Svarbiausi įvykiai:
17:39 | Atskleidė ukrainiečių pabėgimo nuo mobilizacijos schemą: išnaudoja neįgaliuosius
Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Ihoris Matvijčukas paviešino skaičius iš pasienio. Ukrainos valdžia paskaičiavo, kiek ir kas kerta sieną Vakaruose ir nustebo: vos 150-200 iš 6 tūkst. šautinio amžiaus vyrų buvo pagalbos važiuojantys savanoriai. Likusieji yra krovinius vežantys vairuotojai, palydintys neįgaliuosius asmenys, daugiavaikių šeimų tėvai ir pan.
Ukrainos pasieniečių atstovo teigimu, kasdien sieną su Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Moldova kerta apie 6 tūkst. šauktinio amžiaus vyrų.
Pastaruoju metu, kuomet Ukrainoje vyksta aktyvi mobilizacijos banga, padažnėjo įvairių šauktinio amžiaus vyrų bandymų išvengti tarnybos atvejų: pavyzdžiui, kai kurie vyrai tuokiasi su daugiavaikėmis motinomis – pagal įstatymus, jie neprivalo būti jų biologiniais tėvais, kad galėtų pasinaudoti išimtimi ir išvykti į užsienį kartu su savo naująja šeima.
Taip pat aktyviai naudojamasi neįgaliais asmenimis. Pagal Ukrainos įstatymus neįgalųjį į užsienį gali lydėti kitas asmuo, tačiau grįžus atgal į Ukrainą niekas netikrina, ar tas pats asmuo lydi neįgalų asmenį į užsienį. Kiekvieną sykį neįgalųjį asmenį į užsienį gali išlydėti vis kitas asmuo, nėra jokio patikrinimo mechanizmo, ar tas žmogus vėliau grįžo į Ukrainą.
Anot I. Matvijčuko, pasieniečiai taip pat yra nustatę atvejį, kuomet asmens dokumentuose buvo pakeista lytis iš vyriškos į moters – tačiau to asmens išvaizda ir toliau išliko ankstesnė, o jokių savo lyties pakeitimo patvirtinančių dokumentų jis pateikti taip pat negalėjo.
16:40 | Britų žvalgyba: Ukrainos pajėgos didelėje dalyje fronto pereina į gynybinę poziciją
Ukrainos pajėgos didžiojoje fronto linijos dalyje pereina į gynybinę poziciją, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, rašo „Sky news“.
Anot britų žvalgų, Ukrainos pajėgos orientuojasi į gynybinių pozicijų stiprinimą didžiojoje fronto linijos dalyje.
Žvalgybos įsitikinimu, šis žingsnis žengiamas atsižvelgiant į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimus „sparčiau stiprinti pagrindinius sektorius“.
15:01 | Estų kariuomenės prognozė 2024 metams: Ukraina stiprina gynyba, Europa ginkluojasi
Estijos gynybos ministerijos tinklapyje paviešintas dokumentas vadinasi „Sėkminga transatlantinė gynyba: karinė strategija Ukrainos pergalei ir Rusijos pralaimėjimui“ (angl. Setting Transatlantic Defence up for Success: A Military Strategy for Ukraine's Victory and Russia's Defeat) ir yra sudarytas iš 22 puslapių karinės ir politinių sprendimų teorijos.
Tekstas remiasi dabartinės situacijos Rusijos ir Ukrainos kare vertinimu ir dabartine politine situacija pasaulyje. Estijos karybos strategai yra tikri, kad pergalę galima būtų pasiekti per artimiausius 3 metus. Tai padėtų pasiekti du pagrindiniai faktoriai: NATO šalių tam tikri veiksmai ir Rusijos resursų sekinimas.
Dokumento autorių teigimu, šiuo metu pastebimas „netikėjimas pergale“ – tai Rusijos informacinės kampanijos išdava.
Estijos karo strategų numatyti žingsniai, kad Ukraina pasiektų pergalę kare:
- Ramšteino kontaktinei grupei priklausančios NATO valstybės narės turėtų (ir yra pajėgios) skirti 0,25 proc. savo bendro BVP, t. y. 120 mlrd. eurų, ginklų gamybai Ukrainai.
- Norėdami sukurti daugiau ginklų, turime veikti keliais frontais. Pirma, didinti bepiločių orlaivių gamybą Europoje, o tam tikslui – „nuleisti Europos produkcijos gamybos standartus“. Antra, didinti sviedinių ir priešlėktuvinių raketų, skirtų oro gynybos pajėgoms, gamybą. Trečia, auginti naikintuvų gamybos skaičių.
