Karas Ukrainoje

Kremliaus parankinis Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija „nesiruošia pulti Ukrainos“, o ir jis taip pat „neturi ketinimų siųsti ten kariauti savo vaikų ir tautiečių“.  Susitikimo su žemės ūkio produkcijos gamintojų „Žuralvinoje“ ūkininkais ir vietos gyventojais Vakaruose nepripažinta Baltarusijos prezidentas paragino baltarusius „džiaugtis tuo, ką turi“ ir negalvoti, kad jis nori pradėti karą su Ukraina.

CNN žurnalistai patikrino rugpjūčio 18-osios vakare pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame matyti ne mačiau penkių okupacinės kariuomenės mašinų užimtoje Zaporižios atominėje jėgainėje. Viena iš jų pažymėta rusams būdinga Z raide – vienu iš Ukrainos puolimo simbolių. Šalia mašinų matyti įranga, panaši į palapines.  Vaizdo įrašas buvo filmuotas vienoje iš šešių mašininių patalpų vakarinė atominės elektrinės pusėje.

Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė nemokamai perduosiančios Čekijai aštuonis atakos ir universalios paskirties sraigtasparnius. Čekija daug savo karinės technikos ir kitokios amunicijos perdavė Ukrainai, vasario 24-ąją tapusiai Rusijos karinės invazijos taikiniu. Šeši atakos sraigtasparniai AH-1Z ir du daugiafunkciai orlaiviai UH-1Y bus perduoti pagal Gynybos priemonių pertekliaus programą, nurodė JAV ambasada Prahoje.

Ukrainos nepriklausomybės dieną, kurią šalis minės rugpjūčio 24-ąją, Rusijos pajėgos planuoja surengti parodomąjį „teismą“ iš Mariupolio į nelaisvę paimtiems „Azovstal“ plieno gamyklos gynėjams. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas, skelbia UNIAN. Ukrainos žvalgų teigimu, okupacinė valdžia Mariupolyje skuba atnaujinti Mariupolio filharmonijos patalpas, rusai scenoje esą montuoja geležinius narvus, kuriuose laikys į nelaisvę paimtus Ukrainos karius.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas skelbia turintis naujos informacijos apie tai, kad Rusijos pajėgos rugpjūčio 19 dieną, penktadienį, planuoja teroro aktą Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas dalyvaus artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, penktadienį paskelbtame interviu patvirtino forumą organizuojančios Indonezijos lyderis. V. Putino ir Xi Jinpingo dalyvavimas sudarytų sąlygas svarbioms deryboms su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vašingtonui įsivėlus į konfrontaciją su abiem konkuruojančiomis galybėmis. Itin didelė įtampa šiuo metu tvyro dėl krizių Ukrainoje ir Taivane.

Iš „Azovostal“ plieno gamyklos evakuotas Mariupolio gynėjas Dmytro Kozackis, šaukiniu „Orestas“, pagaliau susisiekė su savo artimaisiais. Po kelių mėnesių tylos vaikinas savo šeimai galėjo pranešti esantis gyvas, tačiau rusų nelaisvėje. Jo sesuo Darija Jurčenko papasakojo apie pokalbį su broliu, praneša Ukrainiečių televizija „24 Kanal“. Dabar „Orestas“ yra rusų okupuotoje Donecko srities teritorijoje.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodniukas pareiškė, kad šiuo metu Rusijos kariai atsidūrė situacijoje, kai dėl Vakarų tiekiamos ginkluotės „negali judėti“ Ukrainoje. „Karas yra tokioje situacijoje, kai rusai negali judėti toliau dėl ginklų, kuriuos mums suteikė Vakarai. Dabar mums pavyko juos sustabdyti“, – CNN M. Zagorodniukas. „Tačiau, deja, tuo pačiu metu mes neturime pakankamai ginklų visaverčiam, rimtam kontrpuolimui“, – pridūrė jis.

Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas pulkininkas Richardas Kempas sako manantis, kad Vakarų šalys gali išduoti Ukrainą ir leisti Rusijai laimėti. Jo teigimu, Rusijos invazijos į Ukrainą baigtį lems žiema ir tai, kiek Putinas galės manipuliuoti rusiškų dujų klausimu.

JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusija ruošia provokacinę operaciją, ketindama apkaltinti Ukrainą užpuolus didžiausią Europoje branduolinį objektą – Zaporižios atominę elektrinę.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja gyvai dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime Indonezijoje šių metų lapkritį. Tai pareiškė Indonezijos prezidentas Joko Widodo, rašo „Bloomberg“. „Xi Jinpingas ateis. Prezidentas Putinas taip pat man pasakė, kad ateis“, – teigė J. Widodo.

Vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas Pentagone pareiškė, kad rusams Ukrainoje baigiasi šaudmenys, o tai spartina jų puolamojo potencialo mažėjimą. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 21:55 | Ukrainos žmonės nupirko kariuomenei palydovą: rusai jau perspėja savus nebesinaudoti internetu Ukrainos žmonės, rinkę pinigus trims „Bayraktar“ bepiločiams, įsigijo bendrovės ICEYE palydovą.

Siriją pasiekė Rusijos krovininis laivas, kuriuo, kaip įtariama, buvo atgabenti iš Ukrainos pavogti grūdai, ketvirtadienį pranešė Kyjivo ambasada Beirute.  Tai vienas iš virtinės klausimų keliančių krovinių, pasiekusių šią karo draskomą šalį.  „Mūsų duomenimis, „SV KONSTANTIN“ prisišvartavo Sirijoje“, – sakoma ambasados pranešime naujienų agentūrai AFP.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atmetė galimybę sudaryti taiką su Rusija, kol ši išves savo pajėgas iš jo šalies. Kalbėdamas po derybų Lvive su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi  Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu), V. Zelenskis žurnalistams sakė buvęs „labai nustebintas“, kai iš turkų lyderio išgirdo, jog Rusija „pasiruošusi kažkokiai taikai“. „Pirmiausiai jie turėtų paliktų mūsų te...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis palaiko Ukrainą, ir perspėjo dėl pavojaus atsirasti „naujam Černobyliui“ atominėje jėgainėje, užimtoje įsiveržusių Rusijos pajėgų. Turkijos lyderis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitiko Lvive praėjus dviem savaitėms po jo derybų Sočyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, per kurias abi šalys pažadėjo stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį perspėjo, kad bet koks Zaporižios atominės elektrinės, šiuo metu užimtos Rusijos pajėgų, apgadinimas būtų „savižudybė“. Šią poziciją jis išsakė suintensyvėjus kariniams veiksmams aplink šią jėgainę pietryčių Ukrainoje.

Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai kreipėsi į pasaulinę bendruomenę dėl kritinės situacijos branduolinėje jėgainėje. Jie perspėjo, kad pastaruoju metu suaktyvėję karo veiksmai, kurių metu yra apšaudoma jų darbovietė, gali nulemti „neištaisomus dalykus“. Kreipimesi rašoma, kad per penkis mėnesius, kuomet elektrinę užėmė Rusijos kariuomenės pajėgos, „pažeistas daugybė teisinių normų, principų ir taikaus atomo saugumo užtikrinimo reglamentų“, o pastarosiomis savaitėmis ją dar ir nuolatos a...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Tautas užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumą, kur dėl suintensyvėjusių kautynių didėja branduolinio incidento rizika.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas skelbia, kad Rusija gabena raketas ir amuniciją prie sienos su Ukraina ir okupuotų teritorijų. Pažymima, kad iš Ulan Udės, miesto Rytų Rusijoje, išvyko traukinys su amunicija. Jis susideda iš 28 vagonų ir gabena 32 raketas priešlėktuvinių raketų sistemoms S-300. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja, kad prie Ukrainos sienų jis atvyks rugpjūčio 20 d., skelbia UNIAN.

