Rusijai užpuolus provakarietišką kaimynę, Europoje kilo jos pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krizė, o NATO buvo priversta atlikti didžiausią nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo savo gynybos reviziją.
„Prezidentas Putinas nori kitokios Europos... Europos, kur jis galėtų kontroliuoti kaimynus, kur galėtų spręsti, ką šalys gali daryti“, – sakė 63 metų J. Stoltenbergas interviu, duotame likus savaitei iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.
„Mums reikia būti pasirengusiems ilgam etapui; tai gali trukti daug, daug, daug, daug metų“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas vengė prognozuoti, kiek tęsis atsinaujinusi priešprieša tarp Rusijos ir Vakarų, nes permainos gali ateiti staiga.
„Matėme Berlyno sienos griuvimą, matėme [2001 metų] rugsėjo 11-ąją“, – sakė jis.
JAV vadovaujama NATO „visuomet aiškinsis“, kaip galima gerinti santykius, bet šiuo metu dėl Rusijos režimo elgesio tai neįmanoma, kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO narės nesiunčia savo karių į Ukrainą, o kai kurie Vakarų pareigūnai baiminasi, kad tiesioginis karinis konfliktas galėtų virsti branduoliniu Vakarų ir Rusijos karu.
Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Aljansas dislokavo dešimtis tūkstančių papildomų karių savo rytiniame sparne, o virtinė sąjungininkių Europoje padidino išlaidas gynybai.
NATO narės, visų pirma JAV, taip pat siunčia Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų eurų, kad padėtų Kyjivui atremti Rusiją.
