Praėjusį ketvirtadienį Briuselyje vykusiame ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Vengrijos vadovas, premjeras V. Orbanas netikėtai nusileido dėl stojimo derybų, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas įtikino jį išeiti iš salės išgerti kavos, taip faktiškai išvengiant balsavimo prieš, nepaisant to, kad kelias savaites leido suprasti, kad priešinsis bet kokiam žingsniui pradėti derybas, rašoma „The Financial Times“.
Tačiau jau po kelių valandų jis sugriovė Kyjivo džiugesio nuotaikas – ir pradžiugino Kremlių – vetavęs 50 mlrd. eurų vertės ketverių metų finansinės pagalbos paketą.
Jo atsisakymas ieškoti kompromiso svarbiausiu ES saugumo klausimu pribloškė net tuos, kurie daugelį metų laikėsi bendros politikos Europos Sąjungos šalis liečiančiais klausimais.
2020 m. V. Orbanas žadėjo blokuoti 1,8 mlrd. eurų vertės ES biudžetą ir pandemijos padarinių likvidavimo fondą, pernai – 18 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą Ukrainai, tačiau vėliau šių ketinimų atsisakė.
ES sutiko papirkti Orbaną, bet šis nori daugiau
Likus dienai iki ES vadovų susitikimo Briuselyje, Komisija sutiko Vengrijai skirti 10 mlrd. eurų įšaldytų lėšų, argumentuodama, kad Vengrija tariamai įgyvendino reformas, kuriomis stiprinamas teismų nepriklausomumas. Budapešto nuopelnai vertinami avansu, tačiau ES spaudžia laikas dėl sprendimų priėmimo, todėl buvo nuspręsta suteikti V. Orbanui ne tik botago, bet ir saldainių.
V. Orbanas ir jo sąjungininkai nuolat kartojo, kad jo nepritarimas padėti Ukrainai nesusijęs su Vengrijos ES finansavimu. Tačiau penktadienį, baigiantis aukščiausiojo lygio susitikimui, jis pagaliau įvardijo savo kainą: likusių 20 mlrd. atšaldymas.
„Tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turi gauti tai, ko nusipelnė, – sakė V. Orbanas Vengrijos visuomeniniam radijui. – Ne pusę ar ketvirtadalį, o viską. Reikalaujame sąžiningo elgesio, ir dabar turime gerą progą tai pasiekti“.
Vengrijos vadovas taip pat pažymėjo, kad jis vis dar turi 75 galimybes blokuoti Ukrainos stojimo procesą, nes kiekvienam etapui reikia vienbalsio ES narių pritarimo. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad Vengrija liepos mėn. perima šešių mėnesių pirmininkavimą blokui pagal rotacijos principą, o tai yra dar vienas galimas poveikio svertų šaltinis.
Tačiau Europoje stiprėja nuotaikos, kurios linkusios nutraukti nuolaidžiavimą V. Orbanui ir vis dažniau pasigirsta raginimai imtis veiksmų prieš bendrus sprendimus priimti nuolat trukdančią Vengriją.
Kai kurie Briuselio atstovai netgi svarstė galimybę pritaikyti 7-ojo straipsnio bausmės, kuomet dėl šalies vykdomų pažeidimų gali būti sustabdyta balsavimo teisė. Tokį siūlymą gali užblokuoti kita valstybė narė, tačiau pasikeitus vyriausybei Lenkijoje Vengrija nebeturi garantuoto gynėjo.
Viešojoje erdvėje išplito ir ES parlamentarės iš ES Rasos Juknevičienės pasisakymas, kuriame ji kritikavo kolegas dėl neveiksnumo, matant kaip V. Orbanas naudojasi demokratijos suteikiamomis galimybės, bandant išgauti politinės naudos sau. Ji viešai paragino parlamentarus ir ES šalių lyderius pradėti Vengrijos balsavimo teisės suspendavimo klausimą.
„Kam dirba Orbanas? Putinui. Tai kodėl ES nieko nedaro, kad jį sustabdytų? Argi nematote, kaip ES yra griaunama iš vidaus ir iš išorės?“ – retoriškai klausė Lietuvos politikė.
Vis dėlto tai būtų itin stiprus poveikis, galintis faktiškai sugriauti Vengrijos ir ES santykius. Todėl kol kas yra ieškoma kitų įmanomų būdų, kaip paveikti V. Orbano nuotaikas.
Dar vienas būdas – kitoms 26 ES šalims pačioms susitarti dėl finansavimo, taip apeinant Vengriją, tačiau tai ilgai užtruktų ir būtų trumpalaikis sprendimas, o problemą su „Europos išsišokėliais“ ilgainiui vis tiek tektų spręsti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rodo, kad Lietuva yra 3 Europos šalis pagal skurdo lygį, kuris perduodamas iš tėvų vaikams. Tai yra skurde gimę vaikai tokioje valstybėje neturi išsimokslinimo ir įsidarbinimo galimybių, kad išbristi iš skurdo. Pirmose vietose yra Rumunija, Bulgarija, Lietuva ir Serbija. Lietuva, kartu su Balkanų šalimis, pasižyminčiomis korupcija ir valdininkų savivale, yra pačiame dugne. Pasveikinkime šią lojančią kalę ir visus valdančiuosius su tuo, kaip jiems niekada nerūpėjo Lietuva, o tik paloti dėl savų interesų.
