Redakcija rekomenduoja

Nuo gegužės 1 dienos gydymo įstaigose įsigalioja daug politinių grumtynių sukėlęs vadinamas priemokų draudimo įstatymas. Tačiau ir gaudami valstybės apmokamą paslaugą pacientai tam tikrais atvejais galės prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą. Aiškėja, kaip veiks naujoji sistema.

Vilniuje sparčiai augant užsieniečių skaičiui, vis dažniau keliamas klausimas, kaip išvengti uždarų bendruomenių, kalbinės atskirties ir užtikrinti sklandžią integraciją. Ar sostinė tam pasiruošusi? Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Kodėl vien anglų kalbos neužtenka Jūs kalbate apie lietuvių kalbos svarbą, tačiau dalis atvykusiųjų stebisi, kodėl jos reikalaujama – juk daug kur pakanka anglų kalbos.

Dėl tebevykstančio karo Artimuosiuose Rytuose pastarosiomis savaitėmis reaktyvinių degalų kainos išaugo daugiau nei dvigubai. Oro linijos į tai reagavo padidindamos bilietų kainas, tuo metu kai kurios kelionių agentūros klientų jau reikalauja susimokėti papildomą mokestį.

Prasideda didysis lietuvių sąskaitų papildymas iš antrosios pensijų pakopos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad tautiečių sąskaitos pasipildys daugiau kaip milijardu eurų. Pinigus atgauna jau ir Seimo nariai. Štai valstietė Ligita Girskienė jau džiaugiasi papilnėjusia banko sąskaita, tačiau išvydusi, kiek pinigų gavo, liko nusivylusi, mat tikėjosi gauti kone 2 tūkst. eurų daugiau.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Turbūt ne vienas gali pasidžiaugti, kad Lietuvoje šiuo metu yra nemažai iš užsienio atvykusių ir pasilikusių čia gyventi žmonių. Viena iš jų – į Kauną studijuoti iš Indijos atvykusi Shanti Mudaliyar, kuri čia pasiliko gyventi ir skaičiuoja 10 metus Lietuvoje. Shanti pokalbio metu naujienų portalo tv3.lt skaitytojams atskleidė, kodėl pasiliko gyventi Lietuvoje ir įvardijo vieną ją be galo nustebinusią lietuvių ypatybę.

Lietuvoje kaip ant mielių augant kojų venų operacijoms nuo liepos 1 dienos ministerija brandina reikšmingus pokyčius. Pagal pirminį sumanymą, kompensuojamos tokios operacijos būtų tik tuomet, jei ligos stadija labai pažengusi. Tačiau nuogąstaujama, ar taip vis tik nebūtų rizikuojama pacientams patirti didesnes komplikacijas.  Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus peržiūrėti kriterijus tam tikroms dienos chirurgijos paslaugoms, tarp dalies medikų kilo sujudimas.

Kol vieni Europos pensininkai gali gyventi be didesnių finansinių rūpesčių, kiti vos suduria galą su galu. Naujausi duomenys atskleidžia ryškius skirtumus – kai kur pensijos gerokai viršija pragyvenimo išlaidas, o Lietuva vis dar atsilieka pagal gyventojų pensinį aprūpinimą. Valstybinių senatvės pensijų dalis, palyginti su pragyvenimo išlaidomis, Europos Sąjungoje (ES) labai skiriasi priklausomai nuo regiono.

Mokslininkai gavo 228 metrų ilgio branduolio mėginį iš dumblingų uolienų, esančių po masyviais Vakarų Antarktidos ledo skydais, rašoma „IFLScience“. Šio rekordinio mėginio viduje jie aptiko jūros organizmų fosilijų, kilusių iš tų laikų, kai ši vietovė buvo atviras, nuo ledo laisvas vandenynas. Pažymima, kad gauti šį mėginį nebuvo lengva užduotis.

