Karas Ukrainoje

Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V. Putino karo mašiną. Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Penktadienį sukanka metai, kai Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. BNS pateikia svarbiausių datų, susijusių su karu Ukrainoje, apžvalgą. 2022-ųjų vasario 24-oji. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos, o pirmųjų karo metinių išvakarėse paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką. JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.

Ukraina nebeturi didelių problemų atakuoti taikinius, esančius toli už Rusijos linijų, kur anksčiau ukrainiečių ginklai nepasiekdavo, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.  Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos yra pajėgios pasiekti ir okupuotuose miestuose esančius okupantams svarbius strateginius taikinius. Apie tai jis kalbėjo komentuodamas sprogimus Mariupolyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą, BBC cituoja UNIAN.   „Manau, kad prezidentas Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą. Tačiau jų idėjos, misija ir viltis liečia visą Ukrainą: kad mes prarastume savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Ir todėl, manau, visi suprato: jei negali užimti sostinės, negali okupuoti Ukrainos. Todėl tai labai svarbu.

Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį komisarą, kuris prižiūrėtų sankcijų rengimą ir vykdymą, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Karalystės leidiniui „The Guardian“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar Rusijos karo Ukrainoje metinių išvakarėse paskelbė apie dešimt svarbiausių pergalių, kurias pavyko šaliai pasiekti per pastaruosius metus.

Estijos gynyba prasideda nuo Ukrainos, ketvirtadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, duodama interviu naujienų agentūrai AFP, pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. „Aiškiai matome, kad mūsų gynyba dabar prasideda nuo Ukrainos, nes Ukraina kovoja su ta pačia grėsme... Taigi, kol jie ten kovoja, jie silpnina tą patį priešą, kaip ir mes“, – angliškai AFP sakė K. Kallas.

Jungtinės Tautos turi balsuoti dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo karius iš Ukrainos. Planuojama, kad jis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodys, kiek visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.

Ukraina nugalės įsiveržusias Rusijos pajėgas, nors baiminamasi smūgių per pirmąsias karo metines, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dėl beveik metus trunkančio karo Vakarų lyderiai sustiprino savo paramą Kyjivui, o ketvirtadienį, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai rengiantis balsuoti dėl pasiūlymo, kuriuo raginama užtikrinti ilgalaikę taiką, Didžiojo septyneto (G-7) ministrai aptarė naujas sankcijas Rusijai.

Minint metus nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą Lietuva dar kartą pasmerkė agresiją, pagerbė jos aukas. Užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė pareiškimą, kad šį Rusijos karinė agresija, kaip ir Krymo aneksija 2014 metais bei 2022 metų neteisėtas sprendimas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, yra grubus tarptautinės teisės normų pažeidimas, sudarantis agresijos nusikaltimą.

Rusija tęs savo agresiją, kol jaus nebaudžiamumą, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjoje pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pranešė užsienio reikalų ministerija.   “Tikrasis Rusijos tikslas – įvelti Jungtines Tautas ir tarptautinę bendruomenę į iškreiptą savo žaidimą, kuriuo siekiama kurti įtakos, nestabilumo ir dominavimo sferas. Tai primena kolonijinius laikus ir prieštarauja pačių Jungtinių Tautų esmei ir prasmei.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad per karo prieš Ukrainą metus Rusija prarado 10 kartų daugiau karių nei per 10 metų Afganistane.  Jis taip pat pažymėjo, kad rusai patyrė didžiulių įrangos nuostolių.  „Prieš metus daugelis tikėjosi, kad Kyjivas kris per 3 dienas. Šiandien pagrindinėse vietose diskutuojama, kokia turėtų būti Ukrainos pergalė ir kaip įforminti Rusijos pralaimėjimą“, – sakė O. Reznikovas.

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas ketvirtadienį pristatė, jos teigimu, „viską keičiantį“ duomenų centrą, skirtą rinkti ir analizuoti įrodymus apie nusikaltimus Rusijos užpultoje Ukrainoje. „Tikimės, kad ši duomenų bazė pradės veikti iki šių metų vasaros“, – sakė Hagoje įsikūrusio Eurojusto pirmininkas Ladislavas Hamranas. „Ši duomenų bazė viską keičia baudžiamojo persekiojimo už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus srityje“, – teigė jis žurnalistams.

