Karas Ukrainoje

Ukrainos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Maskva sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus, Rusijai smogus šaliai beveik 100 raketų. Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės.

Kol lietuviai per šventes pasimato su giminėmis, apsikeičia šiltais žodžiais ir vaišėmis, daugelis ukrainiečių apie susitikimą su artimaisiais gali tik pasvajoti. Ukrainoje gyvenanti savanorė Svitlana per karą neteko savo vyro. Dabar ji laukia, kada namo grįš du jos sūnūs. Vyresnysis – į nelaisvę patekęs brigados „Azov“ karys, o jaunesnysis su rusofašistais kovoja Zaporižios srityje.

V. Zelenskis pagrindiniais Ukrainos karo tikslais šiais metais įvardijo Krymo izoliaciją ir Rusijos pralaimėjimą Juodojoje jūroje. Konkrečių terminų jis jau nebedalijo ir paprašė daugiau karinės pagalbos šiems tikslams įgyvendinti. 2024 m. Ukrainos karo „svorio centras“ bus Krymas – Kyjivas sieks pusiasalio izoliacijos ir Rusijos karinio potencialo Juodojoje jūroje pažeminimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Sausio 2-osios naktį Kyjivas ir vėl buvo atakuotas balistinių raketų. Per šią ataką nukentėjo Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Makarovos namai. Pasak Kyjivo miesto administracijos, Rusija antradienio naktį į Kyjivo sritį paleido daugiau kaip 60 balistinių raketų, iš jų daugiau kaip 10 buvo raketos „Kinžal“. Apie 8 val. ryto viena iš balistinių raketų pataikė į daugiabutį, kuriame gyveno D. Makarova. „Oro pavojaus sirena kaukė visą naktį. Iš vakaro maždaug iki 3 val.

Lenkija pranešė, kad antradienį pasiuntė keturis naikintuvus F-16 prie savo rytinės sienos, kad apsaugotų savo oro erdvę po Rusijos raketų atakų prieš kaimyninę Ukrainą. „Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą buvo pasitelktos dvi poros naikintuvų F-16“, – sakoma Lenkijos kariuomenės pranešime. Praėjusią savaitę per masinę rusų ataką prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę buvo įskridusi Rusijos raketa.

Rusija, kuri Ukrainoje masiškai apšaudo civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, turės atsakyti už šiuos karo nusikaltimus, antradienio vakarą pareiškė ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis. Svarbiausi įvykiai: 23:53 | Okupuoto Mariupolio mokyklose – Putino kalbos ir „didvyriais“ vadinami okupantai Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos bus rodomos moksleiviams laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, praneša miesto taryba.

Karas Ukrainoje 2024 m. nesibaigs Ukrainos ar Rusijos pergale, nes abi pusės neturi pakankamai jėgos ar ginklų, kad galėtų įveikti viena kitą mūšio lauke, leidiniui „The Times“ sakė britų žvalgybos atstovai. „2024 m. neatneš didelių operatyvinių laimėjimų – vargu ar šiais metais įvyks didelis proveržis“, – cituojamas leidinio šaltinis JK vyriausybėje.

Ukrainos karinės oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad numušė devynis rusų paleistus atakos dronus „Shahed“ bei vieną raketą Ch-59. Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai pirmąją šių metų dieną apie 14 val. paleido į Ukrainą 10 dronų bei vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59. Raketa ir devyni dronai buvo sunaikinti. Ukrainos oro pajėgos anksčiau pirmadienį paskelbė, kad Naujųjų metų naktį sunaikino 87 rusų dronus – rekordiškai daug.

Per atakas Ukrainos pietuose esančioje Odesoje ir rytiniame Rusijos okupuotame Donecke žuvo penki žmonės, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai. Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis sakė, kad per rusų drono ataką žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti. Kelis pastatus apgadino numušti dronai, per platformą „Telegram“ pranešė jis. „Įvairiuose miesto rajonuose kilo gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose“, – sakė O. Kiperis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva intensyvins smūgius kariniams taikiniams Ukrainoje. Tai jis sakė po beprecedentės šeštadienio atakos Rusijos Belgorodo mieste, kai žuvo 24 ir buvo sužeista dar per 100 žmonių. Ataka buvo surengtą kitą dieną po didžiulės rusų atakos prieš Ukrainos miestus, kai žuvo mažiausiai 49 žmonės.

