Vyresnysis – į nelaisvę patekęs brigados „Azov“ karys, o jaunesnysis su rusofašistais kovoja Zaporižios srityje.
Okupantai privertė meluoti ukrainietės sūnų
Okupantai vaizdo įraše privertė 24 metų Svitlanos sūnų, Mariupolio gynėją, nelaisvėje prisipažinti, kad jis neva nušovė rusų karį. Pasak moters, rusofašistai privertė sūnų meluoti.
„Konkretaus įsakymo nušauti nebuvo. Pats nusprendžiau jį nušauti“, – propagandiniuose kanaluose išplitusiame vaizdo įraše sakė Svitlanos sūnus.
Nepulti į neviltį Svitlanai padeda savanorystė. Po pamainos licėjuje, kur moteris dirba slaugytoja, ji vyksta į sandėlį. Čia iš užsienio atkeliauja humanitarinės siuntos. Svitlana tvarko medicinos priemonių apskaitą, taip pat formuoja higienos reikmenų rinkinius, jie vėliau iškeliauja į frontą. Ji sako, kad tokia veikla jai padeda nepalūžti, o sūnaus žodžiais netiki, nes tai atmintinai išmoktas tekstas.
„Matyti, kad tai atmintinai išmoktas tekstas. Matyti, kad jis išvargintas, išsekęs. Labai sulysęs ir iš pažiūros sumuštas. Vos atpažinau savo vaiką“, – teigė S. Bohdan.
Sutelkė kalinamų „Azov“ karių artimuosius
Rugpjūtį pasirodė naujas įrašas – jau iš teismo salės. Svitlanos sūnus nuteistas kalėti 25 metus, neva už karo nusikaltimus. Nuo to laiko apie Andrijų nėra jokių žinių. Dabar sielvartaujanti motina dalyvauja akcijose, kuriomis siekia palaikyti į nelaisvę patekusius Mariupolio gynėjus. Jų artimųjų vardu Svitlana jau kalbėjo Jungtinių Tautų būstinėje. Moterį visuomet palaiko jos jaunesnysis sūnus Anatolijus. Neseniai jis atvyko iš fronto palydėti rusofašistų nužudyto tėvo. Šis išėjo kariauti paskui sūnus, bet buvo mirtinai sužeistas.
„Buvo vilties, kad jis bus išlaisvintas. Buvo net planuota jį išvežti į užsienį veido rekonstrukcijai. Tačiau jis turėjo rimtų sužeidimų, sunkių“, – teigė į nelaisvę paimto ukrainiečio motina.
Svitlana sutelkė beveik visų kalinamų brigados „Azov“ karių artimuosius. Kartu su jos sūnumi Andrijumi nelaisvėje yra jo vaikystės draugas Vladislavas. Abi motinos viena kitai viskuo padeda.
„Mes ją palaikome, padeda ir artimieji su kolegomis. Ji laikosi. Ukrainos kariuomenėje tarnauja dar vienas jos sūnus, Anatolijus. Taigi, ji privalo laikytis, juk reikia jųdviejų laukti. Ji tiki ir žino, kad jie sugrįš“, – sakė karo belaisvio motina Tetiana Bakun.
Bet labiausiai Svitlanai išlikti stipriaipadeda paskutiniai žodžiai, kuriuos teko išgirsti iš Andrijaus. Prieš patekdamas į nelaisvę karys paprašė motinos neprarasti vilties.
„Jie stiprūs, drąsūs ir pasitikintys savimi. Tai tikri profesionalai. Kaip sakoma, vyrai iš plieno. Aš turiu išlikti tokia pat stipri kaip ir mano sūnus“, – teigė iš karių stiprybės pasisemianti savanorė.
Visą TV3 žinių reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.