Rusija 2022-ųjų vasario 24-ąją be perspėjimo ir neturėdama jokio pagrindo įsiveržė į kaimyninę Ukrainą. Tą dieną visame pasaulyje prasidėjo jau metus trunkantis gedulas, kadangi Rusija vis dar nenustoja bombarduoti miestų ir žudyti civilių.

Kinijos vyriausybė rengdama taikos planą, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, su Kyjivu nesikonsultavo, pareiškė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Ukrainos aukšto rango pareigūnas. „Kinija su mumis nesitarė“, – sakė jis žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP.

Vakarų šalių Rusijai paskelbtos sankcijos turi „labai reikšmingą poveikį“, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, pavadinusi invaziją į Ukrainą Vladimiro Putino „strategine nesėkme“. „Mano nuomone, mūsų sankcijos iki šiol turėjo labai didelį neigiamą poveikį Rusijai. Nors tam tikros priemonės padėjo Rusijos ekonomika išsilaikyti geriau, nei buvo galima tikėtis iš pradžių, ji dabar susiduria su dideliu biudžeto deficitu“, – pažymėjo pareigūnė.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį baigė savo vizitą Europoje, kur siekė sustiprinti partnerystę su sąjungininkais pavojų jaučiančiame rytiniame NATO flange.  J. Bideno susitikimas Varšuvoje su Bukarešto devyneto šalių lyderiais įvyko baigiantis jo intensyviam keturių dienų trukmės vizitui į Ukrainą ir Lenkiją. JAV lyderio tikslas buvo patikinti sąjungininkus, kad JAV parama stengiantis priversti Rusiją atsisakyti imperialistinių užmojų neslopsta.

Rusijos teritorijoje, Belgorodo srityje, nukrito šturmo lėktuvas Su-25, skelbiama „Baza“. Šaltinių teigimu, lėktuvas nukrito ant ūkinio pastato, dėl ko kilo gaisras. Pilotas spėjo katapultuotis, tačiau vėliau buvo pranešta apie jo mirtį. Paviešintose nuotraukose matyti Orechovo kaimo pakraštyje nukritusio Su-25 gaisro pasekmės. Kol kas nėra aišku, dėl kokių priežasčių – techninio gedimo, piloto klaidos ar išorinio poveikio – nukrito Rusijos kariuomenės orlaivis.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį dar kartą sukritikavo Rusijos sprendimą sustabdyti savo dalyvavimą svarbioje sutartyje dėl branduolinės ginkluotės, bet pabrėžė, jog nėra požymių, kad Maskva artėja prie sprendimo iš tikrųjų panaudoti branduolinį ginklą. „Didelė klaida taip daryti, nelabai atsakinga“, – Varšuvoje įvykusio susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir rytinių Europos šalių lyderiais kuluaruose JAV televizijai „ABC News“ sakė J. Bidenas.

Rusijai sustabdžius dalyvavimą Naujojoje START sutartyje premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog Maskva naudoja triukus spaudimui padidinti. „Praktiškai sakyčiau, kad šis susitarimas realiai buvo įgyvendinamas labai ribotai. Vladimiras Putinas turi įprotį naudoti tokius triukus, kad padidintų spaudimą, todėl tai nieko nestebina“, – trečiadienį Jungtinių Valstijų transliuotojui CNN sakė I. Šimonytė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Aljansas mato ženklus, kad Kinija ruošiasi tiekti Rusijai ginklus, kuriuos ji galėtų panaudoti kare prieš Ukrainą, remdamiesi „Reuters“ skelbia UNIAN.  Svarbiausios naujienos: 23:47 | Rusijoje prie sienos su Ukraina sudužo šturmo lėktuvas Su-25  Rusijos Belgorodo srityje prie Ukrainos sienos sudužo rusų šturmo lėktuvas Su-25, patvirtino srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Obozrevatel“ rašo, kad Rusijos pradėtame kare su karinės amunicijos trūkumu susiduria ne tik karinės benrovės „Wagner“ samdiniai, bet ir kiti Kremliaus kariuomenės daliniai.

