Karas Ukrainoje

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis penktadienį paragino Kyjivo sąjungininkes mobilizuoti savo ekonomiką, kad paremtų Ukrainos kariuomenę, kuri kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. „Negalime leisti, kad Rusija, turėdama daug mažesnę ekonomiką, gamintų daugiau. Nes karai laimimi ne taktiniais mūšiais, o gamyba. Jei Vakarai mobilizuosis, neabejoju, kas laimės, bet jie turi pagaliau pradėti mobilizuotis“, – sakė R. Sikorskis vizito Kyjive metu.

Per Ukrainos drono ataką rytinėje Donecko srityje, kurią nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos arba jų įgaliotiniai, penktadienį buvo sužeista dvylika žmonių, pranešė vietos pareigūnai. „Šiandien Kirovo rajone drono numestas sviedinys sužeidė 12 žmonių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos paskirtas Donecko lyderis Denisas Pušilinas.  Tarp sužeistųjų buvo gelbėtojų ir savivaldybių tarnybų pareigūnų, pridūrė jis.

Nyderlandai penktadienį paskelbė, kad ruošiasi pristatyti Ukrainai 18 JAV pagamintų karinių lėktuvų F-16. JAV pritarus, Danija ir Nyderlandai rugpjūtį paskelbė, kad perduos 61 naikintuvą po to, kai ukrainiečių pilotai bus apmokyti. Atsižvelgdama į tai, kai reeksportuojant karinę įrangą reikia gauti patvirtinimą, vyriausybė penktadienį pareiškė, kad prieš pristatant lėktuvus reikės atlikti papildomus bandymus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį, kalbėdamasis su Lenkijos kolega, išreiškė viltį, kad daugiau nei mėnesį trunkanti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų surengta krovinių blokada prie bendros šalių sienos netrukus baigsis. Vilkikų vairuotojai nuo lapkričio pradžios blokuoja sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.

Jei 2024 m. Vakarų partnerių finansinė parama labai sumažės, Ukrainos valdžios institucijos turės priimti ne itin populiarius sprendimus, kurie gali gerokai supurtyti ir vidinę politinę situaciją. Aukščiausiosios Rados finansų komiteto vadovas Danylo Hetmantsevas leidiniui „Forbes“ išsamiai papasakojo, kas laukia šalies be partnerių paramos. Pasak jo, jei pagalbos išvis nebus, liks du variantai: blogiausias ir pats blogiausias.

Socialiniuose tinkluose sąmoningai platinama melaginga informacija, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabėgo iš šalies ir šiuo metu ieško prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.  Keli socialinio tinklo X vartotojai tikina, kad V. Zelenskis nusipirko prabangią vilą Floridoje ir dabar nori pabėgti arba jau pabėgo į Jungtines Valstijas. „Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV dėl pilietybės suteikimo, kai jo šalis žlugs.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti 24 rusų paleisti dronai kamikadzės. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš okupuoto Krymo, Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko ir iš Ukrainos pasienyje esančios Kursko srities. Iš viso rusai paleido 28 dronus, bet 24 iš jų buvo numušti Kyjivo, Odesos, Chersono, Mykolajivo, Žytomyro, Rivnės ir Chmelnyckio srityse, nurodė oro pajėgos.

Buvęs „Aidar“ kuopos vadas, palaikantis tiesioginį ryšį su Ukrainos kariais Avdijivkoje, tvirtina, kad ukrainiečiai gali netekti miesto kontrolės. Rusai Avdijivką įnirtingai puola jau kelis mėnesius, per kuriuos, JAV žvalgybos duomenimis, neteko daugiau nei 11 tūkst. karių.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Berlynas suteiks papildomą 85,5 mln. eurų paramą Ukrainai, siekdamas padėti šaliai išgyventi žiemą ir atremti Rusijos atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą. Apie tai ketvirtadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Ši parama bus teikiama iš Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų bendrai finansuojamų lėšų.