Ukraina pirmadienį paskelbė Naujųjų metų naktį sužlugdžiusi rekordiškai daug Rusijos dronų atakų. Kyjivas taip pat pranešė, kad pirmadienį per rusų vykdomus apšaudymus vienas žmogus žuvo Ukrainos pietiniame Odesos regione, o dar vienas – pietinėje Chersono srityje. Beveik dvejus metus trunkantis Rusijos karas Ukrainoje pastarąją savaitę suintensyvėjo.

Džiūgaujančios minios sekmadienį atsisveikino su karščiausiais per visą stebėjimų istoriją metais: 12 neramių mėnesių su klimato krizėmis ir niokojamais karais Ukrainoje bei Gazos Ruože. Daug pasaulio gyventojų, kurių dabar iš viso yra per 8 milijardus, viliasi 2024-aisiais nebepatirti didelių pragyvenimo išlaidų ir karų. Be to, Naujaisiais metais pusę pasaulio gyventojų paveiks rinkimai, vyks Paryžiaus olimpiada.

Prasidėjęs karas Ukrainoje, atrodo, atvėrė Pandoros skrynią – kenčia tiek Ukraina, tiek Vakarų pasaulis. Nepaisant solidarumo akcijų, sankcijų įvedimo bei pagalbos paketų – karas tęsiasi beveik trečius metus ir žmonės palikti nežinioje. Atėjus Naujiesiems metams, trys karo ekspertai iš užsienio prognozuoja, kaip gali atrodyti situacija Ukrainoje 2024-aisiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakydamas Naujųjų metų kalbą pažadėjo rūstybę Rusijos pajėgoms 2024 metais. Kelios valandos po jo kalbos Ukraina vėl patyrė atakų. Jos pastarosiomis dienomis yra suintensyvėjusios. Šeštadienį per beprecedentį smūgį Rusijos Belgorodo miestui žuvo 24 žmonės; ataka buvo surengta po to, kai penktadienį nuo Maskvos raketų ir dronų Ukrainos miestuose per vieną didžiausių oro atakų nuo karo pradžios žuvo 39 žmonės.

Rusijos plataus masto invazija Ukrainoje trunka beveik dvejus metus. 2023-uosius galima pavadinti neišsipildžiusių vilčių ir lūkesčių metais. Ukraina ilgai kalbėjo apie galingą kontrpuolimą, kurio rezultatas nuvylė ir ukrainiečius, ir sąjungininkus Vakaruose. Su kokiomis nuotaikomis turime žvelgti į kitus metus fronte? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk.

Nuo rugpjūčio, kai buvo sukurtas saugomas jūrų koridorius, siekiant atremti Rusijos grėsmes, Ukraina maždaug 400 laivų eksportavo apie 13 mln. tonų prekių, šeštadienį pranešė ukrainiečių vyriausybės ministras. Nors 2023 metais Ukraina pasiekė nedaug karinių laimėjimų sausumoje, Juodojoje jūroje ji nustūmė daug didesnį Rusijos karinį laivyną nuo savo pakrančių ir atnaujino grūdų eksportą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas naujametinėje kalboje ragina savo šalies piliečius neprarasti pasitikėjimo ateitimi, vokiečiams prisitaikant prie daugybę krizių išgyvenančio ir vis sparčiau besikeičiančio pasaulio. „Tiek daug kančių, tiek daug pralieto kraujo. Mūsų pasaulis tapo dar neramesnė ir žiauresnė vieta. Jis keičiasi beveik stulbinančiu greičiu“, – iš anksto įrašytoje kalboje, kuri bus transliuojama sekmadienį, teigė kancleris O. Scholzas.

Kyjivas sekmadienį pranešė, kad sunaikino 21 iš 49 Irano gamybos dronų „Shahed“, kuriuos per naktį paleido Rusija, ir pridūrė, kad šešios valdomos raketos taip pat buvo nukreiptos į šiaurės rytuose esantį Charkivą. Ukrainos oro pajėgos platformoje „Telegram“ paskelbtame pareiškime nurodė, kad dronai buvo nukreipti į „fronto gynybos liniją, taip pat į civilinius, karinius ir infrastruktūros objektus fronto teritorijose“. Ji nenurodė, ar šios šešios raketos pataikė į taikinius.

Rusija sekmadienį auštant pradėjo naujus smūgius prieš Ukrainą, praėjus dienai po to, kai pažadėjo atkeršyti už tai, ką pavadino teroristiniu išpuoliu Belgorodo mieste. Atnaujintais duomenimis, per smūgius žuvo mažiausiai 22 žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti. Vietos pareigūnų teigimu, naktį keliais Irane pagaminti dronais „Shahed“ taikytasi į Ukrainos šiaurės rytų miestą Charkivą, kol abi šalys viena kitą kaltina, kad savaitgalį apšaudė civilius jų bendros sienos teritorijose.

