Jų iš viso gali būti net 10 tūkstančių. Tiesa, susigrąžinti Ukrainos gynėjus trukdo pati Rusija, mat neįtraukia jų į karo belaisvių sąrašą.
Mariupolis prieš metus – mieste ir jame esančioje gamykloje „Azovstal“ herojiškai įsitvirtinę nuo Putino ordos ginasi ukrainiečių kariai. Tarp jų ir „Azovo“ karys Ruslanas – rizikuodamas jis sraigtasparniu atskrido į okupantų jau apsuptą Mariupolį.
„Kaip aš galiu sėdėti namuose, kai mano draugai herojiškai miršta? Ir mes vykdėme įsakymus, šaltakraujiškai, profesionaliai naikinome priešą, darėme jam didelę žalą. Nors jie mus lenkė dešimt, dvidešimt kartų“, – pasakoja Mariupolio gynėjas Ruslan Serbov.
Ukrainiečius okupantai bandė ir pergudrauti, esą bandė susitarti, kad leis jiems patekti gilyn į Ukrainą, tačiau savo žodžio nesilaikė ir apie 700 karių pateko į Rusijos nelaisvę.
„Jie negalėjo prasiveržti „Azovstalio“ link, mes atlaikėme visas atakas. Jie suprato, kad reikia neva susitarti. Susitarė, žodžio neištesėjo, žmonės pateko į nelaisvę“, – kalba Ruslanas.
Ruslanas herojiškai gynė Mariupolį ir „Azovstalį“ beveik iki paskutinės gynybos dienos. Likus kelioms dienoms iki vadų įsakymo sudėti ginklus, prieštankinė mina nutraukė jo kairę koją.
„Sunku, sunku... Maitinimas – patys suprantate. Apie nelaisvę nenoriu daug kalbėti, kol šiuo metu daug mūsiškių nelaisvėje yra – nenoriu jiems pakenkti. Na, svėriau 90 kilogramų, sulysau iki 67“, – sako Ruslanas.
Sunkiai sužeistas Ruslanas į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grįžo birželio pabaigoje. Jis padeda ruoštis Ukrainos kariams. O „Azovstalio“ gynėjų artimieji susibūrė į organizaciją ir skaičiuoja: Putino orda šiandien laiko 10 tūkstančių Ukrainos karo belaisvių.
„Todėl ir egzistuojame, kad pakeltume klausimą, paprašytume jūsų diplomatinės pagalbos, kad padėtumėte tarptautinėje arenoje daryti spaudimą tarptautinėms organizacijoms – Raudonajam Kryžiui“, – sako „Azovstalio“ gynėjų šeimų asociacijos vadovė Katerina Plečistova.
„Tie žmonės oficialiai neegzistuoja niekur – jie tiesiog dingę. Jie buvo, kovojo, tarkim, Mariupolyje ir yra dingę. Naujas aspektas, kurį visiems reikia, kad iki visų Vakarų politikų aiškiai daeitų“, – teigia Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Kremlius „Azovą“ yra pripažinęs teroristine organizacija, o iki tol visam pasauliui skleidė gandus, esą „Azovas“ – tai nacistinis dalinys. Šis mitas buvo išplitęs ir Ukrainoje iki plataus masto karo pradžios.
„Anksčiau „Azovas“ – fašistai, fašistai, nacistai... Bet juk galiausiai tie fašistai, nacistai gynė miestą. Kaip tik mes paneigėme tą mitą: kaip gali fašistas kalbėti rusiškai, dar turėti žydiškų šaknų?“ – sako Ruslanas.
„Drąsių, nepalaužiamų žmonių simbolis. Žmonės, kurie patys liudija istoriją, yra ją išgyvenę gyvai, gali duoti mums patarimų, ką mes savo gynybos ir saugumo politikoje turime padaryti realiai. „Azovą“ kažkada, prieš 10 metų, bandė susieti su kraštutine dešine, kažkada bandė marginalizuoti, čia buvo nepolitkorektiškas žodis“, – tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Azovo“ savanorių pulkas įkurtas 2014 metų gegužę ginantis nuo Rusijos remiamų separatistų siautėjimo Rytų ir Pietų Ukrainoje. „Azovas“ iki pat praėjusių metų gegužės saugojo Mariupolį.
