Karas Ukrainoje

Kinijos lyderis Xi Jinpingas turėtų susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, skelbia „The Wall Street Journal“.  „SkyNews“, cituodama „The Wall Street Journal“, sako, kad Xi Jinpingas ruošiasi aplankyti Maskvą ir tai gali padaryti artimiausiais mėnesiais.  Vienas iš šaltinių tvirtino, kad Kinijos lyderis kartu su V. Putinu surengs viršūnių susitikimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį lankydamasis Lenkijoje pareiškė, kad Kyjivas išlieka „laisvas“. „Kyjivas išlieka stiprus, Kyjivas išlieka išdidus, išlieka aukštas ir, svarbiausia, išlieka laisvas“, – sakė J. Bidenas prie Varšuvos karališkosios pilies susirinkusiai miniai. J. Bidenas taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra išbandymas visoms demokratinėms šalims. „Kai Rusija įsiveržė, buvo išbandyta ne tik Ukraina.

Europos Sąjunga antradienį paragino savo šalis nares tiekti Ukrainai daugiau šaudmenų iš savo atsargų ir iš visų užsakymų, kuriuos jos jau yra pateikusios gynybos pramonei, kad padėtų įveikti įsiveržusias Rusijos pajėgas. Kai kuriais skaičiavimais, Ukraina kasdien iššaudo iki 6 000–7 000 artilerijos sviedinių, t. y. maždaug tiek pat, kiek maža Europos valstybė užsako taikos metu, tačiau tai yra tik maždaug trečdalis to skaičiaus, kurį naudoja Rusija, praėjus beveik metams nuo karo pradžios.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pakartojo JAV nuogąstavimus, jog Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus, kad padėtų jai tęsti karą prieš Ukrainą. „Šį imperinį užkariavimo karą pradėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas. Būtent V. Putinas toliau eskaluoja karą“, – sakė J. Stoltenbergas. „Taip pat vis labiau nerimaujame, kad Kinija gali planuoti teikti paramą letaliniais [ginklais] Rusijos karui“, – pridūrė jis.

Kyjivas antradienį pažadėjo išvaryti iš Ukrainos rusų pajėgas ir nubausti invaziją prieš beveik metus pradėjusią Rusiją. „Jie strategiškai yra aklavietėje“, – netrukus po to, kai baigėsi Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinė kalba, per „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Mūsų tikslas – išvaryti juos iš Ukrainos ir nubausti už viską“, – pridūrė jis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „strategine nesėkme“, rusų prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjus „kruopščiai ir sistemingai“ tęsti Maskvos prieš beveik metus pradėtą puolimą provakarietiškoje kaimynėje. „Vieni metai po to, kai prezidentas Putinas užpuolė Ukrainą. Aišku, kad jo karas visais atžvilgiais yra strateginė nesėkmė“, – sakė A. Blinkenas Atėnuose, kur užbaigia penkių dienų kelionę regione. „Niekas nenorėjo šito karo.

Ukraina tikisi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) susitarti dėl naujos ilgalaikio finansavimo programos, kurios vertė viršytų 15 mlrd. JAV dolerių, pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis po susitikimo Kyjive su TVF vadove Kristalina Georgieva. „Aptarėme finansinės paramos Ukrainai mechanizmus. Pasiekėme pažangą įgyvendindami stebėsenos programą, visų pirma pasiekėme visus struktūrinius švyturėlius.

Jau netrukus sukaks lygiai metai, kaip Ukrainoje Rusija pradėjo plataus masto karą. Jam prasidėjus ėmė kilti klausimai, ar panašiam pavojui pasirodžius prie mūsų durų Vakarai būtų vieningi ir turėtų pajėgumų mus apginti?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – interviu su prezidento Gitano Nausėdos patarėju Kęstučiu Budriu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) antradienį apkaltino Rusiją įvykdžius karo nusikaltimą, kai per raketinę ataką geležinkelio stotyje Rytų Ukrainoje žuvo apie 60 civilių, bėgančių nuo karo.  Išpuolis Kramatorsko geležinkelio stotyje praeitų metų balandį yra vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių prieš civilius gyventojus nuo praėjusių metų vasario 24-osios, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pradėjo plataus masto invaziją.

 JAV prezidento Joe Bideno pirmadienio vizitas Kyjive parodė, kokia Ukraina yra tvirta ir svarbi visam pasauliui, savo vakaro kreipimesi pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apibendrindamas JAV lyderio vizitą V. Zelenskis sakė: „Ši diena buvo simbolinė.

Kinijos užsienio reikalų ministras antradienį sakė, kad Pekinas yra „labai susirūpinęs“ dėl karo Ukrainoje – „intensyvėjančio ir net tampančio nevaldomu“. Pekinas „dirbs su tarptautine bendrija, kad skatintų dialogą ir konsultacijas, atsižvelgtų į visų šalių susirūpinimą ir siektų bendro saugumo“, pareiškė Qin Gangas, Kinijos sostinėje sakydamas kalbą apie pasaulinį saugumą.

JAV prezidentas Joe Bidenas Lenkijoje konsultuosis su sąjungininkėmis iš rytinio NATO sparno, artėjant dar sudėtingesniam karo Ukrainoje etapui. Po pirmadienio vizito Ukrainoje, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, J. Bidenas vėlai vakare atvyko į Varšuvą, kur jo misija bus stiprinti Vakarų vienybę, Ukrainai ir Rusijai rengiantis pradėti pavasario puolimus.

J. Bidenas , antradienį lankydamasis Lenkijoje pareiškė, kad Kyjivas išlieka „laisvas“, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pergalės kare nepasieks. Svarbiausios naujienos: 23:43 | Lėktuvas uždangstytais langais, tylus naktinis traukinys: J. Bideno kelionė į Kyjivą Netikėta JAV prezidento Joe Bideno kelionė į Ukrainos sostinę prasidėjo naktį viename karinio oro uosto netoli Vašingtono angare. Sekmadienį 4 val. (11 val.

Karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad jo samdiniams, dislokuotiems Ukrainoje, trūksta amunicijos, rašo „The Guardian“. Septynių minučių trukmės garsinėje žinutėje, publikuotoje jo oficialiame „Telegram“ kanale, pripažino, kad „Wagner“ samdiniai šiuo metu susiduria su „rimta problema“ negaudami reikiamo kiekio amunicijos. Be to, J. Prigožinas metė kaltinimus Rusijos atstovams, kurie, pasak jo, samdiniams nesuteikia reikiamo kiekio amunicijos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo Kinija, kad Pekinas yra atsakingas už taikos įtvirtinimą pasaulyje, todėl ragina neremti Rusijos, kuri pradėjo karą Ukrainos teritorijoje. Kaip rašo „SkyNews“, A. Baerbock perspėjo Kinijos atstovus neperduoti ginklų Rusijai, mat Pekinas taip pat yra atsakingas už taikos įtvirtinimą.

Po netikėto JAV prezidento Joe Bideno vizito Ukrainoje, socialiniame tinkle galingiausios valstybės lyderis paviešino ir specialią fotografiją. J. Bidenas oficialioje socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ paviešino fotografiją – joje įamžinta gauto laiško žinutė, kurioje sakoma: „Pone prezidente, prašau priimti mano didžiausią pagarbą už jūsų drąsą ir lyderystę. Šlovė Ukrainai!“. Tuo metu J. Bidenas prieraše paminėjo: „Kyjivas pavergė mano širdį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šią savaitę gali ryžtis surengti naują puolimą, skelbia UNIAN. Tiesa, V. Zelenskis atkreipia dėmesį, kad, praėjus beveik metams nuo karinės invazijos pradžios, Rusijos galybė išblėso. Interviu „Die Welt“ prezidentas taip pat pastebėjo, kad prieš metus Rusija neturėjo pakankamai resursų tam, kad galėtų pradėti plataus masto invaziją Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos įspėjo Maskvą likus „kelioms valandoms“ iki netikėtos prezidento Joe Bideno pirmadienį surengtos kelionės į Kyjivą, kad būtų išvengta bet kokio konflikto, sakė aukšto rango Baltųjų rūmų patarėjas. „Mes pranešėme rusams, kad prezidentas Bidenas vyks į Kyjivą. Tai padarėme likus kelioms valandoms iki jo išvykimo dekonfliktavimo tikslais“, – žurnalistams sakė prezidentą kelionėje lydintis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Prieš pat JAV prezidento Joe Bideno vizitą į Ukrainą vyko „bazinė komunikacija su rusais“, kad būtų išvengta nesusipratimų, pirmadienį sakė Baltieji rūmai.

Kokią žinią Vladimirui Putinui siunčia į Kyjivą atvažiavęs JAV prezidentas Joe Bidenas? „Dėmesio centre“ svečiai – prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys ir Rytų Europos Studijų centro direktorius Linas Kojala.

