Karas Ukrainoje

Ukrainos oro pajėgos skelbia per praėjusią naktį įvairiuose šalies regionuose sunaikinusios 10 rusų dronų „Shahed“. Antradienio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad iš viso rusai paleido 17 dronų ir šešias raketas S-300, kuriomis taikėsi į civilius rajonus Donecko ir Chersono srityse. Dronai paleisti iš Rusijos Nurodoma, kad dronai buvo leidžiami iš Rusijos Kursko srities ir iš Rusijos Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko.

Lenkijos nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad Rusija gali užpulti NATO greičiau nei po 36 mėnesių. Apie tai šeštadienį pasirodžiusiame interviu Lenkijos laikraščiui „Nasz Dziennik“ sakė šalies Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera.

Baltieji rūmai pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą Ukrainoje, jei JAV Kongresas iki metų pabaigos nesusitars dėl naujo finansavimo Kyjivui.  Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young  laiške Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui teigė, kad nutraukus karinę pagalbą Ukrainai, ji atsidurtų itin nepalankioje padėtyje kovojant su Maskvos invazija.

Ukraina antradienį paskelbė, kad rusams apšaudant pietinį Chersono miestą žuvo trys žmonės. Tuo metu ukrainiečių žniasklaida skelbia, kad šalies pajėgos sudavė galingą smūgį rusų naftos terminalui Kryme. Svarbiausi įvykiai: 23:58 | V. Zelenskis atšaukė pasitarimą su JAV senatoriais paskutinę minutę JAV Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris antradienį teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė pokalbį internetu su kitais JAV senatoriais paskutinę minutę.

Ukrainos pajėgoms dar prieš pradedant kontrpuolimą, JAV žvalgybos atstovai nemanė, kad Kyjivui pavyks 2023 metais priartėti prie žadėtos pergalės ir atkovoti prarastas teritorijas, kurias okupavo Rusija. UNIAN rašo, kad „The Washington Post“ publikacija, kuri buvo paremta gerai informuotų, tačiau savo anonimiškumą panorusių išlaikyti šaltinių duomenimis, nubrėžia, kokios buvo JAV karinės–politinės vadovybės nuotaikos 2023 m. vasarį.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pažėrė grasinimų Latvijai, skelbia „Obozrevatel“. V. Putino pirmadienį išsakyti žodžiai buvo paviešinti ir šalies propagandinės žiniasklaidos kanaluose.

Kyjivo meras teigia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „moka už padarytas klaidas“ ir Ukrainos gyventojai stebisi, kodėl šalis nebuvo geriau pasiruošusi atremti Rusijos invaziją. „SkyNews“ rašo, kad Kyjivo meras Vitalijus Klyčko skirtingų žiniasklaidos priemonių atstovams teigė, jog ukrainiečiai praranda pasitikėjimą V. Zelenskiu.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas kreipėsi į Pentagono atstovus, prašydamas 17 mln. šaudmenų, taip pat 350-400 mlrd. JAV dolerių paramos tam, kad Ukrainos teritorija būtų išlaisvinta. „Ukrainska Pravda“, cituodama šaltinį, rašo, kad V. Zalužnas savo ruožtu kreipėsi į JAV gynybos departamento vadovą Lloydą Austiną tuo metu, kai šis viešėjo Kyjive. „L. Austinui buvo pasakyta, kad yra reikalingi 17 mln. šaudmenų.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pranešė, kad jos operatyvininkai panaudodami du dronus sunaikino Rusijos šaudmenų ir įrangos sandėlius netoli okupuotos Svatovės Luhansko srityje. Pranešimas ir operacijos vaizdo medžiaga paskelbti socialiniame tinkle „Facebook“. SBU nurodė surinkusi žvalgybinę informaciją apie sandėlių buvimo vietas, kad galėtų surengti naktinius smūgius ir sunaikinti įrangą bei šaudmenis. Kiek šaudmenų ir įrangos sunaikinta, nenurodoma.

Prieš kelias savaites Kyjive kartu su Vokietijos valdžios atstovais lankęsis „Bild“ apžvalgininkas Julianas Ropcke teigia, jog sąjungininkų šalys laiko dabartinę Ukrainos fronte „kažkuo panašiu į pergalę“. Berlyne, anot jo, manoma, kad Ukraina jau ir taip „daug pasiekė“ ir tai, kas jau pasiekta, gali tapti pagrindu deryboms su Rusija. Vokietijoje manoma, kad dabartinė situacija Ukrainos fronte yra pergalė Ukrainai, nepaisant „kuklių“ rezultatų 2023-ųjų kontrpuolimo metu.