Po istorinio vizito Ukrainoje ir Lenkijoje, JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį su savo delegacija išskrido iš Varšuvos atgal į Jungtines Valstijas. Visgi socialinėje erdvėje pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip J. Bidenas, lipdamas į lėktuvą, užkliuvo už laiptelio ir suklupo.

Mirė šešis mėnesius rusų nelaisvėje išbuvęs legendinis „Azov“ pulko 1-ojo bataliono vadas Olehas Mudrakas, trečiadienį rašo UNIAN. Teigiama, kad apie „Azov“ pulko gynėjo mirtį socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė jo sūnėnas Danilas.

Jungtinių Tautų ekspertai trečiadienį pareiškė, kad praėjus metams po Rusijos invazijos sąmoningas Rusijos vykdomas Ukrainos kultūros naikinimas gali reikšti bandymą ištrinti ukrainiečių teisę į savo tapatybę. Ekspertai paragino nutraukti tyčinį kultūrinės, istorinės ir religinės reikšmės vietų, institucijų ir objektų naikinimą Ukrainoje. Jie teigė, kad ukrainiečių tautos istorijos ir tapatybės menkinimas naudojamas kaip karo ir neapykantos pateisinimas.

Popiežius Pranciškus trečiadienį, prieš pat pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, dar kartą paragino nutraukti ugnį kare, kurį jis pavadino absurdišku ir žiauriu.  „Žuvusieji, sužeistieji, pabėgėliai ir izoliuotieji, sugriovimai, ekonominė ir socialinė žala kalba patys už save“, – teigė 86-erių pontifikas per savaitinę bendrąją audienciją.

Estija uždraudė savo šalyje gyvenantiems rusams turėti šaunamųjų ginklų. Kaip skelbia UNIAN, Estijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį šaunamuosius ginklus turėti tik Europos Sąjungos arba NATO valstybių piliečiams, tačiau ne Rusijos piliečiams. Pastebima, kad naujas įstatymas turėtų įsigalioti nuo šių metų kovo mėnesio.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvavo valstybės organizuotame patriotiniame mitinge Maskvoje. Čia jis pareiškė, kad Rusija kovoja dėl savo „istorinių žemių“ Ukrainoje. Visgi Ukrainos prezidento patarėjas pastebi, kad tokie renginiai kelia rimtų klausimų dėl paties diktatoriaus ir čia susirinkusių rusų psichologinės būklės.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį susitikęs su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ir vystomojo bendradarbiavimo sekretoriumi Jamesu Cleverly kvietė įsipareigoti Ukrainos pergalei. „Mūsų ryžtas ir valia sustabdyti ir nugalėti Rusiją Ukrainoje išlieka toks pat stiprus kaip ir prieš metus, todėl turime išlaikyti bei didinti paramos Ukrainai apimtis – jokio nuovargio, jokio atsipalaidavimo“, – sakė G. Landsbergis.

Europos Sąjungos valstybės trečiadienį pavyko sutarti dėl naujų sankcijų paskelbimo Rusijai, „Reuters“ naujienų agentūrai teigė keturi diplomatijos atstovai.  Teigiama, kad naujas sankcijų paketas nepaskelbtas dėl to, kad iškilo keletas esminių problemų – viena jų susijusi su Rusijos turimo turto ataskaitų pateikimu. Tolimesnės diskusijos tarp ES valstybių diplomatų turėtų vykti ketvirtadienį, teigė vienas iš šaltinių.

Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas trečiadienį paragino rusus paspausti Rusijos reguliariąją kariuomenę dalytis amunicija su jo kovotojais Ukrainoje. Jis susilaikė nuo raginimo rusams protestuoti, tačiau paprašė visų – nuo „vairuotojo iki skrydžio palydovo“ – jam padėti. Antradienį jis jau sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kai pareiškė, kad Rusijos aukščiausioji vadovybė iš esmės įvykdė išdavystę.

 Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles trečiadienį pareiškė, kad jos šalis atsiųs šešis Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ Ukrainos kovai su Rusija paremti. Šie šeši tankai šiuo metu remontuojami, o Ispanija galėtų nusiųsti daugiau „Leopardų“ į Ukrainą, „jei to prireiktų“ ir jei „to paprašytų mūsų sąjungininkai“, pridūrė ji kalbėdama parlamente. „Dirbame visiškai koordinuodami veiksmus su savo sąjungininkais“, – sakė ji, nenurodydama, kada tankai bus išsiųsti.

Svarbaus vizito į Rusiją atvykęs už Kinijos užsienio politiką atsakingas Wangas Yi žiniasklaidai kol kas pateikia tik abstrakčius ir deklaratyvius pareiškimus. Jokių kalbų apie karinės pagalbos teikimą bent viešai pateikta nebuvo. Reto vizito į Rusiją atvykęs Kinijos atstovas per dvi dienas susitiko su Rusijos Saugumo Tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu, užsienio reikalų ministru Sergejumi Šoigu ir prezidentu Vladimiru Putinu.

Kinijos diplomatijos vadovo Wang Yi vizitas Rusijoje rodo, jog Pekinas linksta į Maskvą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Wang Yi apsilankymas Maskvoje aiškiai rodo, kad jie linksta į Maskvą. Žinia turi būti labai aiški, jei jie nuspręstų paremti Rusiją jos kare su Ukraina.

JAV prezidentas Joe Bidenas baigia savo keturių dienų vizitą rytinio NATO flango sąjungininkėse Ukrainoje ir Lenkijoje. Jis patikino, kad Baltieji rūmai yra labai gerai informuoti apie potencialias grėsmes ir kitus su Rusijos invazija į Ukrainą susijusius padarinius.

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje trečiadienį, likus dviem dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, Kyjivas ir jo sąjungininkai sieks užsitikrinti didelę paramą rezoliucijai dėl „teisingos ir ilgalaikės taikos“. Dėl rezoliucijos projekto, kurį remia maždaug 60 šalių, bus balsuojama pasibaigus debatams, anksčiausiai ketvirtadienį.

Rusijos pajėgų užimtame Ukrainos Mariupolyje trečiadienio naktį nugriaudėjo 11 sprogimų, turbūt pataikyta į rusų pajėgų susitelkimo vietas, pranešta oficialiu šio Donecko srities miesto tarybos „Telegram“ kanalu.   Taip pat pranešama apie elektros tiekimo ir ryšio sutrikimus. Mariupolis anksčiau Rusijoje buvo laikomas gana „saugiu“ nuo ukrainiečių pajėgų apšaudymo, nes yra nutolęs apie 80 kilometrų nuo fronto linijos.

Nepaisant sankcijų ir planuojamo Kyjivo boikoto, Rusijos parlamento nariai ketvirtadienį pirmą kartą nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vyks į tarptautinį susitikimą Austrijoje. Svarbiausios naujienos: 23:40 | Ne tik „Wagner“: teigia, kad amunicijos trūkumą jaučia ir Rusijos kariuomenė „Obozrevatel“ rašo, kad Rusijos pradėtame kare su karinės amunicijos trūkumu susiduria ne tik karinės benrovės „Wagner“ samdiniai, bet ir kiti Kremliaus kariuomenės daliniai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja atvykti į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, interviu BNS pranešė šalies ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. „Mes tai planuojame. Pirmas dalykas, kurio mums reikia, yra pakvietimas, nes Ukraina nėra NATO narė. Tikimės jo sulaukti ir tikimės būti drastiškai pakeitę su karu susijusią situaciją Ukrainoje“, – sakė diplomatas, paklaustas, ar prezidentas atvyks į susitikimą.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių apsilankiusi Kyjive, pareiškė, kad Roma „neketina svyruoti“ teikdama paramą Ukrainai. „Norėjau tai padaryti (atvykti į Ukrainą), kad pakartočiau visišką Italijos paramą Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje, pakartočiau, kad Italija neketina svyruoti“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė G. Meloni.