Ukraina gavo paskutinę šių metų Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „Taigi, ES parama šiais metais pasiekė 18 mlrd. eurų. Šios lėšos padeda išlaikyti ekonominį stabilumą ir vykdyti socialinius įsipareigojimus“, – pabrėžė Ukrainos vyriausybės vadovas. Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antruoju svarstymu priėmė įstatymo projektą dėl medicininės marihuanos legalizavimo, ketvirtadienį pranešė naujienų svetainė „Ukrajinska pravda“. Parlamento narys Jaroslavas Železniakas paskelbė ekrano nuotrauką, kurioje matyti balsavimo rezultatai. Iš viso už įstatymo projektą balsavo 248 parlamentarai.

Jau beveik dvejus metus nuo Rusijos besiginančioje Ukrainoje vyksta mobilizacija, kuri susiduria su daugybe iššūkių. Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), dažnai į kariuomenę šaukiami vyrai, kurie negali ištverti visų fizinių karo sunkumų. Žurnalistų teigimu, Ukrainai reikia atstatyti savo kariuomenę. Pėstininkai, kuriems tenka didžiausia kovų našta, patiria didžiausius nuostolius, palyginti su kitomis kariuomenės dalimis. Todėl pėstininkų gretose nuolat trūksta vyrų, rašo WSJ.

Pietiniame Ukrainos Nikopolio mieste ketvirtadienį nuo Rusijos artilerijos smūgių žuvo dvi moterys, ketvirtadienį pranešė vietos valdžia po dar vienos Rusijos dronų atakų nakties. Rusijos pajėgos sistemingai apšaudo netoli fronto linijos esančius Ukrainos miestus ir kaimus, net didesnius miestus paversdamos griuvėsiais. „Šį rytą Rusijos kariuomenė iš sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolį.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nori į kariuomenę pašaukti užsienyje gyvenančius ukrainiečių vyrus. Kaip skelbia vokiečių leidinys „Welt“, kitąmet už Ukrainos ribų gyvenantys šalies piliečiai turėtų atvykti tarnauti į Ukrainos kariuomenę. Pasak leidinio, visiems, kurie neįvykdys prašymo, bus taikomos sankcijos.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kuris atsisakė teikti karinę pagalbą ukrainiečiams, paprieštaravo ir Ukrainos stojimui į NATO. Jis tikino, kad tai sukeltų Trečiąjį pasaulinį karą.

Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje liepsnoja Donecko nacionalinio technikos mokslų universiteto patalpos, kurios galėjo būti naudojamos karinėms reikmėms. Tai jau ne pirmas smūgis šiam universitetui – 2023-ųjų vasarį buvo apšaudytas bendrabutis, kuriame rusai galimai buvo įkurdinę savo karius.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti 34 rusų paleisti dronai kamikadzės. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš okupuoto Krymo, Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko ir iš Ukrainos pasienyje esančios Kursko srities. Iš viso rusai keliomis bangomis paleido 35 dronus, bet 34 iš jų ukrainiečiams pavyko numušti, nurodė oro pajėgos.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pasakojo, kaip karas paveikė šeimas, įskaitant ir jos šeimą. Volodymyro Zelenskio žmona sako, kad karas juos suskaldė. Pasak jos, jiedu su vyru retkarčiais matosi, bet negali nuolat būti kartu. Duodama interviu vokiečių kanalui ZDF ji prisipažino, kad dabar gyvena su vaikais, o jos sutuoktinis nuolat yra darbe, ten jis ir gyvena, skelbia portalas UNIAN. „Dabar mes negalime gyventi visi kartu.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 18 rusų paleistų dronų „Shahed“. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad iš okupuoto Krymo buvo paleista 19 dronų ir kad 18 jų numušta Odesos, Chersono, Dnipropetrovsko, Vinycios, Chmelnyckio, Kyjivo, Černihivo ir Kirovohrado srityse. Taip pat pranešama, kad rusai dviem iš Rusijos Belgorodo srities paleistomis raketomis S-300 atakavo Ukrainos Charkivo sritį, bet žmonės nenukentėjo.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Islamo džihadas“ antradienį paskelbė vaizdo įrašą ir teigė, kad jame matyti du gyvi Gazos Ruože laikomi įkaitai, paimti per „Hamas“ spalio 7-osios atakas Izraelyje. Vaizdo įraše vienas po kito pasirodo du vyrai. Įkaitai prašo labiau spausti Izraelio valdžią, kad jie būtų paleisti.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai rašo „Politico“. „Rusija jau parodė, kad turi noro užpulti savo kaimynę“, – sakė M. Hofmanas interviu Belgijos naujienų kanalui VRT. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba visada dviprasmiška. Visiškai neatmestina, kad vėliau jis turės kitų idėjų. Arba pietuose, arba Moldovoje, arba Baltijos šalyse“, – toliau kalbėjo jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino imtis griežto atsako dėl užsienio agentų, siekiančių destabilizuoti Rusiją per pagalbą Ukrainai. „Kyjivo režimas, tiesiogiai remiamas užsienio specialiųjų tarnybų, pasuko teroristinių metodų, praktiškai valstybinio terorizmo, keliu“, – per televizijos transliuotą kalbą pareiškė V. Putinas. „Užsienio specialiųjų agentų bandymai destabilizuoti politinę ir socialinę padėtį Rusijoje privalo būti griežtai sustabdyti“, – sakė jis.

Rusijai apšaudant Ukrainos pietuose esantį Chersoną buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant keturis vaikus, be to, dronais buvo atakuotas Kyjivas ir antras pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas, pranešė ukrainiečių pareigūnai. „Rusų okupantams vakare apšaudant Chersoną buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų keturi vaikai“, – sakė Chersono meras Romanas Mročko. Jis pridūrė, kad sužeisti vaikai yra 2–13 metų amžiaus.

JAV Senato demokratų ir respublikonų lyderiai antradienį sakė, kad Vašingtonas iki metų pabaigos negalės patvirtinti naujos pagalbos Ukrainai. „Derybose sprendžiant likusius klausimus, tikimės, kad jų pastangos sudarys sąlygas Senatui imtis greitų veiksmų [...] kitų metų pradžioje“, – sakoma bendrame demokrato Chucko Schumerio ir respublikono Mitcho McConnello pareiškime. „Šiemet likusį laiką Senato ir [prezidento Joe Bideno] administracijos derybos tęsis“, – sakoma jame.

Ukrainoje vykstant šaukiamojo amžiaus vyrų paieškoms buvo paviešintos ir sukčiavimo schemos, kurių metu kai kurie asmenys pasirenka bėgti iš šalies, o ne ginti savo tėvynę. Pasieniečių teigimu, kasdien šalį palieka apie 6 tūkst. šaukiamojo amžiaus vyrų ir tik 150-200 iš jų yra yra pagalbą vežantys savanoriai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nepasirašys įstatymo, kuriame būtų numatyta moterų mobilizacija, rašo UNIAN. Apie tai V. Zelenskis pakomentavo antradienį surengtoje spaudos konferencijoje. Volodymyras Zelenskis moterų mobilizacijos nepalaikytų V. Zelenskis pabrėžė, kad jei įstatyme bus tinkamų argumentų dėl jaunesnių nei 27 metų vyrų mobilizacijos, jis palaikytų šią iniciatyvą. „Moterys – ne, aš to nepasirašysiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, kokie santykiai jį sieja su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu Vlerijumi Zalužnu, rašo „Kanal 24“. Apie tai jis antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, kurioje taip pat komentavo ir padėtį fronte. „Su Zalužnu palaikau darbinius santykius. Kaip vyriausiasis vadas, jis turi atsakyti už rezultatus mūšio lauke“, – komentuodamas santykius su V. Zalužnu kalbėjo V. Zelenskis. „Aš tikiuosi labai konkrečių dalykų mūšio lauke.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori apginkluoti savo kariuomenę „koviniais lazeriais“ ir robotais su „dirbtiniu intelektu“, rašo UNIAN. Anot agentūros, apie tai V. Putinas svarstė kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje. Putinas: Rusijai reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“ Jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenei reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“. „Būtina ir toliau kurti kariuomenei ir laivynui pagrindus ateičiai. Perspektyvių ginkluotės rūšių.

