ukrainą, pirmadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Sky news“. Anot jo, dar pernai vasario 24-ąją Ukrainą užpuolusi Rusija „klydo visais atžvilgiais“. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje. L. Austino teigimu, jo šalis ir sąjungininkai daro viską, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia. Anot jo, Vakarų tiekiama parama Ukrainai ir toliau bus svarbi mūšio lauke.

Kol neveiks Vakarų sankcijos, Rusija vis dar gali vykdyti didžiulius išpuolius prieš Ukrainą. Rusijos Federacijos raketų atsargos ištuštės per pusantro mėnesio, tačiau net ir po to masiniai smūgiai tęsis. Tokią nuomonę interviu UNIAN išsakė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas ir karo instruktorius lakūnas Romanas Svitanas. „Šaliai, kuri jas gamina, raketų niekada nepritrūks. Gaminamas tam tikras skaičius raketų.

Norvegijos vyriausybė antradienį pranešė, kad padovanos Ukrainai aštuonis savo tankus „Leopard 2“, taip išpildydama ankstesnį įsipareigojimą ir prisijungdama prie daugybės Vakarų šalių, pažadėjusių Ukrainai sunkesnės ginkluotės. Norvegijos kariuomenėje šiuo metu naudojami 36 tankai „Leopard 2“. „Norvegija Ukrainai padovanos aštuonis tankus ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Be to, skiriame lėšų šaudmenims ir atsarginėms dalims“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

Ukrainos rėmėjai iš Vakarų antradienio susitikime daugiausia dėmesio skiria tam, kad nenutrūktų šaudmenų ir ginklų tiekimas į karo draskomą šalį, nors Kyjivas prašo naikintuvų, kad galėtų atremti Rusijos puolimą.  Prezidentas Volodymyras Zelenskis, sulaukęs įsipareigojimų dėl tankų, priešlėktuvinės gynybos ir tiksliųjų raketų, taip pat prašo atsiųsti vakarietiškų kovinių orlaivių.

Rusija atitraukė didžiąją dalį savo kariuomenės iš pasienio su Norvegija ir Suomija. Lyginant su laikotarpiu iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios, rusų karių pasienyje sumažėjo 80 proc., skelbiama norvegų žvalgybos ataskaitoje. „Antžeminių pajėgų Kolos pusiasalyje sumažėjo iki vienos penktosios, lyginant su laikotarpiu prieš įsiveržimą į Ukrainą“, – „Barents Observer“ cituojamas Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovas Nilsas Andreasas Stensenesas.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos pajėgoms duodami įsakymai pradėti puolimą, tačiau joms neužtenka kovinės galios. „Dabartinis operatyvinis vaizdas rodo, kad Rusijos pajėgoms duodami įsakymai žengti pirmyn daugelyje sektorių, tačiau jos neturi pakankamai puolamosios kovinės galios vienoje ašyje, kad pasiektų lemiamą poveikį“, – naujausioje savo ataskaitoje rašo britų žvalgai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia, kad Berlyno vyriausybė nesvarsto suteikti Ukrainai naikintuvų, skelbia vokiečių leidinys „Bild“. „Tai nėra mūsų diskusijų objektas“, – pirmadienį vizito Helsinkyje metu sakė A. Baerbock. Antradienį Vakarų gynybos ministrai ir kariuomenės pareigūnai renkasi Briuselyje į dar vieną Ramšteino grupės susitikimą. Susitikime Vakarų sąjungininkai aptars tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai.

JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai mano, kad kritinis momentas kare tarp Ukrainos ir Rusijos ateis 2023 metų pavasarį, kai tikimasi naujo Rusijos puolimo, o Ukrainos pajėgos pradės kontrpuolimą, siekdamos atgauti okupuotų teritorijų kontrolę Amerikos pareigūnai vis dažniau kalba Ukrainos valdžiai, kad kare artėja lemiamas momentas, o Ukrainos kariuomenė turi pasiekti kuo daugiau sėkmės mūšių metu, sulaukdama daug pagalbos iš Vakarų valstybių, rašo amerikiečių leidinys „The Was...

