Karas Ukrainoje

Premjerė Ingrida Šimonytė Miuncheno saugumo konferencijoje susitikusi su JAV Atstovų rūmų nare Nancy Pelosi pabrėžė jos asmeninį ilgametį indėlį sustiprinant Lietuvos ir regiono saugumą bei JAV lyderystę remiant Ukrainą, sekmadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.  „Jungtinių Valstijų vaidmuo sustiprinant mūsų šalies ir regiono saugumą yra ypatingai didelis ir labai vertiname jūsų asmeninį ilgametį indėlį šioje srityje“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Okupuotame Berdiansko poilsio centre kilo gaisras, kur rusų kariai buvo įrengę ligoninę, kilo gaisras, praneša „Obozrevatel“. Teigiama, kad laikinai Rusijos kariuomenės okupuotame Berdainsko mieste, Zaporižios regione, užsiliepsnojo poilsio centras „Rojaus kampelis“. Čia okupantai buvo įkūrę ligoninę, kad būtų galima gydyti sužeistus savo karius. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo viešinti vaizdus iš įvykio vietos.

Rusijos propagandistas prabilo apie norą užpulti Lenkijos teritoriją. Kremliaus planui užimti Kyjivą per tris dienas žlugus ir karinei invazijai tęsiantis jau beveik metus, rusų propagandistas vienos televizinės laidos metu prabilo, kad Rusija neva galėtų „Lenkiją parklupdyti ant kelių per valandą“. Propagandisto teigimu, Kremlius turi tokių ginklų, kad neva „Lenkija būtų sugrąžinta į akmens amžių“. „Lenkija galėtų būti parklupdyta ant kelių per valandą, ji būtų sugąžinta į akmens a...

Ukraina skelbia naujausius duomenis apie patirtus Rusijos kariuomenės nuostolius karinės invazijos Ukrainoje metu. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą mūšio lauke buvo nukauta 590 rusų karių. Be to, šalies gynėjai sunaikino 7 priešo tankus (nuo karinės invazijos pradžios 3 310), 12 šarvuočių (6 545), 1 artilerijos sistemą (2 327) ir kitą karinę techniką.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad viena didžiausių rizikų Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą – tai galimybė laimėti diktatoriui Vladimirui Putinui. Kaip rašo „Ukrinform“, šį pareiškimą J. Stoltenbergas išsakė Miunchene vykstančios saugumo konferencijos metu.  „Nerizikingų variantų nėra. Tačiau didžiausia riziką iš visų – tai Putino pergalė“, – kalbėjo jis.

JAV valstybės atstovas įvardijo, kiek rusų karių jau galėjo žūti Ukrainoje. Kaip rašo UNIAN, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas Miuncheno saugumos konferencijos metu teigė, kad Rusija pradėtos karinės invazijos Ukrainoje metu neteko 200 tūkst. savo karių. Pasak jo, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasirinkta taktika Kremlių skandina į gilesnę krizę. „Kryptis, kurią pasirinko Putinas, tai yra kryptis link strateginio pralaimėjimo“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.

Rusijoje ryškėjant nutylėtiems konfliktams tarp valdžios atstovų ir iki šiol laikytų ištikimiausių diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikų, vienas jų – Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas – užsiminė apie naujos karinės bendrovės įkūrimą. Svarbiausi įvykiai: 19:22 | Pietų Ukrainoje per Rusijos apšaudymą žuvo trys žmonės Pietiniame Ukrainos Chersono regione per Rusijos apšaudymą sekmadienį žuvo trys suaugę šeimos nariai, pranešė regiono pareigūnai.

Nyderlandų vyriausybė šeštadienį pareiškė, kad „keletui“ Rusijos diplomatų teks išvykti iš Nyderlandų, ir apkaltino Maskvą mėginimais slapta atsiųsti savo šnipus į šalį, kurioje įsikūrusios įvairios tarptautinės institucijos, įskaitant Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir pasaulinę cheminių ginklų priežiūros instituciją.

JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje.