- Būtina pailginti Ukrainos kovotojų mokymo laikotarpį. Šiuo metu Vakarų poligonuose jie mokosi penkias savaites, tačiau šio laikotarpio aiškiai nepakanka, teigia analitinio dokumento autoriai.
- Turėdama partnerių teikiamus išteklius, Ukraina kasmet turi likviduoti bent 100 tūkst. Rusijos kariškių.
„Tai privers Kremlių skubos tvarka siųsti neparengtus karius į mūšio lauką, užuot kūrus nuosekliai paruoštus dalinius, galinčius surengti lemiamą puolimą“, – teigiama Estijos gynybos ministerijos ataskaitoje.
Anot Estijos gynybos ministerijos karybos ekspertų, Rusijos-Ukrainos karas atrodys taip:
- 2024 metai – Ukraina ir ją palaikančios šalys didina ginkluotės gamybą, o Ukraina stiprina savo gynybą;
- 2025 metai – Europoje ir JAV pasiekiamas naujas karinės pramonės išsvystymo lygis, tuo metu Rusijoje pradedama įžvelgti artėjančio pralaimėjimo nuotaikas;
- 2026 metai – Ukraina laimi, o Rusija pralaimi ne vėliau 2026-ųjų.
14:07 | Buvęs „Chelsea“ savininkas Abramovičius pralaimėjo teisinę kovą dėl ES sankcijų
Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius trečiadienį pralaimėjo teisinę kovą už Europos Sąjungos jam įvestų sankcijų panaikinimą – bloko teismas atmetė jo pretenzijas.
Sankcijos R. Abramovičiui 2022 metais buvo įvestos dėl jo vaidmens Rusijai užpuolant Ukrainą ir buvo dalis bloko priemonių, nukreiptų prieš Rusiją ir prezidento Vladimiro Putino artimus sąjungininkus.
13:09 | Artėjame prie Rusijos „ekonomikos susinaikinimo“: ekspertas pasakė, prie ko prives kiaušinių deficitas Rusijoje
Priešingai nei teigia Kremliaus propagandistai, Rusija išgyvena didelę ekonominę krizę. Pastaruoju metu kiaušiniai rusams tapo deficitiniu produktu, todėl planuojama juos importuoti iš Turkijos ir Irano. Be to, priimtos naujos sankcijos agresorės šalies įmonėms ir atstovams. Apie tai pranešė politologas Olehas Lisnis komentare „24 Kanal“.
12:23 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 18 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 18 rusų paleistų dronų „Shahed“.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad iš okupuoto Krymo buvo paleista 19 dronų ir kad 18 jų numušta Odesos, Chersono, Dnipropetrovsko, Vinycios, Chmelnyckio, Kyjivo, Černihivo ir Kirovohrado srityse.
Taip pat pranešama, kad rusai dviem iš Rusijos Belgorodo srities paleistomis raketomis S-300 atakavo Ukrainos Charkivo sritį, bet žmonės nenukentėjo.
11:37 | Belgijos kariuomenės vadas įspėja Baltijos šalis: „Europa turi skubiai pasirengti“
Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai rašo „Politico“.
„Rusija jau parodė, kad turi noro užpulti savo kaimynę“, – sakė M. Hofmanas interviu Belgijos naujienų kanalui VRT.
10:55 | Kinijos prezidentas: tvirti ryšiai su Rusija yra strateginis pasirinkimas
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Pekine susitikęs su rusų premjeru Michailu Mišustinu sakė, kad glaudžių ryšių su Rusija palaikymas yra strateginis pasirinkimas, ir paragino plėsti dvišalį bendradarbiavimą, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Tvirtus abiejų valstybių ryšius, kurių nepaveikė Rusijos 2022 metų vasarį pradėta didelio masto karinė invazija į Ukrainą, kritikuoja Vakarų lyderiai.
„Kinijos ir Rusijos ryšių palaikymas ir plėtojimas yra strateginis abiejų šalių pasirinkimas remiantis abiejų [šalių] liaudies pagrindiniais interesais“, – Pekino Didžiojoje liaudies salėje M. Mišustinui pasakė Xi Jinpingas.