Vis daugiau diskutuojama, ar dabartinė socialinės paramos sistema iš tikro padeda žmonėms sugrįžti į darbą, ar daliai jų tampa ilgalaike išeitimi. Nuo 2026 m. birželio 1 d. keisis dalis šios tvarkos – pokyčiai palies socialinės pašalpos gavėjus ir tai, kaip jie įtraukiami į darbą ar įvairias veiklas. Nors tikimasi, kad tai padės daugiau žmonių sugrįžti į darbo rinką, dalis ekspertų ir savivaldybių atstovų abejoja, ar pokyčiai veiks taip, kaip planuojama.

Vis dažniau girdima, kad vyresni darbuotojai darbo rinkoje tampa mažiau reikalingi – kai kurie net kalba apie jų „nurašymą“. Tačiau ekspertai sako, kad reali situacija kur kas sudėtingesnė – dalį problemų įsidarbinant lemia ne žmogaus amžius, o jo motyvacija, įgūdžiai ir vis dar gyvi visuomenės stereotipai.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės intervencinį radiologą Andrejų Afanasjevą pacientai vadina auksarankiu gydytoju. Vos per kelių milimetrų dūrį jis gali pasiekti bet kurią organizmo kraujagyslę, o pašalinti gyvybei pavojingą krešulį iš galvos kitą kartą užtenka vos 5 minučių. Gydytojas be didelių pjūvių pasitelkiant rentgeno spindulius atlieka juvelyriško tikslumo reikalaujančias intervencijas – insultų, aneurizmų, aortos ir kitų kraujagyslių ligų gydymą.

Nuo liepos 1 d. įsigalios nedarbo išmokų pokyčiai. Kai kam jos padidės, bet einant mėnesiams sparčiau mažės, kad žmogus būtų priverstas ieškotis darbo. Visgi personalo atrankos specialistai beda pirštu į neraminančią tendenciją – žmonės gauna tokias pašalpas, kad po to nenori dirbti. Sandra Norvilienė dirba įmonėje „Retiva“, kuri ieško darbuotojų įvairioms bendrovėms, pradedant nuo maisto pramonės iki medienos ir kt.

Turbūt ne vienas jau yra girdėjęs nusivylusių nuomotojų istorijas apie tai, kaip išnuomojus būstą vėliau jis randamas siaubingo stovio. Su tokia situacija susidūrė žinomas vilnietis Jaunius Špakauskas, savo būstą išnuomojęs patikimai atrodžiusiai nuomininkei, o vėliau skaičiavęs tūkstantinius nuostolius.  Su naujienų portalu tv3.lt J. Špakauskas sutiko pasidalinti savo nemalonia patirtimi.

Senstant visuomenei vis dažniau keliamas klausimas, ar Lietuvai teks ilginti pensinį amžių. Nors šiuo metu dar ramiau, nes tik dabar įsigaliojo naujas 65 metų pensinis amžius, ekspertai įspėja, kad ateityje gali tekti rinktis – arba lėtinti pensijų didinimą, arba visiems dirbti ilgiau.

Kaip ir kiekvieną ketvirtį, „Sodra“ praneša, kaip pasikeitė išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Anot „Sodros“, šį kartą pokyčiai aktualiausi gavėjams, kurių pajamos yra mažos arba žymiai didesnės už vidutines. „Sodra“ pabrėžia, kad antrojo ketvirčio išmokos skaičiuojamos atsižvelgiant į 2 514,10 euro vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris buvo taikomas paskutinį 2025 metų ketvirtį.

Daugelis gyventojų mano, kad jei nedirba ir negauna pajamų – jokių įsipareigojimų valstybei neturi. Tačiau realybė gali būti visai kitokia. Skola gali susidaryti nepastebimai, o sužinoti apie ją kiekvienas gali per vėlai. Kai kurie sužino tik gavę priminimą ar susidūrę su ribojimais, o tada paaiškėja, kad suma jau siekia šimtus ar net tūkstančius eurų. Tokios situacijos Lietuvoje – ne pavienės.

