Karas Ukrainoje

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių, pranešė diplomatai. Diplomatai sakė, kad 27 šalių blokas per ateinančius 12 mėnesių ketina pristatyti Ukrainai milijoną šaudmenų, Kyjivui prašant daugiau amunicijos, kad galėtų atremti besitęsiantį Rusijos puolimą.

Rusija pirmadienį pranešė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro Karimo Khano po to, kai Hagoje įsikūręs teismas išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį. „Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui Karimui Ahmadui Khanui“ ir keliems TBT teisėjams, pareiškė Tyrimų komitetas, kalbėdamas apie, jo nuomone, neteisėtą jų sprendimą siekti V. Putino arešto.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad savaitgalį šalies šiaurėje esančiame kariniame poligone per nelaimingą atsitikimą žuvo keturi kariai. Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pranešė, kad, preliminariais duomenimis, „kovo 18 dieną per įprastinius šaudymus (pratybas), kuriuos vykdė karinis dalinys Černihivo srityje, sprogo sviedinys“. „Per sprogimą žuvo keturi kariai“, – sakoma pranešime. Tyrėjai pradėjo tyrimą dėl galimų elgesio su ginklais taisyklių pažeidimų.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras neslepia, kad Baltijos šalys dabar kaip niekada stipriai jaučia Rusijos Federacijos keliamą grėsmę. Tačiau jis tiki NATO vienybe bei pasirengimu ir yra įsitikinęs, kad Aljansas dar niekada nebuvo toks stiprus, koks yra dabar. Paklaustas, ko per metus nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, išmoko Estija, H. Pevkuras pažymėjo, kad per šį laiką išryškėjo, jog Rusijos kariuomenėje niekas nepasikeitė jau 100 metų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per derybas Maskvoje aptars Pekino pateiktus pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pirmadienį pranešė Kremlius. „Vienaip ar kitaip, (Pekino) plane dėl Ukrainos keliami klausimai bus paliesti derybų metu. Išsamius paaiškinimus dėl Rusijos pozicijos pateiks prezidentas Putinas“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Be to, Kremlius apkaltino Vašingtoną kurstant karą Ukrainoje.

Kyjivas pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos likus kelioms valandoms iki Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukiamo vizito į Rusiją – pirmojo nuo rusų invazijos į Ukrainą pradžios. „Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė.

Karą Ukrainoje iniciavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mintyse jau atsisveikino su savo imperiniu „perlu“ – laikinai okupuotu Krymo pusiasaliu, mano buvęs Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Komentuodamas savaitgalį įvykusį V. Putino vizitą į aneksuotą Krymą, O. Arestovyčius sakė, kad V. Putinas žino, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vykdydamos kontrpuolimą, planuoja šioje teritorijoje surengti didžiulę ataką.

Rusijos prezidento administracijos darbuotojai sulaukė įsako iki mėnesio pabaigos pakeisti savo turimus „iPhone“ į kito gamintojo telefonus su „rusiška“ operacine sistema. Nurodymas buvo pateiktas šio mėnesio pradžioje, tačiau tik dabar buvo paviešintas, remiantis „Kommersant“ šaltiniais valdžioje.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį sieks pasirašyti 2 mlrd. eurų vertės planą, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių. Kyjivas skundžiasi, kad jo pajėgos turi taupyti savo amuniciją, ilgiau kaip metus trunkančiai Rusijos invazijai virtus žiauriu ir sekinančiu karu.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas siūlo Ukrainai šiais metais pasinaudoti kontrpuolimo galimybe, nes ateityje bus itin sunku gauti sąjungininkų pagalbos naujam bandymui. „Daugelis šalių, daug politikų šiais metais tikisi tam tikros pažangos. Manau, kad Ukraina turės tik vieną šansą pradėti didelį kontrpuolimą. Taigi, jei ji nuspręs pradėti didelį kontrpuolimą ir jis nepavyks, bus labai sunku gauti finansavimą kitam“, – interviu lenkų leidiniui „Rzeczpospolita“ sakė P. Pavelas.