Iranas laivais ir valstybinėmis oro linijomis į Rusiją nelegaliai gabeno naujus pažangius tolimojo nuotolio ginkluotus bepiločių orlaivių modelius, skirtus karui su Ukraina, remdamasis šaltiniais iš šios Artimųjų Rytų šalies rašo „The Guardian“. Vladimiro Putino kariniam jūrų laivynui buvo pristatyta mažiausiai 18 dronų, kai lapkritį Rusijos karininkai ir technikai lankėsi Teherane, kur jiems buvo pademonstruotas visas Irano technologijų spektras.

Viename iš Rusijos miestų vaikams buvo vedamos šaudymo pamokos. Kaip rašo NEXTA, Permės mieste, Rusijoje, moksleiviai ir darželinukai buvo supažindinami, kaip reikia valdyti ginklą. Rašoma, kad už pamokų vedimą buvo atsakingi Afganistano ir Čečėnijos veteranų komiteto atstovai. Permės krašte moksleiviams ir darželinukams buvo vedamos šaudymo pamokos. Susitikimą surengė Afganistano ir Čečėnijos veteranų komitetas.

Rusijos kariuomenės vadovybė nustojo perduoti ginklus ir amuniciją karinei bendrovei „Wagner“, rašo „SkyNews“. Kaip teigia šaltiniai, pagrindinė priežastis, kodėl karinė parama Jevgenijaus Prigožino vadovaujamai „Wagner“ nėra perduodama – tai kilę nesutarimai su būtent šios karinės bendrovės vadovu. Tuo metu socialiniame tinkle paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip karinės bendrovės samdiniai, stovėdami prie negyvų žmonių kūnų, teigia kiekvieną dieną Ukrainoje prarandantys šimtus karių.

JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį apkaltino Maskvą Ukrainoje vykdant „nusikaltimus žmoniškumui“, o Rusijos pajėgas – „plačiai paplitusiais ir sistemingais“ išpuoliais prieš šalies civilius gyventojus.  Ji šiuos komentarus išsakė Miuncheno saugumo konferencijoje, likus kelioms dienoms iki vienerių metų sukakties, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Europoje sukėlė karą.

Charkivo meras Igoris Terechovas vargu galėjo numatyti, kad vos užėmus postą jam teks ne tik susidurti su Rusijos kariuomenės puolimu, atlaikyti apsiaustį ir kovoti su savo tautiečiais. Dar įdomesni pokyčiai, anot jo, įvyko jo paties sąmonėje – prasidėjus karui jis tapo aršiu Ukrainos narystės NATO šalininku. Dar praėjusių metų kovo 7-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skyrė Charkivui miesto herojaus vardą.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad Vakarų valstybės nebuvo „pakankamai gerai pasiruošusios“ kariniu atžvilgiu, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak JK atstovo, Vakarų valstybių karinis pasirengimas, turimos atsargos buvo „prastokos“ visame Aljanse, rašo „SkyNews“. Šie B. Wallace'o teiginiai pasirodė iškart po Europos Komisijos primininkės Ursulos von der Leyen pareiškimo, kad Vakarų bloko lyderiai paspartins amunicijos gamybą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje teigė, jog sąjungininkai privalo „padvigubinti“ karinę paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis.  „Turime padvigubinti savo pastangas ir tęsti masinę paramą, kuri yra būtina, kad šie imperialistiniai [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino planai visiškai žlugtų“, – teigė ji konferencijos metu.

Ukrainai prašant naikintuvų, grupė JAV politikų kreipėsi į šalies prezidentą Joe Bideną, kad šis sutiktų Kyjivui perduoti F-16 naikintuvus. UNIAN, cituodama „Politico“ straipsnį, teigė, kad naikintuvų perdavimas Ukrainai galėtų apsaugoti šios šalies oro erdvę. Reaguojant į Rusijos atnaujintą puolimą Ukrainos teritorijoje, taip pat planą suintensyvinti atakas, žengti šį žingsnį JAV yra itin svarbu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje turėtų pareikšti, kad Kyjivui prašant daugiau ginklų, sąjungininkai privalo suteikti Ukrainai to, ko jai reikia, kad nugalėtų Rusiją.  „Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP.

Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių. UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pateikta informacija, skelbia, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 1 010 rusų okupantų. Teigiama, kad iš viso nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 142 270 rusų kariai. Be to, rusų kariuomenė prarado 5 tankus (3 303 nuo invazijos pradžios – red.

Ukrainoje pastebėta autobusų vilkstinė, kurią lydi „Wagner“ kovotojų visureigiai. Teigiama, kad autobusais gali būti atvežama dar daugiau užverbuotų kalinių, sutikusių dalyvauti kare Ukrainoje.

Baltieji rūmai paskelbė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 30 tūkst. „Wagner“ karių. Teigiama, kad Rusijos karinės bendrovės „Wagner“, kuri priklauso Kremliaus ruporui Jevgenijui Prigožinui, kariai aktyviai dalyvavo mūšiuose šalia Bachmuto ir Soledaro miestų, esančių Donecko regione, rašo UNIAN. Pastebima, kad didžioji dalis žuvusių „Wagner“ karių – iš kalėjimo paleisti asmenys, sutikę dalyvauti kare Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulinės saugumo konferencijos metu pateikė savo komentarus, ar Baltarusija gali aktyviai įsitraukti į karinę invaziją Ukrainoje ir tokiu būdu padėti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kariuomenei, rašo UNIAN. Kaip teigė V. Zelenskis, panašu, kad Baltarusija nerodo noro įsitraukti į karą Ukrainoje, tad didelės rizikos, pasak V. Zelenskio, šiuo metu nėra. „Mes manome, kad šiandien tokios tikimybės nėra, nėra didelės rizikos.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace`as pareiškė, kad Rusijos pasitelkiama „mėsmalės“ taktiką karo fronte Ukrainoje nesikeičia. Be to, JK atstovas, reaguodamas į sunaudojamos amunicijos skaičius, paragino ukrainiečius stengtis nusitaikyti į taikinius tiksliau.

Europos Sąjungos valstybės narės ieško būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai, penktadienį pranešė diplomatai, su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui kasdien sunaudojant tūkstančius sviedinių. Estija pateikė pasiūlymą, kad 27 šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad planas yra panašus į bendrą ES pirkimo schemą, pandemijos metu taikytą COVID-19 vakcinoms.

Beveik prieš metus Rusijos pradėtą karą Ukrainoje lydi įnirtingas dezinformacijos mūšis, kurį visų pirma vykdo prorusiški agitatoriai, siekiantys iškraipyti įvykius ir perkelti kaltę dėl daugelio žiaurių nusikaltimų užpultos šalies teritorijoje.  Šie agitatoriai siekia pavaizduoti ukrainiečius kaip nacius arba įteigti, kad Vakarų parama Kyjivui mažėja.

Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinė „Auchan“ yra „visavertis Rusijos agresijos ginklas“. Tokį kaltinimą Dmytro Kuleba pareiškė pasirodžius vieno tyrimo ataskaitai, kurioje teigiama, kad „Auchan“ tiekė prekes Rusijos kariuomenei. „Praėjusiais metais raginau pasaulį boikotuoti „Auchan“ už tai, kad ji nesitraukia iš Rusijos ir nesiliauja finansavusi karo nusikaltimų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad dar neatėjo laikas dialogui su Rusija, šiai intensyvinant Ukrainos puolimą. „Dabar ne laikas dialogui, nes matome Rusiją, kuri pasirinko karą, kuri pasirinko intensyvinti karą ir kuri pasirinko eiti iki karo nusikaltimų ir atakų prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė E. Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos siųsti Ukrainai, NATO partnerėms bandant surinkti Kyjivui pažadėtą sunkiąją techniką. „Tie, kurie gali atsiųsti tokių tankų, tikrai turėtų tai padaryti dabar“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad „intensyviai ragins“ sąjungininkus imtis veiksmų šiuo klausimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad „Ukrainos pergalei alternatyvos nėra“, Kyjivui jau beveik metus kovojant su Rusijos didelio masto invazija. „Ukrainos pergalei alternatyvos nėra... Ukrainai Europos Sąjungoje alternatyvos nėra. Jokios alternatyvos Ukrainai NATO“, – teigė jis kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijai. V. Zelenskis taip pat paragino sąjungininkes „paskubėti“ paremti Kyjivą, sakydamas, kad nuo to priklauso gyvybės. „Turime paskubėti.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland ketvirtadienį pareiškė, jog tam, kad Ukraina būtų saugi, reikia bent jau demilitarizuoti Krymą.  Vašingtonas laikosi pozicijos, kad Maskvos 2014-aisiais aneksuotas Krymas yra Ukrainos teritorijos dalis.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai, reaguodami į jau beveik metus besitęsiančią pabėgėlių iš Ukrainos padėtį, penktadienį paragino padidinti finansinę paramą šiems pabėgėliams ir juos priglaudusioms Europos valstybėms.  UNHCR atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims naujienų agentūrai LETA nurodė, kad Latvija buvo įtraukta į regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą, apimantį dešimt šalių.

