Karas Ukrainoje

Ukraina sekmadienį paragino surengti nepaprastąjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos pranešimo, kad ji dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. V. Putinas sakė, kad šis žingsnis panašus į Jungtinių Valstijų ginklų perkėlimą į sąjungininkų teritoriją, o Vokietija šį palyginimą pavadino klaidinančiu. „Ukraina tikisi, kad Jungtinė Karalystė, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Prancūzija imsis veiksmingų veiksmų prieš Kremliaus branduolinį šantažą.

Sekmadienio ryto duomenimis, Juodojoje jūroje yra du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, rašo UNIAN. Anot Ukrainos karinių jūrų pajėgų, bendra salvė siekia iki aštuonių raketų. Ukrainos duomenimis, iš viso Juodosios jūros vandenyse kovinę prievolę vykdo 10 priešo laivų. „Azovo jūroje – du priešo laivai, Viduržemio jūroje – iki septynių priešo laivų, įskaitant tris sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjus, iš viso salvė iki 20 raketų“, – cituojamas pranešimas.

Pranešdamas apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje Rusijos prezidentas siekia įbauginti Ukrainą remiančias šalis, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras. „Rusija imasi naujų žingsnių mėgindama sukelti Vakaruose dalies politikų nepasitenkinimą parama Ukrainai arba įbauginti Ukrainą remiančias šalis.

Viena galingiausių žmogaus paskatų yra pagieža. Jei kada nors buvote pažemintas, gali būti, kad pyktį dėl to jausite visą likusį gyvenimą. Ji gali formuoti tiek jūsų bendravimą kasdieniame gyvenime, tiek jūsų politiką ir pasaulėžiūrą. Tai daug ką paaiškina apie rusų, o ypač jų prezidento Vladimiro Putino, elgesį karo Ukrainoje metu. Bent jau tokią tezę išsakė rusų sociologas Grigorijus Judinas – vienas iš nedaugelio, numačiusių neišprovokuotą V. Putino ataką prieš Ukrainą.

Rusai stiprina kontrdiversinį režimą laikinai okupuoto Krymo teritorijoje, rašo UNIAN. Okupantai taip pat stiprina represijas prieš vietos gyventojus ir Krymo totorių persekiojimą. „Nepaisant ilgus metus trukusio teroro, rusams vis dar nepavyko nuslopinti vietos gyventojų pasipriešinimo laikinai okupuoto pusiasalio teritorijoje. Todėl, vadovaudamiesi geriausiomis enkavedistų tradicijomis, rusai stiprina represijas prieš vietos gyventojus.

Rusija ir Kinija nekuria karinio aljanso, sekmadienį pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „The Guardian“. Anot jo, abiejų šalių karinis bendradarbiavimas yra skaidrus. Kremliaus diktatorius taip pat pareiškė, kad tai Vakarai kuria naują „ašį“. „Mes nekuriame jokio karinio aljanso su Kinija. Taip, mes bendradarbiaujame karinės ir techninės sąveikos srityje. Mes to neslepiame. Viskas skaidru, nėra nieko slapto“, – „Interfax“ cituoja jį.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą sąjungininkėje Baltarusijoje, Kyjivas sekmadienį pareiškė, kad Maskva laiko Minską branduoliniu įkaitu. „Kremlius paėmė Baltarusiją kaip branduolinę įkaitę“, – socialiniame tinkle „Twitter" parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Jis pridūrė, kad tai yra žingsnis į šalies vidaus destabilizaciją.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino žodžiai apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje yra „informacinė operacija“, tolima tikrovei, pareiškė Karo studijų institutas (ISW), rašo „BBC Russian“. Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandu Lukašenka susitarė dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje. Jis taip pat pareiškė, kad iki 2023-ųjų pabaigos šalyje bus pagaminta daugiau kaip 1 500 tankų.

Rusijos pajėgos šeštadienį apšaudė Chersone humanitarinės pagalbos atėjusius žmones, rašo UNIAN. Anot Chersono srities karinės administracijos, apšaudymo metu buvo sužeisti du ukrainiečiai – 41-erių moteris ir 25-erių vyras. Dėl sužeidimų abu žmonės buvo nugabenti į ligoninę. Ukrainiečių teigimu, rusai per pastarąją parą Chersono sritį apšaudė 67 kartus, paleido mažiausiai 301 sviedinį. Chersono miestas per parą apšaudytas septynis kartus.