Lietuvoje kainos auga kaip ant mielių – brangsta ne tik kuras, bet ir kitos prekės: gėrimai, maisto produktai, buities reikmenys. Dėl to kai kurie lietuviai vis dažniau užsuka ne į vietines parduotuves, o vyksta apsipirkti pas kaimynus į Lenkiją ir skaičiuoja, kad taip sutaupo net ne dešimtis, o šimtus eurų.

Tūkstančiams gyventojų kas mėnesį mokamos ne tik įprastos „Sodros“ senatvės pensijos, bet ir valstybinės pensijos. Jos būna kelių rūšių, bet paprastai žmogus gali gauti tik vieną iš jų, net jei formaliai pretenduoja į kelias. Tačiau šį ribojimą siekiama pakeisti. Atitinkamą įstatymo pataisą trečiadienį registravo grupė Seimo narių.

Pavasaris automobilių savininkams reiškia ne tik padangų keitimo maratoną, bet ir tradicinę apgultį techninių apžiūrų stotyse. Nors vizitą galima planuoti iš anksto, būtent šiuo metų laiku laisvų vietų tenka paieškoti ilgiau. Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas patvirtina, kad išaugę srautai yra kasmetinė tendencija.

Lietuvos gydymo įstaigose fiksuojamas pavojingai sumažėjęs A (II) kraujo atsargų lygis, skelbia VUL Santaros klinikos. Esamas kiekis nebeužtikrina stabilaus pacientų gydymo, todėl situacija vertinama kaip kritinė. Medikai pabrėžia – kraujo reikia kasdien, o laukti nėra galimybės. Pasak ligoninės, nepaisant nuolatinių kvietimų socialiniuose tinkluose ir kontaktavimo su esamais donorais, jų šiuo metu nepakanka.

Sekmadienio vakarą gyventojams sunerimus dėl neįprastai suintensyvėjusio lėktuvų judėjimo iš Maskvos ir Sankt Peterburgo link Kaliningrado srities, ekspertas pateikia paaiškinimus, kas gi iš tiesų vyksta ir kodėl danguje galėjo padaugėti orlaivių iš Rusijos. Feisbuke gyventojai dalijosi pastebėjimais apie neįprastai didelį skaičių orlaivių, skrendančių iš Maskvos ir Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį.

Antradienis – paskutinė diena pateikti prašymus, jei norite atgauti pinigus iš antrosios pensijų pakopos iki balandžio 15 d. Tuo atveju, jei prašymą dėl pinigų atsiėmimo užpildysite rytoj, lėšas atgausite liepos 1–15 d. Tiesa, galioja tam tikros išimtys – specialiąsias sąlygas atitinkantiems asmenims sukaupti pinigai bus išmokami per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

Neeilinė situacija keliuose pykdė vairuotojus. Dviračiu mėgstantis važinėti prokuroras filmavo jį lenkiančius automobilius, o jei atstumas jam atrodė per mažas, rašė pareiškimą dėl patiriamos grėsmės. Jei policija nemato pažeidimo, prokuroras užpila skundais teismus. Taip vairuotojai atsiduria teisėsaugos mėsmalėje. Į tokią nemalonę jau patekę virš 100 vairuotojų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Drama Lietuvos, o daugiausia Suvalkijos, keliuose, Šakių ir Jurbarko apylinkėse.

Lietuvos bankai informuoja gyventojus apie pinigų pervedimų apribojimus Velykų laikotarpiu. SEB nurodo, kad balandžio 3–6 dienomis momentiniai mokėjimai ir pinigų pervedimai tarp sąskaitų SEB banke bus vykdomi kaip įprasta tvarka – lėšos į gavėjo sąskaitą bus įskaitytos nedelsiant. Tuo metu kitų tipų mokėjimai šiomis dienomis nebus atliekami. „Luminor“ bankas taip pat informuoja savo klientus apie mokėjimų apribojimus.