Jei Ukraina pralaimės karą su Rusijos Federacija, Lenkija bus priversta įsitraukti į karą. Tai LCI televizijos eteryje pareiškė Lenkijos ambasadorius Prancūzijoje Janas Emerykas Rosciszewskis, komentuodamas šalies sprendimą perduoti naikintuvus Ukrainai.  Anot jo, Varšuva paprasčiausiai neturės pasirinkimo.

Pirmadienį vakare socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įrašai, kuriuose yra užfiksuota serija sprogimų, kaip manoma, Krymo teritorijoje. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:50 | JAV prezidentas nori užmegzti pokalbį su Xi Jinpingu Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby sako, kad JAV prezidentas neatmeta galimybės vėl užmegzti pokalbį su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, rašo CNN.

Nelengva įsivaizduoti Putiną ir jo generolus, kurie naršo žemėlapius ar tariasi su jo kabinetu, žiūri į PowerPoints ir svarsto įvairias karo galimybes. Apsuptas paslaugių oportunistų, kurie priklausomi nuo jo geros nuotaikos, Putinas savo artimiausią aplinką galimai vertinai atsainiai ir su panieka. Galų gale, tai yra jo parankiniai – paprasti pasiuntinukai, darantys tai, kas reikia ir kada reikia, rašo įtakingas britų analitikų centras Rand.

Kai kurie užsispyrę žmonės, likę Ukrainoje, stovėjo viduryje Tovstoho gatvės ir piktinosi, kad nutrūko svarbiausių paslaugų tiekimas. Jokių dujų. Jokio vandens. Jokio mobiliojo ryšio. Elektros tiekimas nepastovus, o Rusijos artilerija, nutaikyta į ukrainiečių pozicijas mieste, esančiame netoli Bachmuto, sukuria nuolatinio švilpimo ir sprogimų foną, rašo „Washington Post“. Daugelis Časiv Jaro gyventojų pabėgo. Tačiau dalis žmonių atsisakė palikti savo namus.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir galo dar nematyti. Karšti kariniai veiksmai kaitaliojasi su kalbomis apie taikos derybas. Nė viena pusė nesitiki visiškos karinės pergalės ar besąlygiško pasidavimo. Kol kas visos konflikto šalys sako manančios, kad diplomatijai dar per anksti.

Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad netikėtas prezidento Vladimiro Putino vizitas į Mariupolio uostamiestį, kuris pernai pateko į Rusijos kontrolę, įvyko naktį, „kaip ir dera vagiui“. „Kaip ir dera vagiui, V. Putinas, prisidengęs naktimi, apsilankė Ukrainos Mariupolyje. Pirma, taip yra saugiau.

Vladas Beliavskis savo pirmąja knyga „The Pyramid Mind“ tikėjosi atnešti pasauliui ramybę. Jo įsitikinimu, tinkamai lavindami savo protą, mes galėtume gyventi darnoje. Jis įsivaizdavo, kad, geriausiu atveju, jo knyga net galėtų sustabdyti karus. Šiandien jis Kyjive, kur dėvėdamas karinę uniformą, susilieja su neutraliu fonu. Saugumo sumetimais, jis nenurodo tikslios savo buvimo vietos, tik pasako, kad yra karinės paskirties pastate.

Iš miesto pasitraukusi Ukrainos Mariupolio miesto taryba sekmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į šį apgriautą uostamiestį, kuris po ilgos apgulties pernai pateko Maskvos kontrolėn. „Tarptautinis nusikaltėlis V. Putinas apsilankė okupuotame Mariupolyje. Jis stebėjo „miesto atstatymą“... naktį. Tikriausiai tam, kad dienos šviesoje nematytų savo „išvadavimo“ nužudyto miesto“, – savo platformos „Telegram“ paskyroje pranešė miesto taryba.

Amerikiečių istorikas Timothy Snyderis, kurios specializacija yra Centrinė ir Rytų Europa, teigia, kad jam gėda klausyti baime persmelktų balsų, esą Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Pasak mokslininko, Ukrainoje jau metus laiko vyksta neįtikėtini žiaurumai, todėl nerimauti, kad galbūt kada nors Vladimiras Putinas smogs atomine bomba, yra apgailėtina.  „Branduolinio karo baimė, visų pirma, yra susijusi su mūsų pačių saugumu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Mariupolio mieste, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, praėjus beveik metams po to, kai Maskva pareiškė užėmusi šį strateginį uostamiestį. Tai pirmoji Rusijos vadovo kelionė į Donbaso regioną nuo konflikto Ukrainoje pradžios praėjusių metų vasarį. Ši kelionė vyko po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V. Putino arešto orderį dėl įtariamo Rusijos vykdyto tūkstančių Ukrainos vaikų deportavimo konflikto metu.

Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste per Rusijos pajėgų smūgius šeštadienį žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė miesto meras, apkaltinęs Maskvą per šią ataką panaudojus kasetines bombas. „Rusija toliau skleidžia terorą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Oleksandras Hončarenka. „Kramatorsko bombardavimo kasetinėmis bombomis pasekmės: du žmonės žuvo, dar aštuoni sužeisti, trys iš jų – sunkiai.“ Mieste esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, jog prieš pat 16 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį apsilankė Kryme, pranešė valstybinė televizija. Į Krymą Rusijos lyderis netikėtai nuvyko per devintąsias šio Ukrainos pusiasalio aneksijos metines. Sevastopolio uostamiestyje prie Juodosios jūros V. Putinas, lydimas Maskvos paskirto Sevastopolio gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, apsilankė meno mokykloje, parodė televizija „Rossija-1“. „Mūsų prezidentas Vladimiras Vladimirovičius Putinas žino, kaip nustebinti.

Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Chanas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Hagoje bus teisiamas už nusikaltimus Ukrainai, nepaisant Maskvos argumentų. Anot CNN, K. Chanas atmetė teiginį, kad V. Putinas išvengs teismo, nes Rusija neratifikavo Romos chartijos. Prokuroras užsiminė apie buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus ir buvusio Liberijos lyderio Charleso Tayloro likimą, kurie, rodėsi, taip pat išvengs atsakomybės.

Rusija pateko į demografinę bėdą. Ilgainiui tai taps rimta Rusijos problema. Tačiau trumpuoju laikotarpiu, tai gali tapti bloga žinia Rusijos kaimynėms, nes Vladimiras Putinas galimai ieškos karinių demografinių sunkumų sprendimų, rašo „The Washingtin Post“ kolumnistas Maxas Bootas. Beveik kiekvienais metais nuo komunizmo pabaigos, mirčių skaičius viršijo gimimų skaičių. Rusijos gyventojų skaičius pasiekė aukščiausią tašką 1993 m. – tada šalyje gyveno 148,6 mln. žmonių.

Šeštadienio rytą rusų laikinai okupuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje nugriaudėjo sprogimai. Jie užfiksuoti Sevastopolio mieste, skelbia „Ukrinform“. „Sevastopolyje triukšminga nuo pat ryto. Tarp gyventojų kyla panika“, – „Telegram“ paskelbė Krymo totorių centras. Vietiniuose „Telegram“ kanaluose Sevastopolio gyventojai praneša apie sprogimus įvairiuose miesto rajonuose.

Per kelis mėnesius po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai metais, šimtai Rusijos diplomatų Europos Sąjungos šalyse buvo išsiųsti arba įtraukti į juodąjį sąrašą, o keli iš jų net buvo apkaltinti šnipinėjimu. Mažiausiai trys šių diplomatų dabar vėl sugrįžo į Serbiją kaip akredituoti Rusijos diplomatai, o du iš jų turi ryšių su Rusijos žvalgyba, nustatė mėnesius trukęs radio Free Europe/Radio Liberty tyrimas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija Rytų Ukrainos Luhansko srityje pradėjo visuotinę mobilizaciją, bet bando ją nuslėpti prisidengdama karinėmis pratybomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) sprendimas išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos – yra pateisinamas. Šiuo žingsniu padaromas „labai įtaigus“ pareiškimas, Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė JAV lyderis. Tuo pačiu jis priminė, kad Jungtinės Valstijos nėra TBT šalis narė. Anksčiau penktadienį TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl Ukrainos.