Baltųjų rūmų biudžeto vadovė pirmadienį perspėjo JAV Kongresą, kad iki metų pabaigos nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos bus pakirstos mūšio lauke. Laiške Atstovų Rūmų pirmininkui Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young teigė, kad laikas Ukrainos kovai su Rusijos invazija paremti sparčiai senka. „Noriu aiškiai pasakyti: jei Kongresas nesiims veiksmų, iki metų pabaigos pritrūksime lėšų nupirkti daugiau ginklų ir įrangos Ukrainai“, – rašė Sh. Young.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos Federacijos karinės pajėgos neteko daugiau nei 300 tūkst. karių, skaičiuojant ir sužeistus, ir žuvusius karius. Tokius skaičiavimus pateikia Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgyba.  Naujausioje žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. lapkričio mėnesio Rusijos gynybos ministerijos pajėgos greičiausiai patyrė tokius nuostolius: nuo 180 iki 240 tūkst. sužeistų ir apie 50 tūkst. žuvusių karių.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį teigė, kad Rusijos pajėgos pradėjo aktyvius Avdijivkos puolimus dar dviem kryptimis, Maskvai siekiant užimti šį beveik apsuptą pramoninį miestą. Maskva jau beveik du mėnesius bando užimti Avdijivką – pramoninį miestą rytinėje Donecko srityje, tapusį vienu iš karščiausių fronto linijos taškų.

Jūroje į pietus nuo Stambulo pirmadienį įvyko 5,1 balo žemės drebėjimas, jis buvo jaučiamas ir didžiausiame Turkijos mieste. Informacijos apie nukentėjusius žmones ir padarytą žalą kol kas nebuvo. Drebėjimo epicentras buvo Marmuro jūros Gemliko įlankoje, esančioje už maždaug 60 km į pietus nuo Stambulo netoli Bursos miesto, pranešė nepaprastųjų situacijų tarnyba AFAD. Žemės drebėjimai Turkijoje 1999 metais per 7,6 balo žemės drebėjimą Stambule žuvo daugiau kaip 17 tūkst. žmonių.

Ukrainoje žuvo vienas rusų generolas, pirmadienį sakė Rusijos Voronežo regiono gubernatorius. „Generolas majoras Vladimiras Zavadskis, Šiaurės laivyno 14-ojo armijos korpuso vado pavaduotojas, žuvo vykdydamas pareigą specialiosios operacijos zonoje“, – per platformą „Telegram“ paskelbė Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas, pavartodamas terminą, kuriuo Rusija vadina savo karą Ukrainoje.

Gruodžio 2-ąją buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai sušaudo du ukrainiečių karius po to, kai šie jau pasidavė į nelaisvę. Drono filmuotame vaizdo įraše matyti, kaip du beginkliai vyrai išlipa iškėlę į viršų rankas, o rusai juos sušaudo. Ukraina jau pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo.

Ukrainos oro pajėgos skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios 18 rusų dronų „Shahed“ ir vieną raketą. Pirmadienio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad iš viso rusai paleido 23 dronus bei vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59. Raketa paleista iš Krymo Nurodoma, kad dronai buvo paleisti iš aneksuoto Krymo, o raketa – iš okupuotos Chersono srities dalies. Oro gynyba veikė mažiausiai devyniose Ukrainos srityse.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Aljanso šalis įspėja, kad šios turi būti pasiruošusios blogoms naujienoms iš fronto Ukrainoje, kadangi karas tebesitęsia. „Karai vystosi etapais, – interviu Vokietijos transliuotojui ARD sakė J. Stoltenbergas. – Turime remti Ukrainą ir gerais, ir blogais laikais“. „Turime būti pasirengę ir blogoms naujienoms“, – sakė NATO generalinis sekretorius, nepatikslindamas, ką turi omenyje.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas prognozuoja, kad ši žiema bus pragaištinga Ukrainoje kariaujantiems rusų kariams. Atsargos generolas „Amerikos balsui“ sakė, kad nenorėtų būti eiliniu kariu tranšėjoje. Pasak jo, okupantai „turi siaubingą logistikos sistemą, jų vadai jais nesirūpina“.  „Taigi rusų kariai žiemą siaubingai kentės. Manau, kad sumažės kai kurių jų bepiločių orlaivių efektyvumas“, – žiemos sunkumus prognozavo B. Hodgesas.