Dabartinė karų ir karinių konfliktų situacija pasaulyje turbūt neramina ne vieną, o tiems, kurie jau iš anksto šiam pavasariui buvo suplanavę keliones į Turkiją ar Egiptą – pridėjo papildomą galvos skausmą. Tad dalijamės su jumis aktualia informacija sprendžiant, ar vykti į šias šalis atostogauti, ar vis tik pasilikti Lietuvoje.

Gyventojai kovo pabaigoje pastebėjo neįprastą lėktuvų iš Rusijos judėjimą link Kaliningrado srities. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi, kad pastaruoju metu pastebi intensyvesnį orlaivių eismą iš Maskvos ir Sankt Peterburgo. „Labai daug lėktuvu iš Sankt Peterburgo ir Maskvos dabar link Kaliningrado skrenda, virš 20. Šiaip būna vienas kitas. Labai intensyvu“, – aviacijos mėgėjų „Facebook“ grupėje pastebi vartotojas.

Greitoji medicinos pagalba (GMP) atveža pacientą į ligoninę, tačiau kitą kartą praeina ir valanda ar daugiau, kol jis yra perduodamas į medikų rankas. Pasak jų, eilės išauga, nes priėmimo skyriai šiandien tiesiog užkemšami pacientais, kuriems skubios pagalbos nereikia. Vis dėlto žmones tenka intensyviai vežioti ir dėl tam tikrų paslaugų trūkumo regione.

Kylant kainoms vis dažniau girdima, kad kai kuriems žmonėms darosi sunku pragyventi. Tarp jų neretai patenka pensininkai, kurie, nepaisant pensijų didėjimo, vis dar dažnai atsiduria ties skurdo riba. Tačiau ne visi žino, kad pasitaiko atvejų, kai pensija būna apskaičiuota netiksliai, o tai įtarus reikėtų nedelsiant kreiptis į „Sodrą“. Kaunietė Margarita (vardas pakeistas), dalijosi, kad jos pensija siekia apie 650 eurų. Moteris nuogąstavo, kad šios sumos pragyvenimui neužtenka.

Degalų kainoms augant, vis dažniau svarstoma, ar tai pakeis vairuotojų įpročius ir automobilių pasirinkimą. Nors lietuviai ilgai buvo siejami su dyzeliniais automobiliais, tendencijos po truputį keičiasi. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.

Susirgus, daugelis darbuotojų pirmiausia galvoja apie sveikatą, tačiau neretai jiems kyla klausimų ir dėl nedarbingumo tvarkos. Nedarbingumas gali būti skiriamas ne tik sergant, bet ir slaugant artimąjį ar vaiką, todėl kai kurie gyventojai praleidžia nemažai darbo dienų. Gyventojai socialiniuose tinkluose iškėlė diskusiją ar darbdaviai juos gali atleisti dėl to, kad jie dažnai serga ar slaugo artimuosius.

Pavasario kelionių sezonas įsibėgėja, o tai reiškia, kad lietuviai iš Turkijos, Egipto ir kitų šalių temps lauktuves: saldumynus, prieskonius, tekstilę ir net vaistus. Ne paslaptis, kad kai kurie kelionių organizatoriai ir gidai netgi pataria, ką nusipirkti lankantis ne Europoje. Visgi, jei godumas nugalės, galima susilaukti ir baudų. „Facebook“ grupėje „Pigios kelionės į Egiptą“ kelionių organizatorė Dina dalijasi, ką verta parsivežti iš Egipto.

Tuberkuliozė – „baltuoju maru“ vadinta tūkstantmečius gyvuojanti klastinga infekcinė liga, kurios aktualumas nemažėja ir šiandien. Deja, pagal sergamumo tuberkulioze rodiklius Lietuva vis dar patenka į „juodąjį sąrašą“. Pagal sergamumą tuberkulioze Lietuva ilgą laiką buvo tarp lyderių Europoje. Nors situacija palengva gerėja ir bendras sergamumas mažėja, medikai apgailestauja, kad tai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Ypač opi problema išlieka vaistams atspari tuberkuliozė.