Nepaisant JT tarpininkaujant pasiekto susitarimo, iš Ukrainos išgabenamų grūdų kiekis pastaruoju metu sumažėjo, o grūdus gabenančių laivų patikrinimų sumažėjo perpus, palyginti su prieš keturis mėnesius fiksuotais skaičiais. Ukrainos ir kai kurie JAV pareigūnai kaltina Rusiją sulėtinus patikrinimų procesus, nors pati Maskva tai neigia.

Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad Maskvos karinis pralaimėjimas Ukrainoje yra neišvengiamas, net jei Kremlius pasiųs daugiau karių į provakarietišką šalį. „Dešimčių tūkstančių Rusijos karių gyvybės buvo beprasmiškai sugriautos“, – sakė A. Navalnas prieš pirmąsias Rusijos puolimo Ukrainoje metines paskelbtame pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas vasario 20-ąją atvyko netikėto vizito į Kyjivą. Kartu su savo vyru Volodymyru Zelenskiu jį pasitiko ir pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska, kuri JAV prezidentą pasitiko Marijos rūmuose – Ukrainos prezidento ceremoninėje rezidencijoje Kyjive. Šiam reikšmingam visai šaliai įvykiui pažymėti pirmoji Ukrainos ponia pasipuošė ypatinga sage. Į ukrainiečių gamintojų A.M.G. paltą ji įsisegė putino šakelės, vieno iš šalies simbolių, puošmeną.

Japonijos premjeras Fumio Kishida pirmadienį sakė, kad vasario 24-ąją – per Rusijos invazijos į Ukrainą metines – internetu surengs Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderių ir ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pasakė, kad viena didžiausių rizikų Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą – tai galimybė laimėti diktatoriui Vladimirui Putinui. Pasak NATO vadovo, Putinas net nesvarsto apie taiką, planuoja eskaluoti karinę situaciją ir vykdyti naujus puolimus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras sako esąs tikras, jog nusprendusi tiekti ginklus su Ukraina kariaujančiai Rusijai, Kinija sulauktų Vakarų bendruomenės sankcijų. Taip Gabrielius Landsbergis pirmadienį kalbėjo po Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškimo sekmadienį, kad Kinija svarsto tokią galimybę. „Buvo manančių, jog Vakarai nebus vieningi, kai Rusija puolė Ukrainą. Mes buvome vieningi, ir iš to galima pasimokyti.

Likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, Japonija skirs Ukrainai naują 5,5 mlrd. dolerių (apie 5,18 mlrd. eurų) vertės finansinę paramą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida. „Vis dar reikia padėti žmonėms, kurių pragyvenimo šaltinius sugriovė karas, ir atkurti sugriautą infrastruktūrą. Nusprendėme skirti papildomą 5,5 mlrd. dolerių finansinę paramą“, – sakė jis kalbėdamas analitinio centro simpoziume.

Praėjusią savaitę iš Lietuvos į Ukrainą išsiųstas specialus mikroautobusas su 6240 vienetų kraujo surinkimo maišelių siunta sėkmingai pasiekė Kyjivą. Nacionalinio kraujo centro (NKC) kartu TV3 televizija vykdomos paramos akcijos dėka, siunta pristatyta į Kyjive įsikūrusį Ukrainos transplantacijos koordinavimo centrą, kuris atsakingas už kraujo surinkimą ir jo paskirstymą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo Kiniją nesiųsti Rusijai ginklų karui Ukrainoje, Pekinui atmetus JAV pareiškimus, kad Kinija svarsto tokią galimybę. J. Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“ „Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

JAV prezidentas atvyko netikėto vizito į Kyjivą, tuo pademonstruodamas ukrainiečių palaikymą kovoje su agresore Rusija. Skambant oro pavojaus sirenoms Joe Bidenas pagerbė žuvusius Ukrainos karius.  Ukrainos žiniasklaida pirmadienį dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš sostinės, kuriuose matyti prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš JAV Joe Bidenas. Vokietijos leidinio „Bild“ žurnalistas Julianas Roepcke kiek anksčiau tviteryje parašė, kad į Kyjivą atvyko JAV prezidentas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai pirmadienį paragino padidinti finansinę paramą karo pabėgėliams ukrainiečiams, skaičiuojama, kad vien Lietuvoje tam reikėtų 16,8 mln. eurų. Beveik metus besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, savo namus turėjo palikti milijonai Ukrainos gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo pernai vasario apie 5 mln. žmonių pabėgo į Europą, nors dalis jų taip pat sugrįžo atgal. Vien Lietuvoje registruota per 72 tūkst.