Ukrainos pajėgos turi pranašumą tamsoje, focus.ua cituoja „The Telegraph“. Anot ekspertų, Rusijos kariai dėl įrangos ir apmokymų trūkumo beveik negali kovoti naktį. Todėl Rusijos pajėgos bando paslėpti savo techniką nuo Ukrainos dronų naudodama uždangalus, pagamintus iš šiaudų. Juos uždėjus ant karinės technikos, ji atrodo kaip su perukais, pastebi minėtas leidinys.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai mano, kad reikia mobilizuoti dar iki 450 tūkst. žmonių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo antradienį surengtoje spaudos konferencijoje. Volodymyras Zelenskis: karinis štabas pasiūlė šaliai mobilizuoti dar 400–450 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė į klausimą, ar Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą baigsis 2024 m., rašo „Sky news“. V. Zelenskis sulaukęs šio klausimo teigė, kad „niekas neturi atsakymo“, net gerbiami kariuomenės vadai. „Mes turime minčių ir idėjų, o idėjos gali būti toli nuo realybės“, – sako jis.

Jungtinė Karalystė ir Ukraina artimiausiomis savaitėmis pasirašys 10 metų laikotarpiui skirtą saugumo paktą, pranešė britų interneto leidinys „The Telegraph“ ir ukrainiečių žiniasklaida. Susitarime bus numatyta britų karinio jūrų laivyno patirtimi padėti Ukrainai kontroliuoti Juodąją jūrą, sakoma pranešime. Teigiama, kad taip pat numatoma finansinė pagalba ir keitimasis žvalgybiniais duomenimis.

Rusija antradienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos bandė atakuoti Maskvą dronu, bet sostinės oro gynybos sistemos jį virš miesto sunaikino, o nuolaužos nukrito už miesto centro ribų. Beveik dvejus metus trunkančiame Maskvos pradėtame Rusijos ir Ukrainos kare abi šalys leidžia dronus į viena kitos miestus. Ukraina kasdien praneša apie Irano gamybos rusų dronų sunaikinimą per naktines atakas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas antradienį pareiškė, kad Prancūzija ir Britanija rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija „tiek, kiek reikės“, ir pridūrė, kad labai svarbu yra nugalėti prezidentą Vladimirą Putiną. „Britanija ir Prancūzija tvirtai rėmė Ukrainą ir toliau remsime ją tiek, kiek reikės“, – sakė D. Cameronas po derybų Paryžiuje su kolege prancūze Catherine Colonna.

Čekijos prezidentas ir NATO atsargos generolas Petras Pavelas mano, kad 2024 m. mūšio lauke Ukrainoje gali įvykti „reikšmingas pokytis“, o jo pasekmės priklausys nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje. Pasak Čekijos prezidento, „konflikto Ukrainoje raida rodo, kad kitais metais galime sulaukti tam tikrų reikšmingų pokyčių“. „Ir kol kas viskas rodo, kad tai nebus – geriausia šio žodžio prasme, – kaip mes norėtume.

Ukraina pralaimi karą, jeigu žiūrėti bendrą situacijos vaizdą, o į kariuomenę patenka žmonės, kurie net nenori kariauti ir nėra pasirengę tam moraliai, interviu TSN tvirtino Ukrainos kariuomenės majoras Kyrylas Veresas. Ukrainos kariuomenei atėjo sunkūs laikai – jie pralaimi karą, o ukrainiečiai nenori kariauti, rašoma „Focus“. Straipsnyje remiamasi Ukrainos kariuomenės 54-osios mechanizuotos brigados, bataliono „K2“ vado Kyrylo Vereso interviu vietos televizijai.

Ukrainoje pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie galimybę mobilizuoti ir šalies moteris. Pasak parlamentarės Inos Sovsun, Ukraina gali mobilizuoti moteris, jei tai būtina gynybai. Fronte kariaujantys kariai taip pat palaiko tokią iniciatyvą. „Konceptualiai iniciatyva turėtų kilti iš vyriausiojo kariuomenės vado. Taip yra dėl gynybos sumetimų.

Rusijos kariuomenė iki Naujųjų metų bando užimti Sinkivkos kaimą Charkivo srityje. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinio Kupjanske vado Deniso Jeroslavskio, netoli šios gyvenvietės tebevyksta smarkūs mūšiai.

