Redakcija rekomenduoja

Ieškodamas patikimo naudoto automobilio vyras nesitikėjo, kad vienas vizitas Birštone virs trejus metus trunkančiu teisiniu košmaru. Socialiniuose tinkluose vyras pasidalino dramatiška istorija, atskleidžiančia ne tik ciniškus automobilių perpardavinėtojų metodus, bet ir visišką teisėsaugos bejėgiškumą ginant apgautą automobilio pirkėją.

Ekonomistai vis garsiau kalba apie ilgalaikes Irano karo ir Hormūzo sąsiaurio blokados pasekmes Lietuvos ekonomikai. Kuo ilgiau karas truks, tuo greičiau Lietuvoje brangs prekės ir paslaugos. Skaičiuojama, jei konfliktas truktų 12 mėnesių – metinė infliacija šalyje galėtų perkopti 10 procentų. Prastų žinių gali sulaukti ir būsto paskolų turėtojai, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) nuspręstų kelti bazines palūkanų normas.

Vairuotojai, planuojantys įsigyti visiškai naują automobilį, turėtų atidžiai įvertinti galimus finansinius praradimus. Jungtinėje Karalystėje atlikta rinkos analizė atskleidė neraminančią tendenciją – naujos transporto priemonės vos per pirmuosius eksploatacijos metus praranda daugiau nei trečdalį savo pradinės vertės. Šis drastiškas kainų smukimas antrinėje rinkoje siunčia aiškų signalą visiems pirkėjams.

Kiekvienas gyventojas norėtų, kad pensijos augtų sparčiau ir senatvėje užtektų pinigų oriam gyvenimui. Vis tik kai kurie ekonomistai prognozuoja liūdną scenarijų – socialinio draudimo fonde pinigų pensijoms ims trūkti jau po 8 metų. Lietuvoje pensininkus išlaiko dirbantieji, kas mėnesį mokantys socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Kad sistema būtų stabili ir atlaikytų krizes, kartu yra kaupiamas ir rezervinis fondas.

Daugelio paauglių svajonė rytais miegoti ilgiau yra ne šiaip užgaida, o biologinis poreikis: bent jau mokslininkai teigia, kad Lietuvos mokyklose pamokos prasideda per anksti. Tyrimai rodo, kad iki 8 ryto miegantys paaugliai ne tik psichologiškai stipresni, bet gerėja ir jų fizinė sveikata, jie mažiau serga. Negana to – ryškiai gerėja jų akademiniai pasiekimai. Politikai diskutuoja, ar reikėtų vėlinti pamokų pradžios laiką, kad pamokos šalyje prasidėtų tarp 9 ir 10 valandos ryto.

Nors sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų situacija Lietuvoje yra šiek tiek pagerėjusi, statistikos lentelėse kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vis dar „raudonuojame“ kaip išsiskiriantys mirtimis, kurių būtų galima išvengti. Įvairios analizės rodo, kad mirštamumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) vis dar siekia daugiau nei 50 proc.

Nors Lietuvoje kovo orai dažniausiai asocijuojasi su permaininga vėsuma, naujausi meteorologiniai duomenys Europai pateikia stulbinančių įžvalgų. Pietų Europoje ir aplinkiniuose regionuose modeliuojamos temperatūros, kurios labiau būdingos vasaros viduriui, o karšto oro masės iš Afrikos bando skintis kelią šiaurės link. Lenkijos portalas „Fani Pogody“ informuoja apie pietuose prognozuojamus neįprastus reiškinius ir ekstremalią kaitrą.

Valdžia griebiasi šiaudo, kad didintų rekordiškai mažą gimstamumą. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą tėvams, auginantiems du ir daugiau vaikų. Panašiu keliu jau anksčiau pasuko Lenkija. Prezidentūra praneša, kad pagal tokį įstatymą, jei pritartų, už naujagimį vienas suaugęs galėtų susigrąžinti 4–5 tūkst. eurų per metus GPM mokesčio.