Aleksis Čolas neteko rankos dirbdamas savanoriu mediku netoli fronto linijos Rytų Ukrainoje. Taip baigėsi jo chirurgo karjera. Tačiau dėl naujos bioninės rankos vyras gali tęsti darbą sveikatos priežiūros srityje, kur šiuo metu dirba reabilitacijos specialistu, padedančiu kitiems, netekusiems galūnių. 26 metų vyras kaip niekad džiaugiasi savo juoda elegantiška robotizuota ranka. „Tai meilė iš pirmo žvilgsnio“, – „ABC News“ teigia Aleksis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad per praėjusią dieną Rusijos surengtą masinę ataką žuvusiųjų skaičius išaugo iki 39. Dar daugiau kaip 100 žmonių patyrė sužalojimų. Socialiniame tinkle „Telegram“ V. Zelenskis parašė, kad atakos padarinių likvidavimo darbai tęsiasi. Pasak jo, nukentėjo kone 120 miestų ir kaimų, šimtai civilinių objektų.

2023-iaisiais pasaulyje vyko 183 regioniniai konfliktai ir tai yra aukščiausias rodiklis per pastaruosius 3 dešimtmečius. 2024-uosius pasitinkame net su dviem vienu metu vystančiais dideliais kariniais konfliktais – antrus metus tebesitęsiančia Rusijos agresija Ukrainoje ir Izraelio karu prieš „Hamas“ smogikus.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį pareiškė, kad išvakarėse Rusijos įvykdyta ataka pareikalavo daugiausiai civilių sostinės gyventojų gyvybių nuo plataus masto karo pradžios. Iki šiol iš Ševčenkos rajone esančio sandėlio griuvėsių ištraukta 16 kūnų. Gelbėtojai tęsia darbą ir iki rytojaus toliau valys griuvėsius, nurodė V. Klyčko socialiniame tinkle „Telegram“. Gedulo diena Sausio 1-oji Kyjive bus paskelbta gedulo diena.

Pentagono vadovas Lloydas Austinas penktadienį telefonu su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarė Rusijos oro ataką prieš Ukrainą ir padėtį fronte. Gynybos sekretorius L. Austinas pakartojo, kad Jungtinių Valstijų ir maždaug 50-ties šalių sąjungininkių ir partnerių įsipareigojimas remti Ukrainos kovą prieš Rusiją išlieka tvirtas, sakoma Pentagono pranešime žiniasklaidai. Abu lyderiai sutarė išlaikyti artimą kontaktą.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino penkis rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido 10 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo pusiasalio. Penki dronai buvo numušti virš Mykolajivo, Chersono ir Chmelnyckio sričių.

Ukrainiečius karius savanoriai užsimojo išmokyti tatuiruočių meno paslapčių. Ir, pasirodo, norinčiųjų per akis. Dažnas kariūnas, sugrįžęs iš karo, nori atverti kitą gyvenimo puslapį su nauja, sau pritaikyta profesija. Taškelis po taškelio, ir ant dirbtinės odos gabalo – tuoj atsiranda Ukrainos savanorių armijos herbas. Šis paveikslėlis artimas širdžiai 20-mečiui Viačeslavui Lobui. Vaikinas ir pats įsiliejo į „Fraikor“ savanorių gretas. Pernai aktyviai dalyvavo Charkivo kontrpuolime.

Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Estijos pilietybę gavo 37 kartus daugiau asmenų, anksčiau turėjusių Rusijos pilietybę, nei buvusių Ukrainos piliečių – atitinkamai 372 ir 10, pranešė estų dienraštis „Postimees“. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 343 ir 10. Ankstesniais metais per mėnesį paprastai būdavo 16–30 Rusijos piliečių, prašančių gauti Estijos pilietybę, o prasidėjus karui Ukrainoje, nuo praėjusių metų kovo jų skaičius išaugo iki 57–83 per mėnesį.