„Kaip išgyventi mažoms ligoninėms?“ – pečiais gūžčiojo gydymo įstaigų vadovai, ligonių kasoms paskelbus apie pagaliau pasirašytas sutartis. Rimtai nuogąstaujama, ar pacientai paslaugas gaus atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne tai, ką daryti labiau apsimoka. Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai paskelbė šiemet anksčiau užbaigusi sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymą.

Nors infliacijos banga dažnai reiškia, kad kainos kyla ilgesniam laikotarpiui, ekspertai sako, kad degalų rinkoje situacija gali būti kitokia. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius. Dažnai minima sąvoka – infliacijos bangą.

Prasidėjus šiltajam sezonui į miestų gatves vėl sugįžo elektriniai paspirtukai. Šiemet jie pasirodo su naujove – prie dalies jų pritvirtinti apsauginiai šalmai, kuriuos galima atrakinti specialia spyna prieš pradedant kelionę. Jie atsirado reaguojant į griežtėjančius saugumo reikalavimus ir siekiant paskatinti saugesnį važiavimą. Tiesa, kartu kyla klausimų, kaip bus užtikrinta, kad šalmai nebūtų pavagiami ar sugadinami.

Kiekvieną sekmadienį per TV6 rodomos laidos „e-Gazas Dugnas“ vedėjai šį kartą nusprendė atitrūkti nuo kasdienybės ir į automobilių pasaulį pažvelgti per netikėtą prizmę. Viskas prasidėjo nuo diskusijų apie kinišką avalynę. Nors dešimt eurų kainuojantys žieminiai batai sukėlė nemažai juoko dėl neatitinkančių dydžių, ši ironiška įžanga tapo puikiu tiltu į pagrindinę temą.

Specialistai skambina pavojaus varpais – daugybė Lietuvos gyventojų kenčia nuo įvairiausių miego sutrikimų. Tai ne tik kenkia darbui, socialiniam gyvenimui, bet ir didina kitų pavojingų ligų riziką. Tačiau realybė pribloškia – norint išsitirti dėl miego sutrikimų gali tekti laukti nuo vienerių iki net ketverių metų.   Pasak medikų, dėl įvairių priežasčių kasdien gerai neišsimiega daug lietuvių.

Įsivaizduokite, kad eidami į parduotuvę pasiimate ne tik pirkinių maišelį, bet ir atsinešate indus įvairiems produktams – nuo šampūno iki sulčių, majonezo ar pomidorų padažo. Dabar tai gali skambėti neįprastai, tačiau Lietuvoje tokia apsipirkimo praktika netrukus gali tapti kasdienybe. Numatomi įstatymų pakeitimai žada reikšmingus pokyčius – vis daugiau prekių bus galima įsigyti pildant jas į daugkartinę tarą, taip mažinant pakuočių atliekų kiekį ir skatinant tvaresnį vartojimą.

Bažnyčioje Šventosios Komunijos priėmimas – vienas svarbiausių kataliko dvasinio gyvenimo momentų. Tai ne tik simbolinis sakramentas, bet ir gilaus bendravimo su Dievu išraiška, kuri reikalauja vidinės švaros ir sąmoningo pasirengimo. Daugelis įsivaizduoja, kad Šventąją Komuniją galima priimti bet kada, tačiau tikroji tvarka gali nustebinti net ir patyrusius katalikus.

Pavasaris – vienas svarbiausių laikotarpių šilauogių augintojams. Būtent šiuo metu sprendžiasi, koks bus būsimas derlius ir augalų būklė visam sezonui. Po žiemos nusilpę krūmai reikalauja ypatingo dėmesio – nuo genėjimo iki tinkamo tręšimo ir dirvos priežiūros. Todėl svarbu žinoti ne tik ką daryti, bet ir kada tai atlikti. Šilauogių augintojas Raimundas naujienų portalui tv3.lt atskleidžia praktinius patarimus, kurie padės tinkamai pasirūpinti šilauogių krūmais pavasarį.