Rusijos ir Ukrainos karas vieną dieną baigsis. Laikas pradėti ruoštis taikai, nes tai daryti reikia ne tada, kai nutyla paskutiniai ginklai, o dabar, kai konfliktas dar siautėja. Dar gerokai prieš triumfuojant Antrajame pasauliniame kare sąjungininkų lyderiai pradėjo mąstyti apie būsimos taikos formą. Konferencijose Teherane, Jaltoje, Potsdame ir kitur jie aptarė pasiūlymus ir kūrė planus kurti tarptautines institucijas, kurios galėtų užkirsti kelią kitam karui.

Rusijos nuostoliai jos kare prieš Ukrainą jau viršijo 170 tūkst. karių, skaičiuoja ukrainiečiai. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, vien praėjusią parą ukrainiečiai nukovė 660 rusų. Iš viso nuo karo pradžios rusai neteko 170 550 karių, tai reiškia, kad šeštadienį peržengta dar viena svarbi riba – 170 tūkst. nukautų karių. Rusija taip pat neteko 3 595 tankų, 6 947 šarvuočių, 305 lėktuvų, 291 sraigtasparnio, 2 216 dronų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pareiškė, kad Briuselis yra pasirengęs įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, jei Minske bus laikomi Rusijos branduoliniai ginklai. Svarbiausios dienos naujienos: 20:11 | Baltarusijai gresia sankcijos „Rusijos branduolinių ginklų priėmimas Baltarusijoje reikštų neatsakingą eskalaciją ir grėsmę Europos saugumui. Baltarusija vis dar gali tai sustabdyti, tai yra jos pasirinkimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pagrasino Ukrainoje dislokuoti nusodrintojo urano amuniciją, jei Kyjivas tokią ginkluotę gautų iš Vakarų. V. Putino pareiškimas nuskambėjo po to, kai anksčiau šią savaitę vienas JK pareigūnas pareiškė, kad Londonas galėtų aprūpinti Ukrainą tokia ginkluote. „Rusija, žinoma, turi, ką pasakyti. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Jų dar nepanaudojome“, – sakė jis interviu Rusijos televizijai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje, kuri taip pat yra Maskvos sąjungininkė, dislokuos taktinius branduolinius ginklus. „Čia nėra nieko neįprasto: JAV tai daro jau dešimtmečius. Ji jau seniai savo taktinius branduolinius ginklus laiko savo sąjungininkų teritorijoje“, – sakė V. Putinas. Jis pridūrė, kad kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir nurodė, kad abiejų šalių lyderiai susitarė daryti tą patį.

Rusijos policija buvusį Vladimiro Putino kalbų rašytoją įtraukė į ieškomų įtariamųjų nusikaltimais sąrašą – tai naujausias valdžios žingsnis, žengtas vykdant plataus masto susidorojimą su kitaminčiais. Abasas Galiamovas rašė kalbas V. Putinui, kai šis 2008–2012 metais ėjo Rusijos ministro pirmininko pareigas. Vėliau jis tapo atvirų pasisakymu nevengiančiu politiniu konsultantu ir analitiku, kurį dažnai citavo Rusijos ir užsienio žiniasklaida. Pastaraisiais metais jis gyveno užsienyje.

Kyjivas sako, kad jo pajėgoms pavyksta stabilizuoti padėtį aplink Bachmutą Rytų Ukrainoje, kuriame vyksta ilgiausias mūšis per Rusijos invaziją. Bachmute, kuriame kadaise gyveno apie 70 000 žmonių, po kelis mėnesius trunkančių įnirtingų Rusijos ir Ukrainos pajėgų kovų beveik neliko civilių gyventojų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovai pranešė, kad nuo Rusijos pradėto karo pradžios iš viso buvo nukauta beveik 170 tūkst. okupantų. Per pastarąją parą iš viso Ukrainos gynėjams pavyko nukauti 720 rusų okupantų. Skaičiuojama, kad rusų kariuomenė nuo invazijos pradžios prarado 3 580 tankų (6 per pastarą parą), 6 932 šarvuotas kovos mašinas (11), 263 artilerijos sistemas (7) ir kitos karinės įrangos.

Sąjungininkai nerimauja dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai NATO prisiima vis daugiau įsipareigojimų dėl naujų atsargų ir karių rytiniame flange.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau penktadienį pasidžiaugė glaudžiais, neatskiriamais Vašingtono ir Otavos santykiais ir pažadėjo, kad abi šalys ir toliau bus pasiryžusios padėti Ukrainai, jau ilgiau nei metus kovojančiai su Rusijos invazija. J. Bidenas ir J. Trudeau susitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas surengė derybas.

Ukrainos gynėjai sudavė rusų kariuomenei galingą smūgį ir numušė okupantų atakos sraigtasparnį Mi-24, taip pat 6 įvairaus tipo dronų. Be to, pranešama, kad Ukrainos kariuomenei pavyko atremti 59 rusų okupantų atakas, o gynėjai per pastarąją parą taip pat surengė 17 antskrydžių. Rusijos puolimas žlunga, Kremlius ieško dar 400 tūkst. karių  Žlugus žiemos puolimui Ukrainoje, Rusijos vadovybė ketina pereiti į gynybą, rinkdama pastiprinimą armijai.

Kyjivas sako, kad jo pajėgoms pavyksta stabilizuoti padėtį aplink Bachmutą Rytų Ukrainoje, kuriame vyksta ilgiausias mūšis per Rusijos invaziją. Tuo metu Rusijoje užfiksuotas dar vienas gaisras – šįkart Maskvoje. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 20:22 | Putinas: Maskva Ukrainoje dislokuos urano amuniciją, jei Vakarai ją perduos Kyjivui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pagrasino Ukrainoje dislokuoti nusodrintojo urano amuniciją, jei Kyjivas tokią ginkluotę gautų iš Vakarų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , įtariamas karo nusikaltimais , turėtų būti nuteistas už tai, kas vadinama „visų nusikaltimų motina“. D. Kuleba tai pasakė per pokalbį su žurnalistu Vadimu Karpjaku. Užsienio reikalų ministras kalbėjo apie skirtumą tarp Tarptautinio baudžiamojo teismo ir būsimo specialaus tribunolo, kuris bus sukurtas bausti už agresijos nusikaltimą.

Naujojoje Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje skelbiama, kad šalyje užfiksuotos 133 seksualinio smurto aukos, tarp kurių 48 moterys ir 85 vyrai. Penktadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad baisią kainą, kurią žmonės moka už karą, įrodo ir su konfliktais susiję seksualinio smurto atvejai.  Anot jos, JT užfiksavo 133 aukas – 85 vyrus ir 48 moteris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime išskyrė padėką kariams, kurie kovoja už Ukrainos laisvę.  Pasak jo, per paskurinę dieną pasiektas rezultatas verčia didžiuotis.  „Pirmiausia – Donecko srityje. Šlovinga 72-oji atskira mechanizuota brigada – ačiū, vaikinai! 36-osios brigados jūrų pėstininkai – gerai padaryta! 55-oji atskiroji artilerijos brigada – ačiū, kariai, už nuolatinį taiklumą, už tikrą karišką širdį!“, – kalboje dėstė V. Zelenskis.

Rusijos okupacinė valdžia pradėjo evakuaciją iš laikinai okupuoto Krymo, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas. Apie tai skelbia „Interfax-Ukraine“. Skelbiama, kad pusiasalio Rusijos vadovybė ir okupacinė administracija labai aktyviai parduoda nekilnojamąjį turtą ir išveža savo šeimas iš Krymo. „Bet kitiems, eiliniams sako: nesijaudink, viskas ramu, viskas kontroliuojama.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas sako, kad Ukrainos pajėgoms tam tikra prasme gali nė neprireikti kovoti už okupuotą Krymą.  Jis sako, kad jei ukrainiečiams pavyks smogti Krymo tiltui, jiems atsivers galimybė sistemingai šalinti visus ten esančius karinius Rusijos objektus ir pasiekti išlaisvinimą.

Kyjive viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, parama Ukrainai savo ribų dar nepasiekė ir ji turi tęstis. „Nepaisant to, kad sumos dabar tikrai atrodo įspūdingos, mes esame anksčiau dalyvavę – ir Lietuva taip pat – kariniuose veiksmuose, siekiant stabilizuoti padėtį viename ar kitame regione, tikrai didesniuose savo apimtimi“, – LRT radijui penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. G. Landsbergio teigimu, 60 mlrd.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė esančios labai susirūpinusios dėl to, ką pavadino Rusijos ir Ukrainos pajėgų mūšio lauke vykdomomis karo belaisvių neteisminėmis egzekucijomis. Nauji kaltinimai pasirodė po to, kai Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius į nelaisvę paimtą Ukrainos karį, kuris buvo nušautas, kai ištarė „Šlovė Ukrainai“. Visa tai buvo nufilmuota.