Beveik 3,5 metų nišos kremuotų gyventojų palaikams laidoti savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose buvo skiriamos nemokamai. Tačiau panašu, kad mokestis už tai vėl bus. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama grąžinti vienkartinę rinkliavą. Tad nuo šiol už vietą 1–4 urnoms teks mokėti kas 25-erius metus. Nors šioms įstatymo pataisoms pritarė dauguma, posėdžio dalyviai kėlė nemažai klausimų. Pvz.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano įkaitu tapusiame Hormūzo sąsiauryje. Ir grasina, jei neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalį šalių Europoje tokie Trumpo reikalavimai supykdė. Spaudžiamas britų premjeras sako, kad sąsiaurio apsauga – nėra kolektyvinis NATO reikalas, o Vokietijos gynybos ministras rėžė dar aštriau, kad tai – ne Europos karas. O kokios pozicijos laikosi Lietuva?  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žmonės laiko pinigus banke, nes tikisi, kad juos galės bet kada išgryninti ir pasiimti su savimi. Paprastai tai daroma naudojantis bankomatais, kurie dažniausiai daro tai, ką ir turėtų – atiduoda mūsų pinigus.  Vis dėlto net ir patikimai veikiančios sistemos kartais susiduria su techniniais sutrikimais, galinčiais sukelti ne tik nepatogumų, bet ir finansinių nuostolių.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo kelis pranešimus apie galimus bandymus Pašilaičiuose į mašiną įsodinti vaikus. Šiuo metu informacija yra perduota pareigūnams, tiriamos įvykio aplinkybės. Komentuodamas situaciją Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas teigė, kad buvo užregistruoti du pranešimai.

Elektroninės tapatybės ir skaitmeninio pasirašymo priemonės „Smart-ID“ kūrėja „SK ID Solutions“ pristato „Smart-ID+“ – sprendimą, skirtą saugesnei asmens identifikacijai naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, pranešė bendrovė. Pasak bendrovės atstovų, „Smart-ID+“ buvo sukurtas reaguojant į didėjančias kibernetinio saugumo grėsmes ir vis sudėtingesnius sukčių naudojamus sukčiavimo metodus skaitmeninėje aplinkoje.

Nors dalį vandens telkinių vis dar kausto ledas ir sniegas ne visur nutirpo, sveikatos specialistai įspėja neužsiliūliuoti džiaugiantis prasidėjusiu pavasariu – erkės jau bunda. Jos ne tik sėkmingai peržiemojo, bet ir kaip visada bus labai alkanos ir aršios. Nepaisant to, kad šiemet žiema parodė savo nagus ir spustelėjo primiršti šalčiai, priešingai nei kažkam gali pasirodyti, tai pavojingas ligas platinančioms erkėms išgyventi visiškai nesutrukdė.

Daliai darbuotojų jau įprasta, kad darbo metu jie yra stebimi vaizdo kameromis. Tačiau svarbu žinoti, kada darbdavys jau pažeidžia jūsų privatumą. Pvz., jei jūsų atvaizdus, užfiksuotus kameromis, siuntinėja kitiems kaip juokelius ir šaiposi.  Taip nutiko vilniečiui Rolandui (vardas – pakeistas). Skaitytojas papasakojo, kad jo darbo vietoje yra kameros, o darbdavys nufilmuotą medžiagą naudoja ne darbo kokybės užtikrinimui, o tiesiog pasityčiojimui.

Kelionės į užsienį lietuviams vis brangsta – tą pastebi keliaujantys tautiečiai. O dėl karo Vidurio Rytuose ir rekordinių naftos kainų kai kurie kelionių organizatoriai jau įveda vadinamąjį „degalų mokestį“. Mokestis, kaip aiškina kelionių organizatoriai, priklauso nuo skrydžio trukmės ir atstumo – kai kuriais atvejais gali siekti ir 82 eurus asmeniui. O ekonomistai prognozuoja – kol nesibaigs karas, tol pigesnių kelionių tikėtis neverta.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prieš 6-erius metus iš Nigerijos kilusi Rita Maria priėmė lemtingą sprendimą – keliauti mokytis kone kitoje pasaulio pusėje – Lietuvoje. Čia mergina baigė slaugos studijas, o dabar dirba vienoje Klaipėdos ligoninių. Nors Nigerija ir Lietuva – tolimos šalys, čia atvykusi nigerietė mėgaujasi gyvenimu, gilina lietuvių kalbos žinias ir planuoja savo ateitį mūsų šalyje.