Penktadienio vakarą Rusijos pajėgoms atakavus Ukrainą iranietiškais dronais-kamikadzėmis, Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko numušti 11 iš 16 jų. Kovo 17 d., apie 21 val., Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą dronais. Pasak Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų, ataka buvo įvykdyta dviem kryptimis – iš rytinės Azovo jūros pakrantės ir iš Rusijos Federacijos Briansko srities.

Istorinis Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimas lems istorinę Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atsakomybę, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis penktadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius. „Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V. Putino arešto orderį. Tai istorinis sprendimas, kuris lems istorinę atsakomybę“, – sako jis. „Teroristinės valstybės vadovas ir dar viena Rusijos pareigūnė oficialiai tapo įtariamaisiais dėl karo nusikaltimo.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį išdavė Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Vis dėlto mažai tikėtina, kad V. Putinas bus suimtas, mano įvairūs užsienio ekspertai. Kaip rašo BBC, TBT buvo įsteigtas siekiant patraukti patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už sunkiausius nusikaltimus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Teismas turi pasaulinę jurisdikciją.

Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) išdavus Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius, į naujienas iš Hagos sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, rašo „The Guardian“. „Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai mūsų šaliai neturi jokios reikšmės, taip pat ir teisiniu požiūriu.

Ukrainos prezidentūra pareiškė, kad TBT sprendimas išduoti Rusijos prezidento arešto orderį yra tik pirmas žingsnis atkuriant teisingumą dėl Rusijos invazijos. „Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagos kolegija išdavė V. Putino arešto orderį. Tai tik pradžia“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, rašo „The Guardian“. Skelbiama, kad TBT išdavė V. Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Aleksejevnos Lvovos-Belovos arešto orderius.

 Jungtinės Valstijos nepritaria Kinijos raginimams nutraukti ugnį Ukrainoje, nes tai, anot jų, tik įtvirtintų „Rusijos užkariavimą“ ir suteiktų Kremliui galimybę pasiruošti naujam puolimui, penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. „Šiuo metu nepritariame raginimams nutraukti ugnį“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitą į Maskvą žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Ukraina šiuo metu gina ir Moldovos laisvę, sako šalies prezidentė Maia Sandu, rašo „The Guardian“. Anot jos, kol Ukraina laikosi, Moldovai negresia karo pavojus. „Kol Ukraina kariauja, Moldovai negresia joks karas. Noriu nuraminti mūsų piliečius, kad Moldovai dabar negresia joks karo pavojus. Rusijos kariuomenė negali čia patekti, kol Ukraina laikosi – ir (taip) saugo Moldovą. Esame dėkingi ukrainiečiams už jų drąsą ir meilę laisvei“, – penktadienį kreipdamasi į Moldovos parlamentą sakė ji.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) penktadienį patenkino Lietuvos prašymą dalyvauti Ukrainos byloje prieš Rusiją dėl karinės agresijos ir žmogaus teisių pažeidimų. Kaip pranešė Teisingumo ministerija (TM), Lietuva įstojo į bylą trečiosios šalies teisėmis kartu su dar 25 Europos valstybėmis. Bylą nagrinės šio teismo Didžioji kolegija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu aptarė, be kitų klausimų, Ukrainos kelią į Europos Sąjungą. Po susitikimo V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis visuomet buvo Europa ir kad Rusijos bombos nepakeis objektyvios tikrovės, kurią gina ukrainiečiai. „Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku.

Dalyje Ukrainos penktadienio vakarą paskelbtas oro pavojus. Pranešama, kad Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido dronus. Svarbiausi dienos įvykiai: 23:55 | Rusijos dronai smogė ypatingos svarbos objektui Rusijos paleisti dronai penktadienio vakarą smogė kritinei Dniepropetrovsko srities infrastruktūrai, rašo „Ukrinform“. Anot srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, smogta svarbiam infrastruktūros objektui Novomoskovske.

Ukraina visada buvo Europos dalis ir jokios okupantų bombos to nepakeis, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ketvirtadienį V. Zelenskis Kyjive susitiko su Latvijos premjeru, pokalbio metu aptartas ir Ukrainos kelias į Europos Sąjungą (ES). Anot Ukrainos prezidento, jo šalis visada buvo Europos dalis ir to nepakeis jokios rusų bombos. „Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku.

