Pagrindinės artėjančių metų grėsmės pasaulio saugumui išlieka tos pačios, kaip ir anksčiau: Rusijos ir Ukrainos karas; Šiaurės Korėjos spartus ginklavimasis; Kinijos agresijos Taivane klausimas; Izraelio ir „Hamas“ ar Irano konfliktas. Naujais veidais šioje srityje galima pavadinti Venesuelos išsišokimą ir Indijos – Pakistano konflikto atsinaujinimą.
Karas Ukrainoje: 2024-ieji bus sunkūs
Pagrindinė 2023-ųjų pabaigos žinia nėra džiaugsminga Ukrainai: Vakarų finansavimas stringa, o kitų metų prezidento rinkimuose JAV gali laimėti asmuo, kuris žada „užbaigti karą akimirksniu“. Ir, labai tikėtina, sieks nutraukti karinę bei ekonominę pagalbą Rusijos puolamai valstybei.
JAV Kongresas stringa su finansinės pagalbos Ukrainai skyrimu, kaip tai netrukus nutiko ir Europos Sąjungoje, kur Vengrija pasinaudojo savo veto teise. CNN kalbinti JAV kariuomenės atstovai skelbia, kad „nėra garantijos, jog ukrainiečiai laimės kartu su mūsų pagalba, tačiau be jos jų laukia tikra pražūtis“.
Rusija tuo metu stiprina savo galią: 2024-aisiais numatytas įspūdingas, net 70 proc. didesnis už 2023-iuosius, karinis biudžetas. Gynybos sektoriui skiriamos lėšos net triskart viršija „ikikarinį“ biudžetą. „The Moscow Times“ skaičiavimais, Rusija kitais metais net trečdalį savo biudžeto skirs karybos reikmėms, paskutinį sykį toks rodiklis buvo tik Sovietų Sąjungos žlugimo metais 1990-aisiais.
Ukraina 2024 m. gali planuoti ir naują kontrpuolimą, skelbiama vokiečių „Die Welt“. Analitikų teigimu, Ukrainos kontrpuolimas „akivaizdžiai įstrigo“, o Vakarai nesiryžta remti Ukrainos, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad padėtis fronte yra „beviltiška“: esama ženklų, kad Ukraina rengia tam tikrą planą, tiesiogiai susijusį su naikintuvų panaudojimu.
Situaciją sunkina pranešimai, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta šaudmenų ir karių, kilus problemoms dėl vakarietiškų ginklų tiekimo ir kritus ukrainiečių moralei.
Tačiau, kaip priminė vokiečių saugumo ekspertas ir politinis patarėjas Nico Lange, „daugelis žmonių pamiršta, kad vis dar yra didžioji dalis pristatytų tankų ir šarvuočių, o didžioji dalis pažadėtosios ginkluotės vis dar pristatoma“, įskaitant ir amerikietiškus naikintuvus F-16.
Pasak N. Lange'o, Ukrainos ginkluotosios pajėgos „jau nebesistengia išlaikyti pozicijų, kaip tai darė Bachmute“, o nori „sulėtinti ir nuginkluoti Rusijos pajėgas“.
Straipsnyje teigiama, kad Ukrainos „didelius planus“, be kita ko, liudija ir pageidaujamų ginklų, kuriuos Ukrainos pusė išsiuntė JAV, sąrašas: jame išvardyti sraigtasparniai „Black Hawk“ ir „Apache“, naikintuvai F-16 ir F-18, tolimojo nuotolio raketų sistemos, tankai „Abrams“, bepiločiai lėktuvai ir šaudmenys.
Eksperto teigimu, 2023-ųjų pabaigos Ukrainos kariuomenės elgesys demonstruoja ketinimus kaupti pajėgas ir išteklius bei pasirengimą naujam kontrpuolimui 2024-aisiais.
Situacija Taivane: „Xi atneš karą Vakarams“
Kinija kiek sušvelnino savo toną Taivano atžvilgiu po kilusios įtampos 2022-2023 m., tačiau artėjantys metai nežada daugiau ramybės. Xi Jinpingas įsitvirtino Kinijos valdžioje dar vienai penkerių metų kadencijai ir gali pasinaudoti proga užimti Taivaną tuo metu, kai pasaulyje visų dėmesys yra nukreiptas į kitus konfliktus.
Kai kurie ekspertai prognozuoja Kinijos puolimą trečiosios Xi Jinpingo kadencijos pabaigoje (2027-2028 m.), kuomet autoritariniam lyderiui reiks pateikti liaudžiai „argumentą“, kodėl jis turėtų išsilaikyti savo poste.