Miunchene penktadienį į svarbią saugumo konferenciją prieš pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines renkasi pasaulio lyderiai, Kyjivui vis atkakliau prašant atsiųsti daugiau ginklų. Tris dienas truksiančiame susitikime taip pat bus kalbama apie JAV ir Kinijos santykius, nes Vašingtonui numušus įtariamą Kinijos sekimo balioną virš JAV teritorijos, įtampa labai išaugo.

Kare Ukrainoje nukautas rusų leitenantas Jurijus Šneideris, skelbia Rusijos „Telegram“ naujienų kanalas „Astra“. Jis buvo vienas iš karių, nusifilmavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinėje kalboje. Kilęs iš Krasnojarsko srities, J. Šneideris buvo būrio vadas ir sausio mėnesį mirė nuo skeveldros sukeltų sužeidimų.  Gruodžio 31 d. V. Putinas įteikė J. Šneideriui Drąsos ordiną už dalyvavimą kare Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Ukrainoje sužeistas Tarptautiniame užsieniečių legione tarnaujantis lietuvis gydymui pervežtas į Lietuvą. Tai BNS penktadienį patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos. Anot įstaigos atstovės Karolinos Račkauskienės, lietuvis gydomas Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje. „Jo būklė – stabili, pavojus gyvybei negresia.

NATO žvalgybos duomenimis, Rusija kiekvieniems okupuotiems 90 metrų Ukrainos žemių Rytų Ukrainoje praranda po 2 000 savo karių. Šie skaičiai pasirodė po to, kai NATO gynybos ministrai šią savaitę vykusiame Ramšteino formato susitikime pažadėjo apginkluoti Ukrainą, kad ji apsigintų nuo Rusijos puolimo. Apie tai rašo „The Times“. „Rusija ir toliau meta į karą daug papildomų žmonių.

Ankstų penktadienio rytą Sevastopolyje, okupuotame Krymo pusiasalyje, pasigirdo stiprūs sprogimai.  Rusijos žiniasklaida ir Kremliaus statytiniai Krymo valdžioje pranešė apie sprogimus Balaklavos elektrinėje ir laive Strileckos įlankoje, tačiau vietinės valdžios teigimu, išpuolis Kryme tariamai nepadarė jokios žalos. „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ rašė, kad ankstų penktadienio rytą buvo girdėti du stiprūs sprogimai – 3.58 val. ir 4.00 val.

Jungtinės Valstijos ir toliau tvirtai remia karo draskomą Ukrainą, ketvirtadienį, prieš išvykdamos į didžiausią pasaulyje pasaulinę saugumo konferenciją Vokietijoje, interviu naujienų agentūrai AFP metu sakė vienas iš pagrindinių demokratų senatorių.