Turkijos žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, praneša, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susitikdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasiūlys jam surengti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies pietuose praneša apie sėkmingus smūgius Rusijos pajėgoms. Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ teigimu, trečiadienį ukrainiečiai smogė rusų įtvirtinimams ir ginklų sandėliui bei nutraukė rusų aprūpinimą ginklais Bilohirske. Kaip pranešė OV „Pietūs“ atstovas Vladislavas Nazarovas, per dieną Ukrainos kariai pietuose nukovė 29 rusų karius, priešo technikos bei amunicijos sandėlį.

Visą liepą šešios didžiausios Europos šalys nepateikė Ukrainai naujų dvišalių karinių įsipareigojimų, rodo naujausi duomenys – tai pirmas toks mėnuo po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį, rašo „Politico“. Toks žingsnis, kaip rašoma publikacijoje, rodo, kad nepaisant istorinių pokyčių Europos gynybos politikoje, – kai net dvejojančios šalys, kaip Prancūzija ir Vokietija, gabeno ginklus Ukrainai, – karinė pagalba Ukrainai gali mažėti, Kyjivui pradedant itin svarbų kontrpuolimą.

Rusija reikalauja, kad JAV išduotų vizas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vadovaujamai Rusijos delegacijai, kad ji galėtų dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.

Po pastarųjų smūgių prieš jos karinius objektus okupuotame Kryme Rusijos vadovybė praranda pasitikėjimą pusiasalio saugumu ir imasi pertvarkyti savo pajėgas, teigiama naujausioje JAV karo studijų instituto (ISW) analizėje. Anot instituto analitikų, rugpjūčio 17 dieną Rusijos viceadmirolas Viktoras Sokolovas pakeitė admirolą Igorį Osipovą Juodosios jūros laivyno vado pareigose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukrainos derybose su Rusijos Federacija nėra tarpininkų, nes Rusija nenori baigti šio karo. Todėl prezidentas mano, kad derybos apskritai yra neįmanomos. Tai prezidentas pareiškė pokalbyje su Čilės studentais ir žiniasklaida, atsakydama į klausimą apie tarpininkaujančių valstybių nebuvimą Ukrainos ir Rusijos Federacijos derybose.

Rusijos ir Ukrainos „Telegram“ naujienų kanaluose pasirodė vaizdo įrašas iš Belgorodo (Rusija), Timonovo kaimo, kuriame užfiksuotas galingas sprogimas. Nėra žinoma, kas sukėlė galingą gaisrą, ar yra aukų. Pranešama apie aplinkinių namų gyventojų evakuaciją. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 21:19 | Milžiniškas gaisras karinėje bazėje šalia Belgorodo Amunicijos bazė šalia Belgorodo ir toliau liepsnoja. Pranešama, kad sprogmenys vis dar detonuoja ir ugnis tik stiprėja.

Trečiadienio vakarą Charkive Rusijos paleista raketa pataikė į bendrabutį. Vietos valdžia skelbia, kad žuvo mažiausiai 7 žmonės, dar 16 buvo sužeista. Situaciją pakomentavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis: „Kuomet išgirsti apie Charkivo Saltovką – tai ir vėl skausmas. Skausmas dėl visos Ukrainos. Skausmas dėl Charkivo. Raketos smūgis… bendrabučiui… Pastatas yra visiškai sugriautas. Tikslus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius yra tikslinamas.

Likus vos kelioms savaitėms iki Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą, Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as atvyko derybų su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Šoigu.

Pastaruoju metu daugėja pranešimų apie sprogimus ir apšaudymus greta Zaporižios atominės elektrinės (AE). Zaporižios AE – pirma Europoje ir trečia pasaulyje pagal dydį branduolinė jėgainė. Rusija ir Ukraina vieni kitus kaltina dėl incidentų prie Zaporižios AE, o ekspertai sako, kad nelaimės atveju žala būtų dešimt kartų didesnė, nei Černobylio avarijos metu. Apie situaciją naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas trečiadienį, po virtinės sprogimų Kryme, paragino „sunaikinti“ Maskvos pastatytą tiltą, jungiantį šį Kremliaus aneksuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi. 2018 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškilmingai atidarytas 19 km ilgio tiltas yra pagrindinis Maskvos karinis ir civilinis sausumos koridorius į pusiasalį, aneksuotą 2014-aisiais.