Karo Vidurio Rytuose pasekmes, pasak ekonomistų, netrukus skaudžiai gali pajusti kiekvienas gyventojas: maisto produktų kainos gali šoktelti į viršų kone dešimtadaliu. Mat Hormūzo sąsiauris, kuris yra vienas svarbiausių kelių, kuriuo keliauja nafta, dujos ir trąšos, užblokuotas. Tad visoje Europoje juntamas trąšų trūkumas, ypač sparčiai kyla kainos. Ūkininkai pasakoja, kad tai skaudžiai atsilieps derliui ir maisto kainoms.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pensijų kaupimas antroje pakopoje jau ne vienerius metus kelia diskusijų – vieni jį laiko svarbia papildoma finansine pagalve senatvei, kiti piktinasi, kad ilgą laiką nebuvo galima naudotis sukauptais pinigais net sunkiai susirgus. Nuo metų pradžios gyventojams leidžiama daug lengviau nutraukti kaupimą ar bent atsiimti dalį sukaupto turto. Tačiau nuspręsti, ką daryti, nėra lengva.

Teismas išnagrinėjo tragiškos avarijos Vilniaus rajone, Petešos kaime, pareikalavusios 4 metukų vaiko gyvybės, aplinkybes. Teisiamųjų suole atsidūrė berniuko motina, kuri automobilį vairavo būdama neblaivi. Siaubinga eismo nelaimė įvyko prieš keletą metų liepos 30-sios popietę, apie 16.30 val. Po kelių dienų pareigūnai pranešė, kad medikams nepavyko išgelbėti per neblaivios vairuotojos avariją sužaloto 4 metų berniuko gyvybės.

Automobilių vagystės Lietuvoje išlieka itin pelningu ir gerai organizuotu šešėliniu verslu. Nors teisėsauga aktyviai kovoja su tarptautinėmis nusikaltėlių grupuotėmis, statistika negailestinga – į namus sugrįžta vos kas ketvirtas pavogtas automobilis. Net ir operatyviai pranešus apie vagystę, tikimybė atgauti savo turtą išlieka nedidelė. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2025 metais Lietuvoje pavyko ištirti vos 25,4 proc.

Stipriai išaugusi sunkių ligų rizika, suprastėjusi emocinė sveikata ir sutrumpėję gyvenimo metai – tai dalis pasekmių, su kuriomis artimu metu gresia susidurti mūsų visuomenei. To kaltininkas – Lietuvoje nenumaldomai augantis antsvorio ir nutukimo mastas. Medikai ragina atsikvošėti, kol nevėlu, mat jei skubiai nieko nekeisime, rizikuojame ne tik susigadinti savo sveikatą, bet ir susidurti su karta, kuri sirgs daugiau ir gyvens trumpiau nei jų tėvai.

Medikai skambina pavojaus varpais – storosios žarnos vėžys sparčiai jaunėja, o vis dar pasitaiko ir daug užleistų ligos atvejų. Gydytojai sako, kad šis vėžys vis dar lieka našlaitės vietoje, o šią ligą laiku aptikti dažnai trukdo žmonių baimės, mitai ir delsimas kreiptis į specialistus. Storosios žarnos vėžys gali vystytis dešimtmečius ir be jokių simptomų. Pasak gydytojų, kai simptomai jau išryškėja, liga dažnai būna pažengusi, todėl ir raginama tikrintis profilaktiškai.

Maždaug prieš septynis mėnesius Ukrainos pareigūnai bandė JAV parduoti savo mūšio lauke patikrintą technologiją, skirtą Irano gamybos dronams naikinti. Jie net parengė „PowerPoint“ prezentaciją, kurioje rodė, kaip ši įranga galėtų apsaugoti Amerikos pajėgas ir jų sąjungininkus kare Viduriniuose Rytuose. Donaldo Trumpo administracija ukrainiečių pasiūlymą „pamiršo“, tačiau praėjusią savaitę, susidūrusi su didesniu nei tikėtasi Irano dronų smūgių skaičiumi, buvo priversta pakeisti savo poziciją.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdėti svarstymų, kad valstybės teikiama socialinė parama kai kuriais atvejais kone prilygsta minimaliam darbo užmokesčiui. Dėl to keliami klausimai, ar apskritai verta dirbti, jei dalį pajamų galima gauti iš pašalpų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad problema slypi ne pačiuose išmokų dydžiuose, o jų taikymo praktikoje.