NATO generalinis sekretorius interviu AFP papasakojo, kad 2022 m. vasario 24-osios išvakarėse jis ėjo miegoti, tačiau puikiai žinojo, kad miegoti ilgai neteks. Anot NATO vadovo, buvo aiškiai matyti Rusijos pasirengimas pulti Ukrainą. „Aš ėjau miegoti. Tačiau tai buvo trumpa naktis, nes aš žinojau, kad kažkuriuo metu, po kelių valandų, kažkas mane pažadins – būtent taip ir nutiko“, – aiškino J. Stoltenbergas, prisimindamas tą dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusija jau pradėjo naują puolimą Rytų Ukrainoje. Jis taip pat atmetė galimybę Ukrainai atsisakyti bet kokių savo teritorijų galimame taikos susitarime su Rusija. V. Zelenskis interviu BBC teigė, kad prognozuojamas nauja Rusijos puolimas jau prasidėjo. „Rusijos atakos jau vyksta keliais frontais“, – sakė jis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis rusų politologas pateikė prognozę, ko gali tikėtis Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Ukrainai gavus Vakarų tiekiamus ginklus, reikalingus įvykdyti kontrpuolimą. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:02 | „Wagner“ nuostoliai Ukrainoje: skelbia, kad žuvo daugiau kaip 30 tūkst. karių Baltieji rūmai paskelbė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 30 tūkst. „Wagner“ karių.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės planuoja dideles naujas sankcijas Rusijai, minint vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą metines, ketvirtadienį pranešė aukšto rango JAV pareigūnė. „Apie 24 dieną pamatysite naują didelį JAV ir visų mūsų G-7 (Didžiojo septyneto) partnerių sankcijų paketą“, – žurnalistams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.

2022 m. spalio pradžioje mažai kam žinomo Rusijos vyriausybės departamento darbuotojai, dirbantys nedideliame verslo centre Maskvos šiaurės rytuose, nerimavo dėl orų. Ne orų Maskvoje, bet keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas prieš kelias savaites buvo paskelbęs aneksuotais ir priklausančiais Rusijai.

Nuteistas vagis ir žmogžudys Anatolijus Salminas iš kalėjimo grįžo metais anksčiau nei numatyta: toks jo atlygis už savanorišką dalyvavimą Rusijos invazijoje į Ukrainą ir sugebėjimą išgyventi. Šimtai nuteistųjų, užverbuotų į Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ gretas, žuvo arba buvo sunkiai sužeisti Ukrainoje, kur samdiniams buvo pavesta vykdyti pačias sunkiausias užduotis.

Rusai Blagoveščensko mieste išreiškė paramą savo kariams, kurie tęsią karinę invaziją Ukrainoje. Kaip rašo „SkyNews“, nors tarptautiniu mastu Rusijos kariniai veiksmai buvo pasmerkti, o už tai Kremliui buvo skirtos sankcijos, kai kuriose šalies agresorės vietovėse rusai vis tiek išreiškia paramą karinei invazijai.

Rusijoje aptiktas mirusios šalies gynybos ministerijos finansų skyriaus vadovės kūnas. Kaip skelbia UNIAN, „paslaptingas biurokratų maras Rusijoje tęsiasi“. Pranešama, kad rusų atstovė Maryana Yankina „paslaptingai“ iškrito pro langą. Tuo metu teisėsaugos institucijos iškėlė neva galimą savižudybės versiją. Tačiau tai – ne pirmas panašus atvejis, susijęs su rusų pareigūnų mirtimi.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu Estijoje pareiškė, kad Rusija toliau į karo frontą Ukrainoje siunčia didelį skaičių karių, rašo „The Guardian“. Tačiau pastebima, kad diktatoriaus Vladimiro Putino siunčiami kariai į Ukrainą yra netinkamai aprūpinti karinėmis priemonėmis, be to, okupantai nėra tinkamai apmokyti.

NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija, net ir po dabartinės krizės, kurią išprovokavo prezidento Vladimiro Putino prieš metus pradėta invazija į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos vadovas Jensas Stoltenbergas. Rusijai užpuolus provakarietišką kaimynę, Europoje kilo jos pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krizė, o NATO buvo priversta atlikti didžiausią nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo savo gynybos reviziją. „Prezidentas Putinas nori kitokios Europos.

Autoritariškas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį tikino, kad jo šalis, kur yra dislokuota Rusijos karių, prie Maskvos puolimo Ukrainoje prisidėtų tik užpulta ukrainiečių kariuomenės. Be to, diktatorius pagrasino Lietuvai bei Lenkijai.