Rusijos delegacija, vadovaujama gynybos ministro pavaduotojo, pirmadienį Niamėjuje susitiko su Nigerio kariuomenės vadais, pranešė Nigerio pareigūnai, abiem šalims susitarus stiprinti karinį bendradarbiavimą. Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas patvirtino, kad dabartinės sąlygos karo fronte verčia keisti karinę taktiką.

Ukraina ir Lenkija pirmadienį atidarys Dorohusko sienos perėją tuštiems sunkvežimiams, siekdamos palengvinti lenkų vežėjų, kurių protestai jau kelias savaites paralyžiuoja eismą, blokadą. Lapkričio 6 dieną protestą pradėję vairuotojai reikalauja, kad Ukrainos įmonėms, vežančioms krovinius, būtų išduodami komerciniai leidimai, taip pat jie nori, kad būtų sustabdytas po plataus masto Rusijos karo Ukrainoje įsteigtų įmonių veiklos leidimų galiojimas.

Užsitęsęs karas Ukrainoje ir klampūs mūšiai priverčia šalies valdžią keisti požiūrį į mobilizaciją. Jeigu pirmąjį pusmetį buvo netgi raginama neskubėti imti ginklą, tai šiuo metu pripažįstama susiduriant su žmonių jėgos trūkumu fronte. Volodymyro Zelenskio komanda nuo kitų metų žada struktūrinius pokyčius ir naujoviškus būdus privilioti žmones į kariuomenę.

Po nuolatine Rusijos ugnimi esantis Avdijivkos miestas per pastarąsias 24 valandas buvo mažiau puolamas dėl didelių rusų nuostolių ir blogų oro sąlygų, sekmadienį patvirtino miesto meras. Rusija beveik du mėnesius bando užimti Avdijivką, netoli Donecko esantį pramonės miestą, kuris tapo vienu iš karščiausių fronto linijos taškų. Rusų kariai dabar yra didžiąją dalimi griuvėsiais tapusio miesto rytuose, šiaurėje ir pietuose.

Ukraina sekmadienį pradėjo tyrimą dėl, jos teigimu, Rusijos pajėgų įvykdytos egzekucijos dviem neginkluotiems ukrainiečių kariams, kurie parodė ketinantys pasiduoti. Ukrainos pareigūnai pasmerkė šį incidentą kaip karo nusikaltimą. Oficialios Maskvos reakcijos kol kas nėra.

Ukrainos oro pajėgos skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios 10 rusų dronų „Shahed“. Jų sekmadienio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad iš viso rusai paleido 12 dronų bei vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59. 10 dronų „Shahed“ leisti keliomis bangomis, dauguma jų numušti virš pietinės Mykolajivo srities. Keletas kitų dronų numušti vakarinėje Chmelnyckio srityje Pasak Ukrainos oro pajėgų, raketa savo taikinio nepasiekė.

Ukrainos pasieniečiai penktadienį neleido eksprezidentui Petro Porošenkai išvykti iš šalies, nes jis planavo susitikti su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, pranešė Kyjivo saugumo tarnybos. 2014–2019 metais valdžioje buvęs P. Porošenka buvo suplanavęs kelis aukšto lygio susitikimus užsienyje, tačiau penktadienį pareiškė, kad jo kelionę teko atšaukti, nes jis buvo apsuktas pasienyje.

Neterminuotai mobilizacijai nepritariantys Rusijos šauktinių artimieji susivienijo ir paskelbė manifestą, kuriame teigia, kad Rusijos valstybė „atsuko nugarą tiems, kurie pirmieji atsiliepė į jos pagalbos šauksmą“. Jie renka parašus dėl mobilizuotųjų grąžinimo namo ir tarnybos limito nustatymo. Kreipimasis buvo paskelbtas „Telegram“ kanale „Put Domoj“. „Pasirodo, kad mes nesame rinkėjai ir ne piliečiai, o gal ir visai nebe žmonės... Mus išduoda ir naikina saviškiai.

Naktį į šeštadienį rusų laikinai užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje įvyko naujas elektros energijos tiekimo sutrikimas, keliantis „grėsmę branduolinei ir radiacinei saugai“. Rytą atominės elektrinės operatoriaus „Energoatom“ specialistų pastangomis buvo atkurtas atominės elektrinės ryšys su Ukrainos elektros tinklais – atnaujinta 750 kV elektros linija.