Jei Kongresas nepatvirtins naujo finansavimo, Pentagonas iki gruodžio 30 d. nebeturės pinigų į Ukrainą išsiųstiems ginklams pakeisti, „Bloomberg“ cituoja UNIAN. „Bloomberg“ remiasi Pentagono kontrolieriaus Michaelio McCordo laišku. Anot jo, Pentagonas išleidžia paskutinius 1,07 mlrd. dolerių naujiems ginklams ir įrangai Ukrainai pirkti vietoj tų, kurie buvo paimti iš atsargų ir išsiųsti į Ukrainą. Po penkiolikos dienų –  gruodžio 30 d. – Pentagono sąskaitos bus tuščios.

Per dronų ataką Rusijos Rostovo srityje esančiam Morozovsko aerodromui buvo sugadinti maždaug dešimt lėktuvų, rašo UNIAN. Pasak Ukrainos Pietų savanorių pajėgų atstovo Serhijaus Bratčuko, iš okupantų pateikiamos informacijos, aerodromą atakavo 17 dronų, septyni iš jų buvo numušti, tačiau likusieji smogė įvairiems taikiniams.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sukritikavo šalies prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą atleisti visus regioninių karo prievolės centrų vadovus, rašo „Sky news“. V. Zelenskis šį sprendimą priėmė dar rugpjūčio mėnesį kaip priemonę kovai su korupcija. Jis tuomet sakė, kad valstybinis tyrimas atskleidė plačiai paplitusius pareigūnų piktnaudžiavimus.

Danija pirmadienį pranešė, kad finansiškai prisidės prie Švedijos Ukrainai dovanojamų pėstininkų kovos mašinų CV90 ir naujų transporto priemonių, skirtų Kyjivo kovai su Rusijos invazija, gamybos. Danija iš viso skirs 1,8 mlrd. Danijos kronų (242 mln. eurų). „Kartu su Švedijos vyriausybe nusprendėme bendrai finansuoti jau pradėtą (50 šarvuočių) dovanojimo akciją ir naujų pėstininkų kovos mašinų CV90 gamybą“, – sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad šalies kariuomenės vado padėjėjams skirtame kabinete aptiko pasiklausymo įrenginį, praėjus dienai po to, kai buvo atskleista, kad Valerijaus Zalužno biure buvo rasta pasiklausymo įranga. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį pranešė, kad vienoje iš kariuomenės vado V. Zalužno patalpų rado pasiklausymo įrangą, tačiau rastas įrenginys buvo neveikiantis.

Šiuo metu aptariami scenarijai, galintys nutikti Ukrainai, jei ji liktų be Vakarų paramos, yra toli nuo realybės, sako karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN. Dar praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės ES paramą Ukrainai. Nerimaujama ir dėl JAV paramos Ukrainai.

Lenkijos vežėjai pirmadienį atnaujino didžiausio krovininių transporto priemonių punkto Ukrainos pasienyje blokadą po teismo nutarties, kuria vilkikų vairuotojams leista važiuoti per Dorohusko kontrolės punktą. Vilkikų vairuotojai daugiau nei mėnesį blokavo sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.

Labai tikėtina, kad Rusijos kariai į frontą kare prieš Ukrainą yra grąžinami su neužgijusiomis žaizdomis, pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, rašo „Sky news“. Be to, į frontą grįžta kariai su amputuotomis galūnėmis. „Labai tikėtina, kad rusų dalinių „Štorm-Z“ nariai į kovines užduotis grįžta su neužgijusiomis žaizdomis ir net po galūnių amputacijų“, – teigiama ministerijos pranešime.

Europos Sąjungos šalys, panašu, pavargo nuo Vengrijos išsišokimų ir nuolatinio pagalių kaišiojimo į ratus, priimant sprendimus dėl pagalbos Ukrainai. „The Financial Times“ šaltiniai tvirtina, kad netgi pradėta svarstyti apie šios šalies suspendavimą nuo bendrų balsavimų, pasinaudojant Europos Sąjungos 7-uoju straipsniu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėja, kad Europa, ypač Baltijos šalys, Moldova ir Gruzija, turi rimtai vertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. Tai jis pasakė gruodžio 16 d. publikuotame interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“. „Turime labai rimtai vertinti jo (V. Putino – red.) grasinimus Baltijos šalims, Gruzijai ir Moldovai. Tai nėra tik žvanginimas ginklais.

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti visi penki rusų paleisti dronai. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko. Nurodoma, kad visi dronai buvo numušti – Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Vinycios ir Chmelnyckio srityse.