J. Stoltenbergas

NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija, net ir po dabartinės krizės, kurią išprovokavo prezidento Vladimiro Putino prieš metus pradėta invazija į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos vadovas Jensas Stoltenbergas. Rusijai užpuolus provakarietišką kaimynę, Europoje kilo jos pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krizė, o NATO buvo priversta atlikti didžiausią nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo savo gynybos reviziją. „Prezidentas Putinas nori kitokios Europos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pateikia naują Aljanso rytinio flango gynybos planą, nes yra pripažįstama, kad tiek karių, kiek yra dabar  – nepakanka, rašo  „Financial Times“. NATO generalinis sekretorius „Financial Times“ sakė, kad naujasis karinis planas, dėl kurio bus susitarta kasmetiniame aljanso lyderių susitikime šią savaitę, drastiškai pagerins Aljanso rytinių sienų gynybą, nukreipdamas dėmesį nuo bet kokios invazijos atgrasymo į visišką Aljanso gynybą.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ketvirtadienį viršūnių susitikimuose Briuselyje didino spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, perspėdamos Maskvą, jog kuo ilgiau tęsis karas, tuo brangiau jis jai kainuos. Vašingtonas pristatė naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos bendrovėms, taip pat aptarė Didžiojo septyneto (G-7) pastangas suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose bei įšaldyti jos aukso rezervą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas. Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas didins savo apsaugos nuo cheminių ir branduolinių ginklų pajėgumus, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti tokią ginkluotę Ukrainoje. Pasak J. Stoltenbergo, NATO lyderiai per Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą sutarė siųsti Ukrainai įrangą, skirtą padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

NATO šalių lyderiai ketvirtadienį pratęsė Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo įgaliojimus dar vieneriems metams, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. „Esu pagerbtas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimo pratęsti mano, kaip generalinio sekretoriaus, kadenciją iki 2023 metų rugsėjo 30 dienos. Susidurdami su didžiausia saugumo krize per pastarąją kartą, esame vieningi, kad mūsų aljansas išliktų stiprus, o mūsų žmonės – saugūs“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. „Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje.