Apie tai jis kalbėjo „Newsweek“, rašo UNIAN.
Ukraina tapo savo pačios sėkmės auka?
Leidinyje pažymima, kad šiais metais Ukraina tam tikra prasme tapo savo pačios sėkmės auka. Grandiozinės pergalės Charkivo ir Chersono regionuose 2022 m. rudenį sukėlė viltis apie greitą ir neišvengiamą Rusijos kariuomenės žlugimą.
Tačiau 2023 m. šis entuziazmas buvo pakirstas, kai ilgai lauktas vasaros kontrpuolimas baigėsi ne taip, kaip tikėtasi.
Dabar vėl suintensyvėjo kalbos apie taikos derybų ir nuolaidų būtinybę, o Vladimirui Putinui tapo lengviau manyti, kad jis gali sulaukti Vakarų noro paremti Ukrainą pabaigos.
Vis dėlto K. Salmas įsitikinęs, kad pasiduoti dar per anksti.
„Turime tęsti sunkų darbą, kad įtikintume Putiną, jog yra kitaip. Jis turi tai žinoti. Esame didesni ir stipresni, turime daug kitų galimybių jį paveikti“, – pažymėjo ministerijos atstovas.
Jo įsitikinimu, laikas yra Ukrainos pusėje – dabartinės problemos, susijusios su didėjančia ginklų gamyba Europoje, pamažu sprendžiamos.
„Esame pakeliui, kad pasiektume 1 mln. šovinių per metus gamybos pajėgumus tiek Europoje, tiek JAV, tai faktas. <...> Jei gaminsite daugiau, pagerės pristatymo terminai, padidės konkurencija ir kainos taps patrauklesnės, tiekimo grandinės taps platesnės ir problema galiausiai bus išspręsta“, – sako K. Salmas ir priduria, kad ukrainiečiai turi ištverti tam tikrą laiką, kol Vakarai išplės karinę gamybą.
Kartu Estijos gynybos ministerijos atstovas pažymi, kad rusai neatsisakys tolesnių bandymų užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos. Tačiau dabar jiems trukdys jų pačių minų laukai, kuriuos jie įrengė visame fronte, tikėdamiesi ukrainiečių kontrpuolimo.
Karas tęsiasi dvejus metus
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