JAV prezidentui antradienį Lenkijoje pasakius oficialią kalbą, skirtą karo metinėms paminėti, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis viliasi, kad Rusijos pradėtą karą pavyks užbaigti jau šiais metais. Socialiniame tinkle „Twitter“ V. Zelenskis padėkojo J. Bidenui už „lyderystę sutelkiant pasaulį, kad laisvė būtų remiama“. „Kartu mes judame pirmyn link bendros pergalės, mes turime tai garantuoti jau šiais metais!“ – „Twitter“ paskyroje rašė Ukrainos lyderis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad iš šalies užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos išgirdo Kinijos pasiūlymą, siekiant sudaryti taikos sutartį su Rusija. Visgi oficialių dokumentų, susijusių su Kinijos taikos planu, jis iki šiol negavo, rašo UNIAN. Be to, V. Zelenskis atsakė į klausimą, ar stebėjo Rusijos diktatoriaus V. Putino kalbą.

Netikėta JAV prezidento Joe Bideno kelionė į Ukrainos sostinę prasidėjo naktį viename karinio oro uosto netoli Vašingtono angare. Sekmadienį 4 val. (11 val. Lietuvos laiku), nežinant nei pasaulio žiniasklaidai, nei politiniam elitui Vašingtone, nei Amerikos rinkėjams, 80 metų demokratų prezidentas įlipo į oro pajėgų lėktuvą „Boeing 757“, vadinamą C-32. Šis lėktuvas yra mažesnis už tuos, kuriais JAV prezidentai paprastai naudojasi užsienio kelionėms.

Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas antradienį apkaltino Maskvos kariuomenės vadus atsisakius tiekti šiai grupuotei amuniciją ir siekus ją sunaikinti, sakydamas, kad tai prilygsta išdavystei. Visgi Rusijos gynybos ministerija tokius kaltinimus atmeta. Jevgenijaus Prigožino privačios kovinės pajėgos, kurių gretas papildė kaliniai iš visos Rusijos kalėjimų, atlieka svarbų vaidmenį puolime dėl Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį lankydamasis Lenkijoje, pareiškė, kad Kyjivas išlieka laisvas. Be to, JAV lyderis pareiškė, kad Vakarai neplanuoja pulti Rusijos. „Kyjivas išlieka stiprus, Kyjivas išlieka išdidus, išlieka aukštas ir, svarbiausia, išlieka laisvas“, – sakė J. Bidenas prie Varšuvos karališkosios pilies susirinkusiai miniai. J. Bidenas taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra išbandymas visoms demokratinėms šalims.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakydamas kalbą Lenkijoje paskelbė, kad Jungtinės Valstijos rengs kitų metų NATO viršūnių susitikimą, pranešė JAV transliuotojas CNN. „Kitais metais priimsiu visas NATO nares į mūsų 2024 metų viršūnių susitikimą Jungtinėse Valstijose. Kartu švęsime stipriausio pasaulio istorijoje gynybinio aljanso NATO 75-ąsias metines“, – sakė J. Bidenas gausiai Varšuvoje susirinkusiai miniai.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas turėtų susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, skelbia „The Wall Street Journal“.  „SkyNews“, cituodama „The Wall Street Journal“, sako, kad Xi Jinpingas ruošiasi aplankyti Maskvą ir tai gali padaryti artimiausiais mėnesiais.  Vienas iš šaltinių tvirtino, kad Kinijos lyderis kartu su V. Putinu surengs viršūnių susitikimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį lankydamasis Lenkijoje pareiškė, kad Kyjivas išlieka „laisvas“. „Kyjivas išlieka stiprus, Kyjivas išlieka išdidus, išlieka aukštas ir, svarbiausia, išlieka laisvas“, – sakė J. Bidenas prie Varšuvos karališkosios pilies susirinkusiai miniai. J. Bidenas taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra išbandymas visoms demokratinėms šalims. „Kai Rusija įsiveržė, buvo išbandyta ne tik Ukraina.