Rusas Igoris Zabotinas, jau 7 metus gyvenantis Ukrainoje, pasijuto lyg atsidūręs filme „Terminalas“. Pabandęs išvykti į Rumuniją jis iš pradžių liko „pakibęs tarp dviejų valstybių“, o vėliau ir išvis buvo ne tik neįleistas į ES šalį, bet dar ir gavo spaudą savo pase, kuriame parašyta „Rusų karo laive, eik na****“. Savo „Facebook“ paskyroje pasidalinęs istorija apie bandymą iš Ukrainos išvykti į Rumuniją rusas pažymėjo, kad pretenzijų niekam neturi – supranta, kad ukrainiečių tauta dabar išgyven...

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.

Klaidos antraštėje nėra, Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė žinutę, kurioje cituojami „vokiečiai“, tariamai aršiai kritikuojantys Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tų „vokiečių“ vardai yra nurodomi būtent taip: „zw9s“, „rrnsne2Nr“ ir „nzjdMFpV“. Rusų naujienų agentūra jau daugelį metų kuria fiktyvias Vakarų šalių lyderių kritikos žinutes, remiantis anoniminiais komentarais po straipsniais.

Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.

Per artimiausius du ar tris mėnesius Rusijos pajėgų kariniuose objektuose laikinai okupuotame Kryme gali įvykti ir daugiau sprogimų, interviu „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaylo Podoliakas.

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad rugpjūčio viduryje Ukrainos gynėjai sėkmingai apšaudė Rusijos kariuomenės vadavietę Makijivkoje, Donecko srityje, kurią užėmė apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ kovotojai. Ukrainos televizija „24 Kanal“, remdamasi savo šaltiniais Ukrainos specialiosiose tarnybose, skelbia, kad per operaciją Ukrainos pajėgos nukovė 70 rusų karių, 15 iš jų žuvo.

Ištikimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino skalikas, Kremliaus propagandos ruporas Vladimiras Solovjovas eilinį kartą ėmėsi grasinti Baltijos šalims už tai, kad šios riboja Rusijos Federacijos piliečių patekimą į savo teritoriją. Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Tai padaryta Seimo nutarimu dėl nepaprastosios padėties paskelbimo.

Palyginus JAV bendrovės „Planet Labs“ darytas palydovines nuotraukas, matyti antradienio sprogimų Rusijos amunicijos sandėlyje Kryme pasekmės. JAV finansuojamo „Laisvosios Europos Radijo/Laisvės radijo“ Ukrainos tarnybos žurnalistas Kyrylo Ovsianijus paskelbė palydovo nuotraukas „Twitter“. Rusijos aneksuotame Kryme antradienį apšaudytas Rusijos amunicijos sandėlis. Tai antras išpuolis Kryme per savaitę. Praėjusį antradienį Kryme apšaudytas Rusijos karinis aerodromas.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigia, kad Rusijos karas Ukrainoje atskleidė tiesą apie Europą. Jo įsitikinimu, jei Europos Sąjunga būtų pataikavusi Vokietijos ir Prancūzijos įnoriams, Ukraina būtų pralaimėjusi karą, o Rusija pultų kitas Europos šalis.

Ukrainos policija pranešė, kad rugpjūčio 15 dieną Kyjivo apylinkėse aptiko asmens, kartu su šeima bandžiusio išsigelbėti nuo Rusijos invazijos į Kyjivą, kūną. Paaiškėjo, kad Rusijos pajėgos dar vasarį sušaudė automobilį, kuriuo šeima – 58-erių metų vyras, jo žmona, 17-metis sūnus ir 5-metė dukra – bandė išsigelbėti nuo į Kyjivą besiveržusių rusų. Šeima bandė išvykti iš okupuoto Bučansko rajono Kyjivo srityje, kai buvo sušaudyti tarp Zdižyvkos ir Blystavycos kaimų.