Aukų skaičius po masinės rusų atakos Ukrainoje penktadienį išaugo iki 30 žuvusiųjų ir daugiau kaip 160 sužeistųjų, teigė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.   „Šiuo metu patvirtinta, kad 30 žmonių žuvo, o daugiau kaip 160 buvo sužeista dėl rytinio Rusijos masinio puolimo Ukrainos teritorijoje“, – rašė jis platformoje „Telegram“. Tai buvo masiškiausia ataka nuo karo, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, pradžios.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareikalavo, kad Kongresas imtųsi veiksmų ir įveiktų nesutarimus dėl pagalbos siuntimo Ukrainai, sakydamas, kad masinė Rusijos oro ataka rodo, jog Kremlius tikisi sunaikinti provakarietišką šalį. „Jei Kongresas nesiims skubių veiksmų naujaisiais metais, negalėsime toliau siųsti ginklų ir gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, reikalingų Ukrainai apsaugoti savo žmones.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno laisvai samdoma patarėja Alla Martyniuk pareiškė, kad mobilizuotųjų artimiesiems nereikėtų kelti „isterijos“, nes visi „vis tiek mirsime“. Tokį teiginį ji išsakė duodama interviu televizijos kanalui „Islandija“, praneša „UNIAN“. Pasak jos, neretai, mobilizuotųjų motinos „beveik isteriškai atsisveikina su savo sūnų gyvenimu“, kai jie gauna šaukimą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas penktadienį pareiškė, kad po mirtinų Rusijos smūgių bangos jo šalis nusiųs Ukrainai apie 200 oro gynybos raketų. „Po žudikiškų V. Putino oro smūgių Jungtinė Karalystė skubiai imasi veiksmų, kad sustiprintų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. Siunčiame šimtus Britanijoje pagamintų oro gynybos raketų, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia apsiginti nuo barbariško V. Putino bombardavimo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Shappsas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad lankėsi nuolat Rusijos pajėgų atakuojamoje Avdijivkoje. Avdijivka yra Rytų Ukrainoje. „Avdijivkoje aplankiau 110-osios mechanizuotosios brigados pozicijas“, – platformoje „Telegram“ rašė jis, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jis, stovėdamas prie miesto ženklo, įteikia medalius kariams. „Tai viena sudėtingiausių fronto linijų“, – rašė jis.

Rusijos judėjimas „Put' Dumoi“ (Kelias namo), kurį sudaro mobilizuotų karių žmonos ir motinos, reikalaujančios, kad jų artimieji grįžtų iš fronto linijos ir būtų nutraukta mobilizacija, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kario našlė smerkia invaziją į Ukrainą. Sankt Peterburge gyvenančios Marijos Iškovos įrašytas devynių minučių trukmės vaizdo įrašas surinko daugiau kaip 25 tūkst. peržiūrų nuo to laiko, kai ketvirtadienį vėlai vakare buvo paskelbtas „Put' Dumoi“ „Telegram“ kanale.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė Rusijos smūgių bangą Ukrainoje ir paragino Maskvą nedelsiant nutraukti atakas. Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti. „Esu sukrėstas dėl dar vienų Rusijos Federacijos koordinuotų plataus masto raketų ir dronų atakų Ukrainoje naktį“, – pareiškime teigė V. Turkas.

Ketvirtadienį Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka susitiko su vaikais, deportuotais iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „Associated Press“. Leidinys pažymėjo, kad A. Lukašenka atvirai ignoruoja tarptautinį pasipiktinimą dėl jo šalies dalyvavimo Rusijai deportuojant ukrainiečių vaikus.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) penktadienį pasmerkė naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos miestus, pražudžiusią daug žmonių, ir apkaltino Maskvą, kad ji taikosi į civilius gyventojus. „Naktį Rusija surengė vieną didžiausių išpuolių prieš miestus ir gyventojus nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžią“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Borrellis.

Prancūzija penktadienį pasmerkė Rusijos atakas Ukrainoje ir apkaltino Maskvą vykdant teroro strategiją Ukrainoje. Toks Paryžiaus pareiškimas pasirodė po to, kai per masinę ataką įvairiuose Ukrainos miestuose žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtas buvo sužeisti. „Rusija tęsia teroro strategiją, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kad susilpnintų Ukrainos gyventojų ryžtą“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Lenkijos kariuomenė gruodžio 29-osios rytą radaruose aptiko ir vėliau „pametė“ į šalies teritoriją įskridusį objektą, o savivaldybės, kurioje jis tariamai nukrito, vadovė tikina, kad ten „nenukrito jokių objektų“. Nepaisant to, to regiono Lenkijos gyventojai vietos žiniasklaidai patvirtino matę „žemiau negu lėktuvas“ skridusį „metro ar dviejų ilgio objektą“. Nenustatytas objektas kirto Lenkijos oro erdvę gruodžio 29-ąją, kuomet Rusija surengė masyvų apšaudymą raketomis visoje kaimyninės Ukraino...