Rusijos futbolo klubo „Arsenal“ atstovo sūnus Artiomas Ovsianikovas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame skundžiasi šveicarų nesvetingumu. Atėjęs į vietos futbolo varžybas jis susidūrė su nedraugišku vietos sirgalių elgesiu jo atžvilgiu kai nusprendė garsiai rusiškai komentuoti įvykius aikštėje. Vokietijoje studijuojantis A. Ovsianikovas „savaitgaliais lankosi įvairiose Europos šalyse“, o šį nusprendė pasižiūrėti, kaip žaidžia šveicarų „Bazel“ ir „Servette“ futbolo klubai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pasauliui gresia Trečiasis pasaulinis karas, jeigu Kinija padės agresorei Rusijai kariauti prieš Ukrainą. Jis išreiškė viltį, kad Pekinas šiuo klausimu išlaikys pragmatišką poziciją. Kalbėdamas italų leidiniui „Corriere della Sera“ Ukrainos vadovas pažymėjo, kad viešai kreipėsi į Kinijos valdžią prašydamas nesuteikti Kremliui palaikymo.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas be reikalo gaišta laiką bandymams užmegzti dialogą su Vladimiru Putinu. Italų laikraščio „Corriere della Sera“ korespondentas V. Zelenskio paklausė, ar jis sutinka su E. Macrono pozicija, kad Rusiją „reikia nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad reikia palikti dialogo su Rusijos lyderiu galimybę. „Tai būtų nenaudingas dialogas; iš tikrųjų Macronas be reikalo gaišta laiką.

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusija turės atsakyti už visus savo nusikaltimus, jeigu norės normalių santykių su Vakarais po karo Ukrainoje. Estų politikės teigimu, kuomet karas Ukrainoje baigsis, Rusija turės būti patraukta atsakomybėn už visus savo karo nusikaltimus, o taip pat už sprendimą užpulti savo kaimynę, jeigu ji tikisi turėti bent menkiausią galimybę vystyti normalius santykius su Vakarais.

Kinija užsiminė apie neva parengtą taikos planą, siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karinę invaziją Ukrainoje. Visgi atkreipiamas dėmesys, kad taikos plane nurodytos įdėjos gali atitikti diktatoriaus Vladimiro Putino siekius. Svarbiausi įvykiai: 23:28 | Kremlius apkaltino Moldovą Kremlius pirmadienį apkaltino Moldovą „antirusiška isterija“ po to, kai jos ministras pirmininkas paragino demilitarizuoti Maskvos remiamą separatistinį Padniestrės regioną.

Artėjant žiemai Lietuva ruošėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos bangai, tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 74,3 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Pastaruoju metu vidutiniškai per parą atvyksta apie 50 pabėgėlių, per savaitę – iki trijų šimtų. Šie rodikliai yra mažesni nei rudenį, rodo oficiali statistika.

Pietiniame Ukrainos Chersono regione per Rusijos apšaudymą sekmadienį žuvo trys suaugę šeimos nariai, pranešė regiono pareigūnai. Dar keturi žmonės, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti, kai į namo kiemą Burgunkos kaime įskriejo sviedinys, pranešė pareigūnai. „Rusų okupantai išžudė šeimą Chersono regione, – sakoma regiono administracijos pareiškime. – Trys žmonės – tėvas, motina ir dėdė – žuvo tragedijos vietoje.

Prancūzija sekmadienį pranešė, kad iki kito savaitgalio pradės tiekti šarvuočius, kuriuos pažadėjo Ukrainai karui su Rusija. Šios AMX-10 tipo transporto priemonės, kartais vadinamos „lengvaisiais tankais“, naudojamos ginkluotai žvalgybai ir atakoms prieš priešo tankus. Pirmieji šarvuočiai į Ukrainą bus išsiųsti „iki kitos savaitės pabaigos“, sakė gynybos ministras Sebastienas Lecornu laikraščio „Le Parisien“ sekmadieniniam leidiniui.

