Medikai nebegali tylėti: šio tyrimo tenka laukti net ir 4 metus, o sergančiųjų tik daugėja

Pasak medikų, dėl įvairių priežasčių kasdien gerai neišsimiega daug lietuvių. Kas trečias žmogus skundžiasi lėtine nemiga, su ja epizodiškai susiduria kone du trečdaliai mūsų visuomenės. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pribloškė, kaip miega daug lietuvių: mokslininkės Lietuvai siūlo naują sprendimą

Mokslininkų verdiktas – štai kiek miego reikia paaugliams: 5 praktiški žingsniai, kurie veikia

Naktį vis pabundate 3 valandą? Įsiklausykite į gydytojo žodžius

+1

Be to, dalis žmonių net nežino, kad serga kitu paplitusiu sutrikimu – obstrukcinė miego apnėja. O negydoma ji gali padidinti daugelio kitų – insulto, infarkto, cukrinio diabeto ir kt. – ligų riziką.

Tyrimo prireikia laukti 1–4 metus 

Nepaisant to, Kauno klinikų miego centro vadovė, Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė dr. Evelina Pajėdienė apgailestavo, kad miego sutrikimų diagnostikai ir gydymui vis dar skiriama per mažai dėmesio.

„Miego sutrikimų yra labai įvairių – tai yra ne tik miego trūkumas, nemiga, tai yra ir kvėpavimo sutrikimai miego metu bei retesnės ligos, tai yra mieguistumo ligos, neįprasti judesiai ir įvairūs priepuoliai miego metu. (...)

Nors miego sutrikimų spektras yra didelis, miego sutrikimų nustatymo, diagnostikos ir tinkamo gydymo prieinamumas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse yra apsunkintas. Pavyzdžiui, laukimo eilė pacientui patekti į šalies miego laboratoriją miego diagnostiniam tyrimui, dar vadinamam polisomnografija, atlikti gali svyruoti nuo metų iki ketverių“, – kalbėjo ji neseniai Seime surengtoje konferencijoje.

Lietuva ir Rumunija – tik dvi tokios šalys Europoje

Gydytoja neurologė atkreipė dėmesį, kad vienas iš dažniausių miego sutrikimų yra obstrukcinė miego apnėja. Pasirodo, ne tik norint ją diagnozuoti gali tekti laukti kelis metus, bet stipriai šlubuoja ir ligos gydymo prieinamumas. 

„Tikslių duomenų Lietuvoje neturime, bet, remiantis Europos paplitimo statistika, esame apskaičiavę, jog darbingo amžiaus grupėje tarp 30–69 metų amžiaus lietuvių apie 16,3 proc. turėtų sirgti kliniškai reikšminga obstrukcine miego apnėja.

Ji patenka į visą tą metabolinių ligų „katilą“ – yra susijusi su netinkamai reguliuojamu kraujospūdžiu, cholesteroliu, cukriniu diabetu, didesne infarkto ir insulto rizika. 

Taigi laiku diagnozuoti ir gydyti apnėją privalome, deja, Europoje tik dvi šalys – Lietuva ir Rumunija – vis dar neturi efektyviausio, kompensuojamo gydymo. Taigi kviesčiau visus ekspertus kalbėti šia tema ir kuo greičiau ieškoti efektyvių sprendimų“, – pabrėžė E. Pajėdienė.

Prabudimai, „miego atakos“ – įspėjimo ženklai

Pasak jos, naujo gydymo galimybių laukia ir tokios retesnės ligos kaip narkolepsija, kurios gal mažiau žinomos visuomenei, tačiau ypač aktualios jauniems žmonėms.

„Narkolepsija yra neurologinė miego liga, pasireiškianti jauniems žmonėms. Viena grupė yra paaugliai, o kita grupė – jauno darbingo, 30–40 metų amžiaus žmonės. 

Ši liga pasireiškia staigiu raumenų silpnumu, didelėmis „miego atakomis“, taip pat fragmentuotu miegu, prabudimais naktį, ryškiais sapnais, galimomis vaizdinėmis haliucinacijomis. (...) 

Ją galime sėkmingai diagnozuoti, prieinamumas yra, turime kompensuojamą gydymą, bet tikimės, kad į mus atsisuks ir Europos ekspertai, pasiūlydami dalyvauti ir klinikiniuose tyrimuose su naujausiais vaistais, kurie iš principo keičia ligos eigą ir pacientų gyvenimo kokybę“, – kalbėjo gydytoja neurologė.

Nemigos gydymas lengvai pasiekiamas ne visiems

Medikai konstatuoja, kad nemigos mastas pasaulyje jau seniai kelia nerimą. „Tiek Europoje, tiek Lietuvoje migdomųjų suvartojimas yra didžiulis. Labai džiaugiuosi, kad šį bei tą mums pavyko nuveikti mažinant priklausomybę nuo migdomųjų, mažinant skyrimą miegui ne visai tinkamų vaistų ir padedant pacientui ieškoti alternatyvų.

