Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas kovoja, kad išlaikytų Vakarų paramą savo kovai su 2022 metų vasarį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Jūs žinote, kad, Vakarų žvalgybos duomenimis, 300 tūkst. Rusijos karių žuvo arba buvo taip sunkiai sužeisti, kad jų nebegalima mobilizuoti į karą“, – laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė Vokietijos kariuomenės paramą Kyjivui prižiūrintis Christianas Freudingas (Kristijanas Froidingas).
Šį mėnesį nutekinta Jungtinių Valstijų žvalgybos informacija rodo, kad nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 315 tūkst. Rusijos karių.
„Rusijos žmogiškieji ir materialiniai nuostoliai yra milžiniški“, – sakė Ch. Freudingas, kuris taip pat yra svarbus Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus (Borisas Pistorijaus) patarėjas.
Manoma, kad Rusija taip pat prarado tūkstančius kovos tankų ir pėstininkų kovos mašinų, pridūrė jis.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos iš šio karo išeis susilpnėjusios tiek materialiai, tiek personalo požiūriu“, – teigė jis.
Tačiau Rusijai pavyksta ir toliau verbuoti karius, įskaitant naudojimąsi kaliniais, sakė Ch. Freudingas.
„Ir, žinoma, matome didžiules investicijas į ginklų pramonę“, – kalbėjo jis.
Prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad Maskva 2023 metais savanoriškais pagrindais į kariuomenę įtraukė 486 tūkst. žmonių ir kad kitais metais pastangos didinti kariuomenę paspartės.
Jis pažadėjo sustiprinti Rusijos gynybinius pajėgumus, kol ekonomika yra nukreipta į karo veiksmus, o Kremlius stengiasi išvengti plataus masto Vakarų sankcijų poveikio.
Vokiečių generolas pripažino, kad Rusija demonstruoja didesnį atsparumą, nei Vakarų sąjungininkai tikėjosi karo pradžioje.
„Galbūt nepastebėjome arba nenorėjome pastebėti, kad jie ir toliau gali būti aprūpinami sąjungininkų“, – teigė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