Autoritetingas Kinijos politikos ekspertas Kyle’as Bassas, savo 2023-ųjų rugpjūčio interviu CNBC perspėjo, kad Pekinas gali pulti Taivaną iki 2024 m. pabaigos.
K. Basso teigimu, Vakaruose dažnai yra klaidingai galvojama, jog Kinija nepuls Taivano, nes tai ekonomiškai yra nenaudinga. Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavyzdžio įkvėptas Xi Jinpingas gali taip pat šalies ekonominį gyvenimą atidėti į antraeilės svarbos dalykų lentyną.
Kinijos ir Taivano klausimas gali paaštrėti 2024-aisiais dar ir dėl JAV vyksiančių prezidento rinkimų. Abiejų partijų kandidatai įžvelgia Kinijoje grėsmę, o tai gali paaštrinti santykius tarp šių valstybių ir „paspartinti“ Taivano klausimą. Pavyzdžiui, 2023 m. pabaigoje Kinija paskelbė įvesianti sankcijas JAV bendrovėms, kurios tiekia ginkluotę Taivanui.
„Viską, ko tikėtumėtės, kad jie darys, jie iš tikrųjų daro (karo pasiruošimui, – red. past.), – aiškino K. Bassas. – Aišku, nė vienas iš mūsų nenori karo, bet aš jums galiu pasakyti, kad Xi atneš karą Vakarams“.
Izraelis: arabų šalių konflikto su Vakarais metai
Nepaisant to, kad JAV atstovai mano, jog Izraelio karas su „Hamas“ gali baigtis 2024 m. sausį, o Izraelio gynybos ministerija prognozuoja dar „kelis mėnesius kovos veiksmų“, šis konfliktas prikėlė senus skaudulius ir vėl supriešino arabų valstybes su Vakarų šalimis.
Izraelis pastaruosius kelerius metus intensyviai gerino santykius su aplinkinėmis arabų valstybėmis. Po „Hamas“ išpuolio Izraelio teritorijoje ir atsakomojo intensyvaus puolimo Gazos Ruože tapo aišku, kad apie draugystę šiame regione dar ilgai nebus galima kalbėti.
Maža to, visų žvilgsniai įdėmiai stebi Rusijos sąjungininkę Iraną ir pastarųjų išlaikytinius „Hesbollah“ smogikus Libane.
Didžiausios problemos 2024 metais? Nepanašu, jog JAV atsisakytų karinės pagalbos Izraeliui plano, net jeigu prezidento postą kitais metais perimtų respublikonų kandidatas. Tačiau tai taip pat reiškia, kad Rusijos bei Kinijos propagandos mašinos ir toliau juodins amerikiečius, kurių įvaizdis arabų šalyse dėl demokratijos sklaidos ir taip nėra pats geriausias.
Galimas Irano ar „Hesbollah“ tiesioginis Izraelio puolimas dabar jau mažiau tikėtinas, tačiau visiškai to atmesti kol kas negalima. Taip pat nėra aišku, ką Izraeliui bei tarptautinei bendruomenei teks daryti su sunaikinta Gazos Ruožo teritorija ir keliais milijonais ten esančių civilių – regionui gresia humanitarinė krizė, o Europai dar viena migracijos iš Artimųjų Rytų regiono banga.
Maža to, Raudonojoje jūroje vis labiau aktyvūs Izraeliui karą paskelbę Jemeno husiai. Jie pasirinko ne tiesioginius karo veiksmus su izraeliečiais, o užsienio šalių prekybininkų laivų terorizavimo taktiką.
JAV gruodžio pabaigoje paskelbė apie dešimties šalių koalicijos įkūrimą regione po Jemeno smogikų surengtų išpuolių prieš civilius laivus.
Prie koalicijos prisijungė JAV, Jungtinė Karalystė, Bahreinas, Kanada, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Seišeliai ir Ispanija.
Venesuela: karas dėl naftos
Gruodžio 14-ąją Gajanos ir Venesuelos vadovai dvišalio susitikimo metu abu patvirtino, kad „šalys nesiims gąsdinimo ar jėgos panaudojimo viena kitos atžvilgiu“ dėl ginčijamos Esekibo teritorijos.
Nepaisant tokio pozityvaus pareiškimo, tai tebuvo tam tikrų paliaubų paskelbimas, akcentuojant, kad tolimesni ginčai dėl naftos turtingos teritorijos priklausomybės bus sprendžiami „remiantis tarptautine teise“.
Tačiau problema čia yra ta, kad Venesuela nepripažįsta Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimų ir išaiškinimai, kurie prieštarauja teritorijos atitekimui į Venesuelos jurisdikciją, Karakaso netenkina.