Ne paslaptis, kad vyresniosios kartos žmonės operos solistą Virgilijų Noreiką ir jo žmoną koncertmeisterę Žanetą Noreikienę atsimena jaunus. Apie Žanetos grožį sklido legendos! Jie buvo tarsi dvi vieno obuolio puselės scenoje ir gyvenime. Muzikos istorijoje tokie duetai nedažnai pasitaiko. Tačiau negailestingai bėgantis laikas jau kadaise išskyrė talentingą porą. Muzikė šių metų sausio 22 dieną pasitiko 88-ąjį gimtadienį viena savo namuose sostinės centre.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje jau pasiekė 1,5 tūkst. eurų po mokesčių, tačiau vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad finansiškai saugiai vis dar nesijaučia. Augančios kainos, brangstantis būstas ir kasdienės išlaidos dažnai „suvalgo“ didesnes pajamas. Ekonomistai ir politikai sutaria: problema yra ne tik atlyginimų dydis, bet ir jų santykis su kainomis. Be to, pinigų stygius nebūtų toks stiprus, jei daugiau lietuvių gyventų ne po vieną.

„Sodros“ pensijos ir dalis kitų išmokų kasmet yra perskaičiuojamos, įvertinant dirbančiųjų skaičių, jų gaunamas pajamas bei sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Kitaip tariant, atsižvelgiama į ankstesnių metų darbo užmokesčio augimą ir numatomas ekonomines tendencijas. Finansų ministerija dalijasi naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi (ERS). Jame numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais.

Latvijoje tęsiantis tymų protrūkiui, šalyje iki šiol fiksuoti 24 šios ligos atvejai. Remiantis Ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) paskelbta informacija, atliekamas epidemiologinis tyrimas rodo, kad visi užregistruoti tymų atvejai yra tarpusavyje susiję. Visi vaikai, kurie iki praėjusios darbo savaitės pabaigos susirgo tymais, yra iš tos pačios mokyklos – Rygos Valdorfo mokyklos.

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Taip pat šiandien Vyriausybė patvirtino medicinos priemonių sąrašą, į kurį įtrauktų priemonių kainų skirtumai galės būti apmokami paciento lėšomis.

Daugelis gyventojų turi banko sąskaitas ir kasdien atlieka pinigų pervedimus – artimiesiems, už pirkinius ar paslaugas. Dažniausiai tai vyksta sklandžiai ir nesukelia jokių rūpesčių. Tačiau kartais net ir įprasta operacija gali užtrukti ar sulaukti papildomų patikrinimų, o tai gali turėti netikėtų pasekmių.

Namų lankymai – sena ir iki šiol gyva tradicija. Tiesa, daugelis susiduria su klausimu, kokiomis sumomis kunigams derėtų atsidėkoti už šiuos lankymus. Kunigas paaiškino namų palaiminimo prasmę, ir kaip per laiką keitėsi aukojimo bei bažnyčios išlaikymo būdai. Žmonės viešojoje erdvėje anonimiškai diskutavo, kiek yra įprasta ar padoru paaukoti kunigui už namų pašventinimą, pabrėžiant, kad suma priklauso nuo asmeninių galimybių.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Henriko Daktaro ir jo gynėjo skundą ir paliko galioti apygardos teismo nutartį, kuria netenkintas teikimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Plačiau – pranešime spaudai.

Jau šį savaitgalį, kovo 29-ąją, Lietuvoje įvedamas vasaros laikas – vėl suksime laikrodžius viena valanda į priekį. Nors dalis žmonių numoja ranka, esą jiems nėra didelio skirtumo, kada keltis, specialistai įspėja: tai neišvengiamai turi įtakos mūsų savijautai, gali padidinti net avaringumą. Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė Šeimos medicinos ekspertų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.