Vis daugiau žmonių vis dėlto atsisuka į miego higienos korekciją pirmiausia, o nesigriebia tos miego piliulės“, – pastebėjo E. Pajėdienė. 

LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslo darbuotoja doc. dr. Alicja Juškienė pabrėžė, kad pirmo pasirinkimo lėtinės nemigos gydymas yra nemedikamentinis. 

„Konkrečiai – kognityvinė elgesio terapija nemigai, specifinis protokolas ir to specialistai turėtų būti apmokyti. Lietuvoje kognityvinės elgesio terapijos specialistai, terapeutai, psichoterapeutai yra apmokyti taikyti šitą metodą, bet (...) didesnė dalis jų dirba privačiame sektoriuje. 

Todėl tinkamas lėtinės nemigos gydymas nėra taip įprastai pasiekiamas. Taigi kviesčiau mūsų valstybę daugiau investuoti ir teikti prioritetą tokių specialistų rengimui“, – kalbėjo ji. 

A. Juškienė pasakojo, kad kaip visuomenės sveikatos specialistai yra parengti emocinės gerovės konsultantai – į juos žmonės gali anonimiškai nemokamai kreiptis aštuonioms konsultacijoms: 

„Tai yra skirta tiems, kurie turi emocinių, ikiklinikinių nerimo, depresiškumo ir nemigos sunkumų. Jeigu specialistai atpažins, kad tai yra nemiga su gretutinėmis ligomis, tokie pacientai bus nukreipti į kitą sveikatos priežiūros sistemos lygmenį.“

Vaikai blogai miega nebūtinai dėl telefono

Lietuvos retų plaučių ligų gydytojų draugijos pirmininkė, Kauno klinikų vaikų ligų klinikos gydytoja prof. Valdonė Misevičienė savo ruožtu antrino, kad apsunkintos diagnostikos, eilių ir gydymo kompensavimo problemos nesvetimos ir vaikų ligų specialistams.

„Vaikų pulmonologai į miegą žiūri per kvėpavimo prizmę, kodėl gi miegas yra neefektyvus, kodėl vaikas mokykloje neramus, jo mokymosi rezultatai pasidarė prastesni, nors iki kažkurio laiko buvo geri? 

Kodėl jam yra dėmesio stoka, kodėl jis nesugeba atsikelti anksti iš ryto? Galbūt ne vien tik dėl to, kad žiūrėjo į mobilų telefoną, bet jo miegas yra nekokybiškas dėl kvėpavimo sutrikimų miegant“, – kalbėjo vaikų pulmonologė-alergologė. 

Jos aiškinimu, obstrukcinė miego apnėja vaikams po astmos yra antra pagal dažnumą lėtinė kvėpavimo liga. Medikė pasakojo, kad specialistų atliktų klausimynų duomenimis, apklausus 2000 vaikų, Lietuvoje miego apnėja vargina apie 14–15 proc. 2–17 metų vaikų. Tačiau, jos teigimu, ši liga ne visada yra laiku nustatoma. 

„Mūsų paruoštas lietuviškas vaikų miego klausimynas galėtų pasitarnauti ir tapti puikiu įrankiu pirminėje sveikatos grandyje, įtariant vaikui kažkokį kvėpavimo sutrikimą miegant ir laiku nusiunčiant specialistui, vaikų pulmonologui“, – pastebėjo V. Misevičienė.

Geras miegas – vienas ilgaamžiškumo garantų 

Specialistės akcentavo, kad miego svarba šiuolaikinėje visuomenėje nuvertinama ir jis dažnai per lengvai pasirenkamas aukoti dėl darbų, mokslų, pramogų ar kitų dalykų.

„Turėtume kaip prioritetą visada rinktis miegą. Be jo žmogus negali funkcionuoti. Jei be deguonies žmogus gali išbūti tik keletą minučių, be vandens – keletą parų, be miego daugiausiai galima išbūti dvi savaites, net maistas yra tik ketvirtoje arba dar tolesnėje vietoje. (...)

Miegas turėtų atitiktų mūsų cirkadinį ritmą, kad mūsų gyvensena tarnautų miegui ir miegas taptų pirmu gyvensenos pasirinkimu, visada sudarytume tinkamai miegui sąlygas, nes tai lemia mūsų fizinę sveikatą ir turi didžiulę įtaką psichologinei sveikatai (...), užtikrina mūsų tinkamą kognityvinį funkcionavimą, emocijų reguliavimą, mąstymą ir lemia mūsų smegenų ir bendrą ilgaamžiškumą“, – kalbėjo A. Juškienė. 

Pažymima, kad tinkamus miego higienos įpročius reikia ugdyti nuo mažens. „Vaikus turime ne tik mokyti, kaip valytis reguliariai ir tinkamai dantis prieš miegą, bet iš tiesų mokyti vaikus ne tik miego ritualų ir kokių stimuliuojančių veiksnių vengti prieš miegą, bet taip pat ir reguliaraus miego ritmo ir tą žinutę nunešti į namus ir tėvams“, – sakė E. Pajėdienė.