Teisiamųjų suole vilnietė Regina atsidūrė dėl smurto protrūkio Vilniaus oro uoste. Ten moteris atsidūrė vedama nuojautos, kad dukros sutuoktinis yra neištikimas. Lėktuvas nusileido, o Reginos žentas iš tiesų paskrido iš atostogų su kita moterimi. Nepatenkinta tokia situacija, uošvienė susikibo su žento meiluže. Moteris jai išrovė kuokštą plaukų. Toks Reginos padarytas sužalojimas ekspertų buvo įvertintas kaip fizinio skausmo sukėlimas.

Nuo šių metų pradžios pasikeitė nedarbo išmokų tvarka lietuviams, dirbantiems Europos Sąjungos ir dalyje kitų Europos valstybių. Numatoma, kad asmenys, ilgą laiką dirbę kitoje valstybėje, nedarbo išmokų turėtų prašyti toje šalyje, kurioje mokėjo mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Visgi iš kitos pusės teigiama, kad tai gali sukelti tam tikrų iššūkių į Lietuvą norintiems grįžti lietuviams.

Vis daugiau gyventojų turi ne vieną banko ar kitos finansų įstaigos sąskaitą. Vieni jas naudoja skirtingiems finansiniams tikslams, kiti laikui bėgant jų atsidaro dėl paskolos, saugumo, patogumo ar išbandytų paslaugų. Viena sąskaita naudojama kasdienėms išlaidoms, kita – taupymui ar mokesčiams, dar kita lieka retesniems mokėjimams arba pirkiniams internetu, užsienyje ar pan. Tačiau dalis tokių sąskaitų ilgainiui tampa tiesiog nenaudojamos.

Lietuvių nacionalinis paukštis – gandras – ne toks jau ir šventas. Gamtininkai diskutuoja, ar jis Lietuvoje nedaro per daug žalos kitoms gyvūnijos rūšims, mat ne kartą užfiksuotas ryjantis kurapkas, žalčius ir kiškius. Gamtos mylėtojai siūlo pagalvoti, ar nereikėtų nacionalinio paukščio titulo perduoti kurapkai, kuri, skirtingai nei gandras, su lietuviais nuo seno gyvena visus metus, maitinasi tik smulkiais vabzdžiais ir yra lietuviui artimesnio būdo.

Nors nuo sausio 1 d. medikai vylėsi sulaukti atlyginimo kilimo, dalis jų jaučiasi vėl tik maitinami pažadais. Profesinės sąjungos piktinasi, kad jei vienur atlyginimai buvo pakelti, kitur tai padaryta tik formaliai. Dar kitur medikai palikti nežinioje. Sveikatos apsaugos ministerija neskuba vertinti situacijos, mat dar laukia naujausių duomenų.

Pastarosiomis savaitėmis Artimuosiuose Rytuose vykstant kariniams veiksmams bei stiprėjant geopolitinei įtampai visame regione, daliai lietuvių kyla klausimas – ar verta atšaukti suplanuotas keliones į pamėgtas kurortines kryptis? Kelionių agentūros „Kelionių akademija“ pardavimų vadovė Lina Vaicekevičienė papasakojo naujienų portalui tv3.lt apie dabartinę situaciją kelionių rinkoje bei patarė, ką turėtų daryti turintys bilietus į Egipto bei Turkijos kurortus.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad ministerija sudarė sąrašą paslaugų, už kurias sveikatos priežiūros įstaigos galėtų imti priemokas iš pacientų, jis netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę. Minėtą sąrašą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsipareigojo parengti iki gegužės, kuomet įsigalios įstatyme numatytas draudimas taikyti tokias priemokas, išskyrus už brangesnes priemones ir vadinamąjį komfortą.

Šiąnakt Kauno ir Jonavos rajonuose naktis buvo nerami – staiga pakilus upių vandeniui, buvo apsemti gyventojų namai. Vietomis vanduo pakilo net iki 4 metrų aukščio, gyventojams teko skubiai evakuotis patiems. Ekstremaliausia situacija buvo Radikių gyvenvietėje, kur naktį iš ketvirtadienio į penktadienį net buvo aktyvuota gyventojų perspėjimo sirena.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) savininkams liko kiek daugiau nei dvi savaitės pateikti prašymą patikslinti savo turimo NT mokestinę vertę. „Nekilnojamojo turto savininkai kiekvieną mokestinį laikotarpį per tris mėnesius nuo jo pradžios, t. y. kasmet iki kovo 31 d., gali Registrų centrui pateikti prašymą patikslinti jiems priklausančių NT objektų mokestines vertes, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai.