Sprogimai Rusijos šaudmenų sandėlyje ir transformatorių pastotėje Džankojaus srityje Kryme smarkiai sutrikdė Rusijos kariuomenės aprūpinimą žemyninėje Ukrainos dalyje, teigiama naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) analizėje. Rusijos kariuomenė naudojo Džankojų kaip geležinkelio mazgą, perkeldama kariuomenę ir įrangą iš Krymo į okupuotas gyvenvietes Zaporižios srities pietuose, įskaitant Melitopolį.

Ketvirtadienį Ukrainoje, Lvive, bandydami aptarti karo Ukrainoje užbaigimą „diplomatinėmis priemonėmis“, susitiks Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas. Kaip teigiama Turkijos prezidento tinklalapyje paskelbtame pranešime, R. T. Erdoganas, V. Zelenskio kvietimu, rugpjūčio 18 d. lankysis vienos dienos darbo vizito Lvove.

Praėjusią naktį, uždarius eismą Krymo tiltu nakčiai, pusiasalį paliko okupacinio režimo vadovybė – „premjeras“ Sergejus Aksionovas ir „parlamento pirmininkas“ Vladimiras Konstantinovas su savo šeimomis, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje.

Poltavos srityje vienas pensininkas sugebėjo prisidėti prie dviejų rusų tankų sunaikinimo. Ši istorija įvyko dar kovo mėnesį, tačiau ją tik dabar atskleidė teritorinės gynybos padalinio kariai. Kovo mėnesį, Ukrainos kariuomenei išvarius iš didžiosios teritorijos dalies įsiveržusius Rusijos dalinius, vietos gelbėtojai ir savanoriai ant ribos tarp Poltavos ir Sumų sričių iš upės dugno ištraukė tanką, paskendusį kartu su visa įgula.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad draudimas išduoti vizas Rusijos piliečiams galėtų pastūmėti juos griežčiau tvarkytis savo pačių valstybėje ir pradėti spausti Vladimiro Putiną, jo nusiteikimą užbaigti karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laikysis įsikabinęs Chersono srities Ukrainoje „iki visos pietinės grupuotės susinaikinimo“, UNIAN cituojamas ekspertas Andrejus Piontkovskis. Ukrainos Chersono srities tarybos atstovas Jurijus Sobolevskis pareiškė, kad rusų grupuotė Chersone „faktiškai nebeturi šansų“, nes jau ir karinė vadovybė sprunka. Priežastis – okupacinės pajėgos, po tikslinių smūgių į užnugarį, nebeturi nė vieno tiekimo taško.

Suomija nuo rugsėjo 1 dienos apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10 proc. dabartinės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje, antradienį pranešė vyriausybė. „Turistinių vizų išdavimas visiškai nesustos, tačiau jų skaičius bus gerokai sumažintas“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad antradienio rytą Krymą, Džankojaus apylinkėse, girdėti sprogimai – vykstanti Krymo pusiasalio demilitarizacija. „Rytas prie Džankojaus prasidėjo sprogimais. Priminimas: normalios šalies Krymas yra apie Juodąją jūrą, kalnus, poilsį ir turizmą, o rusų okupuotas Krymas – apie sandėlių sprogimus ir didelę įsibrovėlių bei vagių mirties riziką. Vyksta demilitarizacija“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas.

Estijos premjerė Kaja Kallas paskelbė, kad Estijos vyriausybė nusprendė iš visų šalies viešų vietų pašalinti sovietinius paminklus. Vienas jų – sovietinio tanko skulptūra – antradienį buvo išardytas Estijos mieste Narvoje. Antradienį ryte vyriausybė nusprendė, kad septyni sovietiniai paminklai šiaurės rytiniame Narvos mieste, kuris yra prie sienos su Rusija, turės būti išmontuoti. Darbininkai jau nukėlė šiame mieste stovėjusį memorialinį tanką T-34, kuris bus perkeltas į Estijos karo muziejų.