Vakarų paramos apimtys lems, ar Kyjivui pavyks pasiekti pergalę kare prieš Rusiją dar šiais metais, sako Vilniaus saugumo forumo dalyviai. „Kad tai įvyktų, mums reikia jūsų pagalbos, – BNS penktadienį teigė buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. – Mums reikia vis daugiau ir daugiau ginklų, kad išlaisvintume savo teritorijas.

Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno paskyroje buvo paviešintas vaizdo įrašas, kaip lygiai prieš metus ukrainiečiai pamušė ir nuskandino Rusijos desantinį laivą „Saratov“ okupuoto Berdiansko uoste. „Rusijos laivyno nepažeidžiamumo mitas sunaikintas tiksliais Ukrainos kariuomenės smūgiais. Dar sykį įrodytas nenuginčijamas faktas: Ukrainos žemėje priešas neturės ramybės: nei sausumoje, nei vandenyje“, – skelbiama prieraše.

Vakarų paramos apimtys lems, ar Kyjivui pavyks pasiekti pergalę kare prieš Rusiją dar šiais metais, sako Vilniaus saugumo forumo dalyviai. „Kad tai įvyktų, mums reikia jūsų pagalbos, – BNS penktadienį teigė buvęs Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. – Mums reikia vis daugiau ir daugiau ginklų, kad išlaisvintume savo teritorijas.

Ukrainos karo ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka tvirtina, kad, norint tęsti karą, Rusijai kas mėnesį reikia bent 50 000 karių – t. y. dvigubai daugiau nei mobilizuojama dabar. Todėl, pasak O. Kovalenkos, netrukus Rusija gali paskelbti apie naują didelę mobilizacijos bangą. „Matome, kad Rusijos kariai kas mėnesį netenka daugiau nei 20 tūkst. karių.

Maskvos pajėgoms siekiant užimti pramoninį Donecko regioną, per Rusijos smūgį humanitarinės pagalbos centrui Ukrainos rytuose žuvo penki žmonės, penktadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. „Kovo 24-osios naktį Kostiantynivkos miestas buvo apšaudytas raketomis. Viena iš raketų pataikė į vieno aukšto pastatą“, – platformoje „Telegram“ pranešė gelbėjimo tarnybos ir patikslino, kad žuvo trys moterys ir du vyrai.

Rusų pajėgoms naktį į penktadienį atakavus šiaurės rytinę Ukrainos Sumų sritį žuvo du žmonės, dar 10 nukentėjo, pranešė pareigūnai. „Apie dešimt Su-35 lėktuvų atakavo Sumų regioną valdomomis aviacinėmis bombomis. Taigi, daugiau nei 10 šių valdomų bombų atakavo taikinius Sumų regione.

Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitas į Maskvą, kur jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė daugybę dokumentų, patvirtinančių dvišalę partnerystę Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, siunčia „pavojaus signalą“, kad Kinija yra pasiruošusi paremti Rusiją. Anot „Ukrinform“, tokį pareiškimą išsakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas per klausymus JAV Atstovų rūmų Asignavimų komitete.

Rusijos vicepremjeras ketvirtadienį pareiškė besitikintis, kad Maskva ir Pekinas iki metų pabaigos pasirašys susitarimą dėl didžiulio dujotiekio „Sibiro galia 2“ („Sila Sibiri 2“) tiesimo. Maskva siekia nukreipti dujų eksportą į šalis, kurios neįvedė sankcijų jos energetikos sektoriui, praėjusiais metais Kremliui pasiuntus ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą. Dujotiekis „Sibiro galia 2“ galėtų padėti kasmet į Kiniją transportuoti po 50 mlrd.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša pastebintis išaugusį sužeistų Rusijos karių mirtingumą. Pasak generalinio štabo, tai lemia kokybiškos medicininės pagalbos trūkumas. Naujausioje suvestinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad kovo 17–21 dienomis Rusijos kariuomenėje didėjo sužeistų karių mirtingumas. Tai lėmė išaugęs sunkių sužalojimų skaičius ir nekokybiška medicininė pagalba dėl nepakankamai profesionalaus medicinos personalo.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai.    Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.  „Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldyta yra tarptautinės ir europinės.

Privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas neigia Kremliaus teiginius, kad Rusija Ukrainoje kariauja su NATO, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW).  Ataskaitoje pažymima, kad J. Prigožinas sušvelnino savo retoriką prieš Rusijos gynybos ministeriją, greičiausiai bijodamas visiškai prarasti savo samdinių pajėgas Bakhmute.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių, kad šalis galėtų pasipriešinti Rusijos invazinėms pajėgoms. Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę 27 šalių narių lyderiai suteikė jai politinį palaiminimą.

Belgija ketvirtadienį per belgų karaliaus valstybinį vizitą Pretorijoje paragino Pietų Afrikos Respubliką pasinaudoti savo santykiais su Rusija ir padėti užbaigti karą Ukrainoje. „Atsižvelgdami į jūsų stiprius istorinius ryšius su Rusija, džiaugtumės, jei apsvarstytumėte galimybę pasinaudoti savo komunikacijos kanalais siekiant taikos“, – sakė Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib per spaudos konferenciją Pretorijoje.

Rusijos puolimas Ukrainoje žlunga, skelbia „Bloomberg“, remdamiesi su Rusijos vadovybės planais susipažinusiais šaltiniais. Leidinys skelbia, kad Rusija ruošiasi rasti dar 400 tūkst. karių, tačiau ekspertai sako, kad net ir tai Rusijai nepadės pasiekti reikšmingesnių pergalių.

Italijos premjerė Giorgia Meloni parlamentarams emocinga paaiškino, kodėl reikia remti Ukrainą, o ne stabdyti karinės pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms teikimą, skelbia UNIAN.  Vienas iš parlamentarų paragino G. Meloni liautis remti Ukrainą, į ką ji atsakė: „Gal, parlamentare, tai pasakysite Putinui?“ Šiuos premjerės žodžius publika palaikė gausiomis ovacijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo, kad Ukrainos kariai kasdien dirba tam, kad rusai žinotų, jog tauta neužmirš ir neatleis teroro.  „Grįžau iš Chersono srities – mano diena visų pirma buvo skirta šiam mūsų regionui. Saugumo padėtis – tai mūsų atsakas į priešo apšaudymą Chersono srityje. Priešpriešinė kova ir visa kita, ką daro mūsų kariai yra tam, kad okupantas žinotų, jog mes neatleisime ir neužmiršime teroro“, – sakė V. Zelenskis.

Ukraina paneigė paskelbtą informaciją apie rusų atsitraukimą iš Nova Kachovkos, skelbia „Ukrinform“, remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.  Ketvirtadienio vakarą generalinis štabas skelbė, kad rusai atsitraukė iš Nova Kachovkos.  „Nuo kovo 22 dienos visi okupantų kariuomenės daliniai, kurie buvo dislokuoti Chersono srities Nova Kachovkos gyvenvietėje, paliko miestą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) toliau stiprinti sankcijas Rusijai dėl invazijos Ukrainoje ir pareiškė, jog kalbos apie galimą ribojimų švelninimą yra nepriimtinos. „Negali būti jokio sankcijų nuovargio. Kalbos apie sankcijų švelninimą vienokiu ar kitokiu pavidalu yra visiškai nepriimtinos.

Slovakija ketvirtadienį pranešė, kad išsiuntė pirmuosius keturis Ukrainai pažadėtus naikintuvus MiG-29, o kiti devyni bus perduoti artimiausiomis savaitėmis. „Pirmieji keturi naikintuvai MiG-29 saugiai perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms... Artimiausiomis savaitėmis bus perduoti likusieji lėktuvai“, – sakė Slovakijos gynybos ministerijos atstovė spaudai Martina Kakaščikova.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankėsi pietiniame Chersono regione, kurį iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos po to, kai Kyjivo pajėgos praėjusių metų pabaigoje užėmė regiono sostinę. Ukrainiečiai Chersono miestą atkovojo lapkritį, atsitraukus Rusijos pajėgoms. Tačiau rusai, įsitvirtinę rytiniame Dnipro upės krante, toliau iš dalies kontroliuoja sritį ir reguliariai apšaudo Chersoną, kur dėl to žūsta civilių.  „Darbo kelionė į Chersono sritį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėja, kad karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina leistis į taikos derybas. Vietoj to, jo teigimu, Aljansas turėtų ruoštis ilgam karui.