Pasak jo, jei pagalbos išvis nebus, liks du variantai: blogiausias ir pats blogiausias. Potencialiai „blogiausias“ sprendimas reikštų sekvestraciją – biudžeto išlaidų mažinimą.
„Tačiau gali būti ir dar blogiau – biudžetinė emisija. Tai blogiausia, kas gali nutikti, nes emisija yra mokestis neturtingiesiems ir pakerta makroekonominį stabilumą“, – sakė jis.
Kartu D. Hetmantsevas pažymėjo, kad biudžetą galima būtų papildyti pasitelkus kovą su šešėliu. Tačiau neįmanoma prognozuoti, kiek pinigų biudžetas gaus, jei vyriausybė žengs tokį žingsnį.
Be to, pasak D. Hetmantsevo, ministrų kabinetas, tikėtina, svarsto papildomų mokesčių galimybę. Sausio pradžioje atitinkami pasiūlymai gali būti pateikti Rados komitetui.
Tačiau galima gauti ir nemokestinių pajamų. Kalbama apie privatizavimą, dalies pelno atskaitymą iš valstybinių įmonių ir dalies pelno surinkimą iš Nacionalinio banko.
Vakarai nepaliks Ukrainos be paramos
Gruodžio 22 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukraina ir toliau gali tikėtis sąjungininkų finansinės paramos. Pasak jo, JAV pinigus turėtų pervesti pirmosiomis 2024 m. sausio dienomis.
„Sausio 8 d. po pertraukos grįžta Senatas, o sausio 9 d. – Atstovų Rūmai. Tai reiškia, kad bet kurią kitą dieną gali būti priimtas sprendimas“, – paaiškino jis.
Kalbėdamas apie ES, ministras sakė, kad finansavimo klausimas jau beveik išspręstas.
Priminsime, kad gruodžio 21 d. tapo žinoma, jog Ukraina pradėjo įgyvendinti planą „B“ išlaidoms finansuoti be išorinio finansavimo. Kaip paaiškino finansų ministras Serhijus Marčenka, kadangi Vakarų paramos nėra, arba ji yra ženkliai sumažėjusi, šalis ieškos vidinių rezervų.
Tuo metu Ukrainos nacionalinio banko vadovas Andrijus Pyšnyj pareiškė, kad neapibrėžtumas dėl tarptautinės paramos didėja. Jis pažymėjo, kad į tai reikėtų atsižvelgti rengiant 2024 m. planus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