Gajanos sienas dar 1899 m. nustatė anų laikų Jungtinių Tautų atitikmuo – Didžiosios Britanijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovai. Venesuelos atstovai tikina, kad prieš daugiau nei 120 metų priimtas sprendimas buvo išgautas neteisėtai, todėl ir negalioja.
Įtampa tarp Venesuelos ir kaimyninės Gajanos išaugo po to, kai 2015-aisiais Esekibo teritoriniuose vandenyse buvo aptikti milžiniški naftos klodai. Jų gavybos vystymu šiuo metu užsiima amerikiečių naftos verslo gigantė „Exxon“ pasirašiusi atitinkamą sutartį su Gajana.
Žibalo į ugnį įpylė Rusijos sąjungininkas Lotynų Amerikoje N. Maduras, paskelbęs šalyje referendumą dėl Esekibo „susigrąžinimo“. Absoliuti dauguma gyventojų pasisakė už tai, o Venesuelos vadovas pažadėjo imtis jam prieinamų priemonių, kad tai įgyvendintų.
2024-ųjų pirmą ketvirtį yra numatytos Venesuelos ir Gajanos derybos, tarpininkaujant Brazilijai, kurios turėtų padėti šalims sutarti dėl „tarptautinės teisės“ taikymo šiuo konfliktiniu klausimu.
Šiaurės Korėja: branduolinis šantažas
Pietų Korėjos analitikas Hyun Seung-soo perspėjo, kad 2024 m. Rusija ir Šiaurės Korėja atliks branduolinių bombų bandymus: Maskva – po kovo mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų, kuriuose neabejotinai bus paskirtas vadovauti Vladimiras Putinas, o Šiaurės Korėja – pasinaudodama bendra įtempta situacija pasaulyje.
Gruodžio pabaigoje Šiaurės Korėja jau išbandė tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią pasiekti taikinį už daugiau nei 15 tūkst. kilometrų, pranešė Japonijos valdžios atstovai. Tai reiškia, kad visa JAV teritorija būtų pasiekiama tokiam išpuoliui.
JAV atstovai pareiškė, kad remiant Pietų Koreją panaudos „visus JAV pajėgumus, įskaitant branduolinius“.
„Bet kokia Šiaurės Korėjos branduolinė ataka prieš JAV ar jų sąjungininkus yra nepriimtina ir baigsis Kimo režimo pabaiga“, – sakoma Vašingtono ir Seulo bendrame pareiškime.
Pastaruoju metu Šiaurės Korėja itin aktyviai vysto savo strateginę ginkluotę, įskaitant tolimojo nuotolio balistines raketas ar povandeninius dronus.
2023-ieji taip pat tapo tais metais, kuomet Rusija ir Šiaurės Korėja galutinai pripažino savo bendradarbiavimą, o JAV pasirodė informacija, kad šiaurės korėjiečiai tiekia Rusijai amuniciją, mainais į raketų kūrimo technologijas.
Indija – Pakistanas: senų priešų susikirtimas
Pačioje 2023-ųjų pabaigoje Indijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė neįžvelgiantis prieštaravimų 2019-aisiais panaikintame išskirtiniame Kašmyro ir Džamu regionų statuse – taip sudrebinant nuo 1971-ųjų galiojusią trapią taiką su Pakistanu.
Kašmyrą kontroliuoja Indija ir Pakistanas, o abi šalys pretenduoja į visą Kašmyro regioną. Nedidelė Kašmyro dalis taip pat priklauso ir Kinijai.
Nuo pat padalijimo 1947 m. abi šalys kariavo tris karus (1948, 1965 ir 1971 m.), du iš jų – dėl Kašmyro. Po paskutinio karo apie du trečdalius teritorijos liko valdyti kare nugalėjusi Indija, likusį trečdalį daugiausiai musulmonų gyvenamame regione valdo Pakistanas.
Kelių žmogaus teisių organizacijų duomenimis, nuo 1989 m. per konfliktą regione žuvo tūkstančiai žmonių. Kai kurios Džamu ir Kašmyro kašmyrų grupuotės iki šiol kovoja prieš Indijos valdymą, siekdamos nepriklausomybės arba susijungimo su kaimyniniu Pakistanu.
Pakistano atstovai jau viešai pasiskundė dėl Indijos veiksmų Jungtinėms Tautoms ir Europos Sąjungai. Laikinasis šalies premjeras Anwarulai Haqas Kakaras, išsyk po Indijos teismo sprendimo, emocingai žadėjo „kariauti 300 mūšių dėl Kašmyro, be kurio Pakistano šalies pavadinimas nėra pilnas“.