Prieš metus į Ukrainą įsiveržusi Rusija karą jau pralaimėjo tiek strateginiu, tiek operatyviniu požiūriu, sako JAV generolas Markas Milley. Anot jo, rusai fronte moka didžiulę kainą, o tarptautiniai Ukrainos partneriai yra pasiryžę toliau remti nuo Rusijos agresijos besiginančią šalį.

Ukrainiečiai virš Bachmuto, esančio Ukrainos Donecko srityje, numušė „Wagner“ priklausantį šturmo lėktuvą Su-24, rašo UNIAN. Tai buvo tas pats lėktuvas, iš kurio „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dvikovai. Tai patvirtino „Wagner“ spaudos tarnyba. Dar prieš daugiau nei savaitę J. Prigožinas pakvietė V. Zelenskį dvikovai ore. Vaizdo įrašas buvo darytas tamsoje, kur tiksliai – nežinoma.

Ukrainos europiniai tikslai tampa realybe, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius. Anot jo, šiuo metu Ukrainos diplomatinis aktyvumas dabar labai didelis – beveik kiekvieną dieną sudaromi nauji susitarimai. Ypač intensyvi buvo praėjusi savaitė, V. Zelenskis lankėsi Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Belgijoje ir Lenkijoje.

Prieštaringai vertinama Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, aktyviai dalyvaujanti ne tik invazijoje į Ukrainą, bet ir konfliktuose Afrikoje, yra „grėsmingas priešininkas“ dėl kainos, kurią ji pasirengusi sumokėti, kad pasiektų savo tikslus, pirmadienį pareiškė Prancūzijos generolas.

Rusija nenori ir neturi jėgų įsitraukti į tiesioginį karą su NATO, pareiškė Aljanso vadovo pavaduotojas Mircea Geoană. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį Berlyne vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje, rašo „Ukrinform“. „Jie turi pakankamai problemų Ukrainoje. Ir mes turime padėti Ukrainai, kad jie turėtų dar daugiau problemų“, – kalbėjo jis. Anot pareigūno, NATO yra kur kas stipresnė už Rusiją ir daro viską, kad būtų užkirstas kelias eskalacijos ir tiesioginės konfrontacijos rizikai.

Lenkijos prezidentas ir gynybos ministras pirmadienį susitiko su lenkų instruktoriais, intensyviai mokančiais ukrainiečių karius valdyti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“, kuriuos dalis Europos šalių pažadėjo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija. Prezidentas Andrzejus Duda ir gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas taip pat stebėjo mokymus naudotis „Leopard 2“ karinėje bazėje ir poligone Šventošuve, pietvakarių Lenkijoje.

NATO reikia padidinti amunicijos gamybą, nes ukrainiečių sunaudojamų šaudmenų kiekis gerokai viršija dabartinius gamybinius pajėgumus ir mažina atsargas, pirmadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Karas Ukrainoje sunaudoja labai daug šaudmenų ir mažina sąjungininkų atsargas“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Dabartinis Ukrainos šaudmenų panaudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei mūsų dabartinės gamybos apimtys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojasi šarvuotų traukiniu keliaudamas po šalį, skelbiama naujame „Dosje“ tyrime. Pradėjo juo važinėti dar prieš Ukrainos puolimą 2022-aisiais, tačiau dabar itin pamėgo dėl privalumų prieš oro transportą. „Dosje“ tyrime rašoma, kad „prezidentinį“ sąstatą rusai sukūrė 2014-2015 m., tačiau nuolat juo naudotis V. Putinas pradėjo tuomet, kai Rusijos pajėgos pradėtos kaupti prie sienos su Ukraina, kuomet buvo ruošiamasi puolimui (2021-ųjų antroji pusė, – red.