Estija ieško būdų, kaip deportuoti asmenis iš šalies, kurie gauna Rusijos pilietybę. UNIAN skelbia, kad Estijos ministrė Kaja Kallas pranešė, kad jos vyriausybės atstovai ieško būdų, kaip būtų galima iš šalies deportuoti asmenis, gavusius Rusijos pasus.

Karo ekspertas pateikė prognozę, kokių veiksmų karo fronte Rusijos Federacija gali griebtis 2024 metais. Kaip rašo UNIAN, „Defense Express“ analitikas Sergejus Zgurecas mano, kad rusų kariuomenės pajėgos fronte bus stiprinamos. Todėl, pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos privalo stengtis atlaikyti rusų okupantų vykdomą puolimą, taip pat skirti dar didesnį dėmesį gynybinių taktikų, strategijų sustiprinimui.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį per tarptautinę saugumo konferenciją paskelbė griežtą žinią Vakarų lyderiams ir pareiškė, kad jo vyriausybė nėra pasirengusi „peržiūrėti savo tikslų“ Ukrainoje. „Iš Kyjivo ar jo šeimininkų nematome jokių ženklų apie jų pasirengimą siekti kokio nors politinio susitarimo“, – pareiškė žurnalistams S. Lavrovas, dalyvavęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje Šiaurės Makedonijoje.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad jau kelias savaites besitęsiančio Lenkijos vežėjų protesto pasienyje padariniai yra katastrofiški. Lenkijos vežėjai nuo lapkričio pradžios blokuoja pagrindines krovininių transporto priemonių sienos perėjas su kaimynine karo draskoma Ukraina, reikalaudami sugrąžinti leidimus įvažiuoti jų konkurentams ukrainiečiams. „Eismo blokavimas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje: padėtis katastrofiška!“ – pareiškime pabrėžė Kyjivo žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

Slovakijos vežėjai penktadienį pradėjo sienos perėjos su Ukraina blokadą, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš Ukrainos pusės ir prisijungdami prie panašios Lenkijos vežėjų akcijos. Slovakijos vežėjų keliais asociacijos UNAS nariai per Vyšne Nemeckės sienos kontrolės punktą leidžia įvažiuoti į Ukrainą tik keturiems sunkvežimiams per valandą.

Buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai penktadienį ryte neleista išvykti iš šalies, rašo „SkyNews“.  Tuo metu P. Porošenka tikina, kad sprendimas neleisti jam išvykti iš Ukrainos yra politiškai motyvuotas, o tokiu būdu esą siekiama sužlugdyti jo darbą. Savo ruožtu buvęs šalies vadovas taip pat paviešino vaizdo įrašą, kuriame jis užfiksuotas prie sienos su Lenkija. Nors, pasak jo, jis turėjo oficialų leidimą išvykti iš šalies, tačiau pareigūnai to padaryti neleido.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti Ukrainai partnerystę, o ne pradėti derybas dėl jos įstojimo. V. Orbanas – vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliumi – grasina per ES viršūnių susitikimą gruodžio mėnesį blokuoti tolesnę pagalbą Kyjivui ir sustabdyti jo siekį įstoti į 27 narių bloką.

Kyjivas penktadienį pareiškė surengęs sabotažo atakų prieš Rusijos geležinkelio liniją Sibire, už tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos. Rusijos valdžios institucijos pranešė apie daugybę išpuolių prieš transporto infrastruktūrą nuo tada, kai praėjusių metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kadangi Vakarai nesiima ryžtingų veiksmų, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atsiveria naujų galimybių kare Ukrainoje. Rusijai suteikiama reali sėkmės galimybė, ypač dėl silpno Vakarų atsako į pagalbą, strateginės perspektyvos stokos ir pasyvumo. Apie tai rašo žurnalas „The Economist“. Pasak leidinio, Vakarai galėtų padaryti daugiau, pasinaudodami savo pramoniniais ir finansiniais ištekliais pasipriešinti V. Putinui ir pranokti Rusijos pajėgumus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai „pasveikino“ rusų pajėgas su pirmąja žiemos diena. Vaizdo medžiaga iš fronto pasidalijo15-ojo mobiliojo pasienio būrio „Stalevij Kordon“ spaudos tarnyba. „Sprogstantis „Jingle Bels“ iš pasieniečių „Stalevij Kordon“. Sveikiname su pirmąja žiemos diena!“ – rašoma šalia vaizdo įrašo. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad kovotojai iš artilerijos pabūklo paleidžia mažiausiai tris šūvius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankydamasis šalies šiaurės rytuose pareiškė, kad prasidėjus žiemos laikotarpiui Kyjivas ruošiasi naujam karo su Rusija etapui. Duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ prezidentas sakė, kad žiemos pradžia turės įtakos ne tik kovoms fronte, bet ir civiliams gyventojams bei grūdų eksportui. Kyjivas mano, kad Maskva rengiasi atnaujinti masines atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas atskleidė slaptų derybų su Rusija užkulisius. Pasirodo, į derybas rusai atsiuntė daktaro disertacijos plagiavimo skandale liūdnai pagarsėjusį buvusį kultūros ministrą, neseniai apkaltintą ir seksualiniu priekabiavimu.