Okupantai atsakys už kiekvieną atimtą ukrainiečių gyvybę, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius. „Prieš metus Rusijos kariuomenė įvykdė vieną didžiausių šio karo nusikaltimų. Rusijos bombos sunaikino teatrą Mariupolyje. Pastatą, kuris buvo naudojamas kaip slėptuvė. Ten buvo moterų su vaikais, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių. Okupantų sąmoningai sunaikintas civilinis objektas.

Rusijoje nubaustas politikas Michailas Abdalkinas, kuris vasario 21-ąją per režimo lyderio Vladimiro Putino kalbą ant ausų užsikabino makaronus, rašo „Sky news“. Jam skirta daugiau nei 1 880 eurų bauda. Skelbiama, kad savo veiksmais politikas neva diskreditavo rusų ginkluotąsias pajėgas.

Lietuva perduos Ukrainai 155 mm artilerijos amunicijos, visureigių ir maisto davinių, ketvirtadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Naujas Lietuvos karinės paramos paketas Ukrainai apima 155 mm amuniciją, visureigius ir maisto davinius“, – tviteryje parašė A. Anušauskas. Jis pridūrė, kad iš viso karinė Lietuvos parama Ukrainai netrukus pasieks beveik 450 mln. eurų.

Rusijos pajėgų sunaikintas Popasnos miestas šalies rytuose okupacinės valdžios buvo tiesiog išbrauktas iš gyvenviečių sąrašo, skelbia Ukrainiečių atstovai. „Jeigu anksčiau okupantai tik aiškino, kad miestų, kuriuos patys ir sunaikino, tikslo atstatyti nėra, tai pastarosiomis dienomis visa tai buvo įtvirtinta įstatymų lygyje“, – BBC cituojamas Ukrainos Luhansko srities administracijos įrašas.

JAV ketvirtadienį paskelbė žemėlapį, kuriame nurodė, kurioje maždaug vietoje buvo numuštas amerikiečių dronas MQ-9, rašo CNN. JAV karinės oro pajėgos socialiniuose tinkluose pasidalijo žemėlapiu, kuriame pavaizduotos apytikslės vietos, kuriose amerikiečių dronas susidūrė su Rusijos naikintuvu ir kur nukrito.

Ketvirtadienį laikinai rusų okupuotame Mariupolyje sprogo okupantų amunicijos sandėlis, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot minėto portalo, informaciją apie sprogimą patvirtino Mariupolio miesto taryba ir miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka. Kaip informuoja miesto taryba, sprogimas įvyko Malojanysolio kaime. Kaip pranešė vietos gyventojai, sprogo rusų šaudmenys. Anot P. Andriuščenkos, tuo metu Mariupolyje girdėjosi oro gynybos sistemų darbo garsai.

Kinijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį paragino Kyjivą ir Maskvą kuo greičiau atnaujinti taikos derybas, sakydamas, kad Pekinas baiminasi, jog karas „gali paaštrėti ir tapti nekontroliuojamas“. Pekinas „tikisi, kad visos šalys išlaikys ramybę, bus santūrios, kuo greičiau atnaujins taikos derybas ir sugrįš į politinio susitarimo kelią“, sakė užsienio reikalų ministras Qin Gangas savo kolegai iš Ukrainos Dmytro Kulebai.

Lenkija planuoja Ukrainai perduoti keturis naikintuvus MiG-29 artimiausiomis dienomis, o vėliau – dar daugiau, ketvirtadienį pareiškė lenkų prezidentas Andrzejus Duda. „Artimiausiomis dienomis Ukrainai pirmiausia perduosime, jei teisingai pamenu, keturis visiškai veikiančius lėktuvus“, – žurnalistams sakė A. Duda. A. Duda ketvirtadienį sakė, kad likusius sovietų gamybos karo lėktuvus reikės patikrinti, jie bus pristatyti vėliau.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad trims Baltijos šalims ir Lenkijai tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ pastaraisiais metais sumažėjo partnerių nesutarimų, todėl ji tikisi, kad geležinkelio statyba bus sklandesnė. Premjerė pabrėžia, kad Lietuva savo projekto dalį įgyvendina pagal planą.