Chersono srities karinės administracijos atstovai pranešė, kad Rusijos pajėgos, paleisdamos artilerijos šūvius, sekmadienį smogė Burhunkos kaimui. Vienas iš sviedinių pataikė į šeimos namo kiemą, rašo „Ukrinform“. Tuo metu namuose buvo trys suaugę asmenys ir dar du vaikai. Rusų surengtos atakos metu žuvo vaikų tėtis ir mama, taip pat dėdė. Tuo metu 13-metis vaikas buvo sužeistas ir nugabentas į ligoninę, o 8-erių metukų berniukas per stebuklą liko nesužeistas.

Laikinai okuputame Kryme rusų karininkai mobilizuotiems asmenims leidžia išvykti trumpų atostogų už nustatytą mokestį, rašo „Obozrevatel“. Teigiama, kad Kryme karininkai siūlo mobilizuotiems rusams išvykti trumpalaikių atostogų namo už 1 tūkst. JAV dolerių. Tvirtinima, kad Rusijos ginybos ministerijos atstovai šį karininkų vykdomą „verslo“ planą žino, tačiau tokia veikla vis tiek nėra kontroliuojama, pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Pilkoje vėsaus sausio mėnesio ryto niūrumoje atsiduriame uždraustoje vietoje. Jos lokacija yra kruopščiai saugoma. Galima išduoti tik tai, kad ji yra Ukrainos šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Čia veikia vienintelis šalyje potrauminio streso sutrikimui (PTSS) gydyti skirtas karių reabilitacijos centras, rašo „The Economist“.  Į jį atvykstantys arba jį paliekantys kariai yra sodinami į civilinius automobilius, siekiant neatkreipti papildomo dėmesio.

Premjerė Ingrida Šimonytė Miuncheno saugumo konferencijoje susitikusi su JAV Atstovų rūmų nare Nancy Pelosi pabrėžė jos asmeninį ilgametį indėlį sustiprinant Lietuvos ir regiono saugumą bei JAV lyderystę remiant Ukrainą, sekmadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.  „Jungtinių Valstijų vaidmuo sustiprinant mūsų šalies ir regiono saugumą yra ypatingai didelis ir labai vertiname jūsų asmeninį ilgametį indėlį šioje srityje“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Okupuotame Berdiansko poilsio centre kilo gaisras, kur rusų kariai buvo įrengę ligoninę, kilo gaisras, praneša „Obozrevatel“. Teigiama, kad laikinai Rusijos kariuomenės okupuotame Berdainsko mieste, Zaporižios regione, užsiliepsnojo poilsio centras „Rojaus kampelis“. Čia okupantai buvo įkūrę ligoninę, kad būtų galima gydyti sužeistus savo karius. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo viešinti vaizdus iš įvykio vietos.

Rusijos propagandistas prabilo apie norą užpulti Lenkijos teritoriją. Kremliaus planui užimti Kyjivą per tris dienas žlugus ir karinei invazijai tęsiantis jau beveik metus, rusų propagandistas vienos televizinės laidos metu prabilo, kad Rusija neva galėtų „Lenkiją parklupdyti ant kelių per valandą“. Propagandisto teigimu, Kremlius turi tokių ginklų, kad neva „Lenkija būtų sugrąžinta į akmens amžių“. „Lenkija galėtų būti parklupdyta ant kelių per valandą, ji būtų sugąžinta į akmens a...

Ukraina skelbia naujausius duomenis apie patirtus Rusijos kariuomenės nuostolius karinės invazijos Ukrainoje metu. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą mūšio lauke buvo nukauta 590 rusų karių. Be to, šalies gynėjai sunaikino 7 priešo tankus (nuo karinės invazijos pradžios 3 310), 12 šarvuočių (6 545), 1 artilerijos sistemą (2 327) ir kitą karinę techniką.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad viena didžiausių rizikų Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą – tai galimybė laimėti diktatoriui Vladimirui Putinui. Kaip rašo „Ukrinform“, šį pareiškimą J. Stoltenbergas išsakė Miunchene vykstančios saugumo konferencijos metu.  „Nerizikingų variantų nėra. Tačiau didžiausia riziką iš visų – tai Putino pergalė“, – kalbėjo jis.

JAV valstybės atstovas įvardijo, kiek rusų karių jau galėjo žūti Ukrainoje. Kaip rašo UNIAN, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas Miuncheno saugumos konferencijos metu teigė, kad Rusija pradėtos karinės invazijos Ukrainoje metu neteko 200 tūkst. savo karių. Pasak jo, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasirinkta taktika Kremlių skandina į gilesnę krizę. „Kryptis, kurią pasirinko Putinas, tai yra kryptis link strateginio pralaimėjimo“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.