Ukrainai teks palaukti iki kitų metų, kol gaus pirmąją didelę raketomis varomų bombų, pritaikytų smogti beveik 160 km atstumu, siuntą, naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė Pentagonas ir su situacija susipažinę asmenys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad ilgai lauktas kontrpuolimas vasarą ir rudenį neatnešė laukiamų proveržių, tačiau pabrėžė, kad Ukraina nesitraukia ir jai reikia pagalbos didinant vidaus ginklų gamybą. „Žiūrėkit, mes nesitraukiame, aš laimingas. Mes kovojame su antrąja (galingiausia – red.) kariuomene pasaulyje, džiaugiuosi. Mes prarandame žmones, tai nedžiugina.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį tarnaujančių kariuomenės karių skaičius šalyje padidės mžadaug 170 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:38 | Estija nori deportuoti visus, kurie gauna Rusijos pilietybę   Estija ieško būdų, kaip deportuoti asmenis iš šalies, kurie gauna Rusijos pilietybę.

Kai kurių šalių delegatai išėjo iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimo, kai kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša „The Guardian“. Tiesa, savo kalbą S. Lavrovas trumpam nutraukė ir išreiškė nepasitenkinimą. „Ar galite mane palikti ramybėje? Ačiū“, – tiesioginėje transliacijoje buvo girdimas Rusijos ministro pareiškimas. Iškart po pasakytos kalbos S. Lavrovas pats išėjo iš salės.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kyrylas Budanovas ir jo šeima yra pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikinai, nes karinė žvalgyba ne kartą pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tuo įsitikinęs buvęs Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas, generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas, pareiškęs, kad Rusija naudoja įvairius metodus, įskaitant ne tik sabotažą, bet ir nuodijimą.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sako, kad smarkiai išaugęs migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, atvykstančių prie rytinės ES sienos, skaičius yra Maskvos „akivaizdžios hibridinės atakos“ dalis. Jei tai tęsis ir toliau, Baltijos šalis yra „pasirengusi uždaryti savo sieną su Rusija“, perspėjo jis.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva nustojo keistis su Kyjivu karo belaisviais. „Mainai nevyksta, nes Rusija to nenori“, – sakė D. Lubinecas socialiniame tinkle „Telegram“. „Visos Ukrainos iniciatyvos, norai ir veiksmai grąžinti savo gynėjus iš nelaisvės susiduria su Rusijos nenoru susigrąžinti net savo piliečius“, – teigė jis.

Per trečiadienį Ukrainos Seredynos-Budos mieste surengtą apšaudymą žuvo septynmetė antrokė Bohdana Kosačenko. Apšaudymo metu mergaitės motina buvo parduotuvėje, o pati Bohdana sėdėjo automobilyje.  Apie tragišką nelaimę pranešė vietos leidinys „Sumskije Debaty“. Sviedinys nukrito už automobilio, kuriame Bohdana laukė kartu su patėviu. Ir mergaitė, ir jos patėvis per sprogimą patyrė sunkių sužeidimų. Dėl sužalojimų mergaitė mirė ant motinos rankų, kol jos laukė greitosios pagalbos.

Kai kurios Ukrainos aukštosios mokyklos ir darbdaviai padeda piliečiams išvengti mobilizacijos. Apie tai interviu „My-Ukraina“ pasakojo Sausumos pajėgų rezervistų tarybos vadovas Ivanas Tymočko. Pasak jo, Ukrainai mobilizacijos srityje reikėtų sutvarkyti tam tikrus dalykus, ypač susijusius su rezervacija ir aukštuoju mokslu. I. Tymočko sako, kad kai kurie Ukrainos universitetai piktnaudžiauja galimybe į mokymus priimti šaukiamojo amžiaus studentus.