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasmerkė penktadienio naktį Rusijos prieš Ukrainą įvykdytą ataką ir pabrėžė būtinybę suteikti Ukrainai visokeriopą paramą kovojant prieš Rusijos agresiją. „Visiems, kurie sako, kad pavargo nuo karo Ukrainoje, tai yra priminimas teroristinei Rusijai, kad jos žiaurumui ir kraujo troškuliui nėra ribų“, – socialiniame tinkle X pabrėžė G. Nausėda.

Rusija per vieną dieną į Ukrainą paleido rekordinį skaičių raketų, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas. „Tai pati masiškiausia raketų ataka apskritai“, – AFP sakė Jurijus Ihnatas ir pridūrė, kad į šį skaičių neįtrauktos pirmosios praėjusių metų vasarį prasidėjusio karo dienos, kai buvo vykdomi „nuolatiniai ir nepertraukiami“ smūgiai. Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių.

Lenkija penktadienį pranešė, kad į jos oro erdvę iš Ukrainos įskrido neatpažintas objektas, o šalies ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad šis incidentas gali būti susijęs su masine Rusijos oro ataka prieš Ukrainą.

Rusijos Federacija į fronto liniją pasiuntė iš ukrainiečių karo belaisvių suformuotą batalioną. Apie tai naujausioje savo apžvalgoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. „Rusija į fronto liniją Ukrainoje oficialiai pasiuntė iš ukrainiečių karo belaisvių suformuotą batalioną, patvirtindama, kad Rusija daug kartų akivaizdžiai pažeidė Ženevos konvenciją dėl karo belaisvių“, – rašo ISW analitikai.

Rusija Ukrainoje patyrė didžiulių žmogiškųjų ir materialinių nuostolių, o jos kariuomenė iš konflikto išeis susilpnėjusi, penktadienį paskelbtame interviu teigė aukšto rango Vokietijos karininkas. Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas kovoja, kad išlaikytų Vakarų paramą savo kovai su 2022 metų vasarį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. „Jūs žinote, kad, Vakarų žvalgybos duomenimis, 300 tūkst.

Per penktadienį Rusijos surengtą smūgių bangą Kyjive, Charkive ir Lvive vienas žmogus žuvo ir dar 18 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Aukų skaičius veikiausiai didės, sakė pareigūnai. Charkivo srities gubernatorius Olehas Synegubovas nurodė: „Dėl okupantų išpuolių prieš Charkivą žuvo vienas žmogus (...) Aštuoni žmonės buvo sužeisti.“ Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad šiuo metu sostinėje į ligoninę paguldyti 7 žmonės.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2023 metų užsienio įvykius. Sausis 1 d. Kroatija, beveik prieš dešimtmetį įstojusi į Europos Sąjungą, įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę. 3 d. Futbolo legenda Pele atgulė amžinojo poilsio aukščiausiose pasaulyje vertikaliose kapinėse Brazilijos Santoso mieste, išskirtiniame kape: didžiulėje stadiono kopijoje su dirbtine danga. Gruodžio 29 dieną Pele mirė po ilgos kovos su vėžiu. Jam buvo 82-eji.

Per 2023 m. Ukrainos pasieniečiai sulaikė apie 8 tūkst. vyrų, kurie bandė kirsti šalies sieną ne kontrolės punktuose, ir 3 tūkst. vyrų, kurie kontrolės punktuose pateikė suklastotus dokumentus.  Apie tai komentare „Ukrinform“ kalbėjo Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos pirmininkas Andrijus Demčenka. Dažniausiai sieną bando kirsti geru oru Pasak pasieniečių vado, rudens mėnesiais bandymų neteisėtai kirsti sieną skaičius, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, sumažėjo.

Rusijos smūgių banga Ukrainos miestams rodo, kad šaliai reikia didesnės paramos iš tarptautinės bendruomenės, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Darome viską, kad sustiprintume savo oro skydą. Tačiau pasaulis turi pamatyti, kad mums reikia daugiau paramos ir jėgų, kad sustabdytume šį terorą“, – „Telegram“ tinkle rašė A. Jermakas.

Penktadienį įvykęs masinis Rusijos antskrydis primena, kad prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti Ukrainą. Jis turi būti sustabdytas. Apie tai rašo leidinys „RBC-Ukraina“, cituodamas JAV prezidento Joe Bideno pareiškimą.

Rusija penktadienio rytą smogė Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivo miestui ir Lvivui vakaruose, pranešė abiejų miestų merai. „Mieste girdėjosi mažiausiai šeši sprogimai“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, o jo kolega iš Lvivo Andrijus Sadovijus pranešė apie 2 smūgius Lvive. I. Terechovas Charkivo puolimą apibūdino kaip masinę raketų ataką. Nė viename iš miestų nebuvo pranešta apie nukentėjusiuosius.