10:17 | ISW: rusai padarė pažangą rytuose
Į šiaurės rytus nuo Kupjansko Rusijos pajėgos padarė nedidelę patvirtintą pažangą. Gruodžio 18 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Rusijos pajėgos šiek tiek pasistūmėjo į šiaurę nuo Synkivkos (į šiaurės rytus nuo Kupjansko). Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
Gruodžio 18 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, kad Rusijos fronto linija yra toliau į rytus nuo Novoprokopivkos (į pietus nuo Robotynės), nei manyta anksčiau, nors šis pasistūmėjimas greičiausiai nėra Rusijos kontrpuolimo rezultatas ir mažai tikėtina, kad jis buvo atliktas per pastarąsias 24 valandas. Gali būti, kad Ukrainos pajėgos atsitraukė į geriau ginamas pozicijas arčiau Robotynės.
Rusijos ir Ukrainos pajėgos vykdo pozicinius mūšius kairiajame Dnipro upės krante Chersono srityje. Pranešama, kad Ukrainos pajėgos išlaikė savo pozicijas prie Krynkų rytiniame krante, nepaisant Rusijos kontratakų šiame rajone.
09:13 | Putinas ragina griežtai reaguoti į užsienio pastangas destabilizuoti Rusiją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino imtis griežto atsako dėl užsienio agentų, siekiančių destabilizuoti Rusiją per pagalbą Ukrainai.
„Kyjivo režimas, tiesiogiai remiamas užsienio specialiųjų tarnybų, pasuko teroristinių metodų, praktiškai valstybinio terorizmo, keliu“, – per televizijos transliuotą kalbą pareiškė V. Putinas.
„Užsienio specialiųjų agentų bandymai destabilizuoti politinę ir socialinę padėtį Rusijoje privalo būti griežtai sustabdyti“, – sakė jis.
08:46 | JAV Senato lyderiai: iki metų pabaigos naujos pagalbos Ukrainai nebus
JAV Senato demokratų ir respublikonų lyderiai antradienį sakė, kad Vašingtonas iki metų pabaigos negalės patvirtinti naujos pagalbos Ukrainai.
„Derybose sprendžiant likusius klausimus, tikimės, kad jų pastangos sudarys sąlygas Senatui imtis greitų veiksmų [...] kitų metų pradžioje“, – sakoma bendrame demokrato Chucko Schumerio ir respublikono Mitcho McConnello pareiškime.
„Šiemet likusį laiką Senato ir [prezidento Joe Bideno] administracijos derybos tęsis“, – sakoma jame.
„Lieka sunkių iššūkių, bet esame įsipareigoję spręsti poreikius prie [JAV] pietinės sienos ir padėti sąjungininkams bei partneriams stoti prieš rimtas grėsmes Izraelyje, Ukrainoje ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regione. Senatas neleis šiems iššūkiams nacionaliniam saugumui likti be atsako“, – pridūrė Ch. Schumeris ir M. McConnellas.
08:05 | Rusija ginkluojasi raketomis ir dronais
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas Ukrainos televizijai pranešė, kad Rusija daro pažangą gamindama dronus bei raketas. Pastarųjų Rusija dabar gamina daugiau nei iki karo pradžios.
„Jei kalbėsime apie bepiločius orlaivius, jie šia kryptimi daro pažangą. Kalbant apie raketų gamybą, taip, jų pagaminama daugiau nei iki invazijos, tačiau jų vis dar labai nepakanka, kad būtų kompensuoti rusų nuostoliai dėl masinių raketų atakų prieš Ukrainą“, – sakė A. Jusovas.
Karinės žvalgybos atstovas pridūrė, kad Rusijos karinis-pramoninis kompleksas šiuo metu stengiasi padengti ginkluotės nuostolius, patirtus dėl plataus masto karo prieš Ukrainą.
07:10 | Rusijai apšaudant Ukrainos miestus Chersone sužeisti 9 žmonės
Rusijai apšaudant Ukrainos pietuose esantį Chersoną buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant keturis vaikus, be to, dronais buvo atakuotas Kyjivas ir antras pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
„Rusų okupantams vakare apšaudant Chersoną buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų keturi vaikai“, – sakė Chersono meras Romanas Mročko. Jis pridūrė, kad sužeisti vaikai yra 2–13 metų amžiaus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Taigi rusai dar akmens amžiuje su savo technologijom, o ekonomika sudraskyta i skutus. Kelintą dabar ruošia sankcijų paketa, 253 ar547 priminkit prašom...