Atėjus pavasariui ir atšilus orams, pamažu pradėjo tirpti ir ledai. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), šiąnakt situacija buvo ypatingai sunki – vietomis vanduo staiga pakilo net iki 4 metrų aukščio, kai kurie gyventojai evakavosi patys.

Pasaulyje daugėjant karų ir konfliktų, žmonės vis dažniau susimąsto, kas nutiktų su jų pinigais ekstremaliosios situacijos atveju, pvz., jei dingtų elektra, internetas ar šalyje būtų paskelbta mobilizacija. Ar tokiu atveju būtų įmanoma išsigryninti pinigų, atsiskaityti kortele ar naudotis elektronine bankininkyste? Daug kas baiminasi, kad tokiu atveju bankomatai neišduotų pakankamai grynųjų, o atsiskaitymai kortelėmis ar el.

Opozicija baudžia Seimo pirmininką Juozą Oleką ir nori išversti jį iš posto. Tiesa, vėliau opozicija pripažįsta, kad užtektų tik Juozo Oleko atsiprašymo už tai, kad šis į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlė bendrapartietį Julių Sabatauską, o į Seimo kontrolierius tuos, kuriems esą trūksta patirties.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dar tik antra naujos pavasario Seimo sesijos diena, o Seime – jau dovanų apsikeitimo metas.

Dar 2025 metų balandžio mėnesį Molėtų plente kelio darbų metu įvyko nelaimė, kai po žeme, net į 12-os metrų gylį nugrimzdo ekskavatorius. Laimei niekas nenukentėjo, vieta buvo aptverta ir stebima. Vis dėlto praėjus beveik metams tarnybos pagaliau priėmė sprendimą dėl šio ekskavatoriaus likimo – paaiškėjo, kad jis taip ir liks tūnoti po žeme. Dar 2025 m. rugpjūčio mėnesį skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pranešė apie minėtą įvykį.

Europos Sąjungoje bręsta svarbūs pokyčiai automobilių pirkėjams ir pardavėjams. Europos Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti Automobilių ženklinimo direktyvą, pagal kurią naudoti lengvieji automobiliai turės būti žymimi specialiomis energetinio efektyvumo etiketėmis, nurodančiomis CO2 emisijas ir degalų sąnaudas.

Kinijos technologijų milžinės „Alibaba“ tyrėjai susidūrė su neįprastu ir pavojingu dirbtinio intelekto (DI) elgesiu. Gruodį paskelbtoje ir sausį atnaujintoje mokslinėje ataskaitoje atskleista, kad eksperimentinis DI agentas savarankiškai bandė kasti kriptovaliutą ir kurti slaptus pasitraukimo iš tinklo tunelius, nors tokių nurodymų niekada negavo. Agentas, pavadintas ROME, yra 30 milijardų parametrų atvirojo kodo modelis, sukurtas pagal „Alibaba“ „Qwen3-MoE“ architektūrą.

Drono operatorius, mechanikas–suvirintojas ir Raudonojo Kryžiaus Pasirengimo ekstremalioms situacijoms (PES) būrio savanoris Romualdas Ūsas jau trejus metus reaguoja į pagalbos šauksmą bet kuriuo paros metu. Jo rankose – ne tik moderni technika, bet ir paskutinė artimųjų viltis. Už kilnų ir nesavanaudišką darbą vilnietis Romualdas buvo įvertintas „Lietuvos garbės“ apdovanojimu.

Kauno kriminalinio pasaulio įžymybės mito formavimuisi nemažai įtakos galėjo turėti socialinės sąlygos, korupcija, nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei teisėsauga. Tokią išvadą galima susidaryti perskaičius H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ eilutes apie jo pažintį su „zona“. „Kitą rytą buvau nuvežtas į valdybą, kurios rūsiuose buvo garsioji KPZ (išvertus iš rusų kalbos – laikinojo suėmimo kamera). Šiais laikais ją vadina areštine, – paaiškino H. Daktaras.

Lietuva atsisakė planų palei Suvalkų koridorių sodinti miškus gynybos tikslais. Tokį sprendimą lėmė ilgas medžių augimo laikas ir sudėtingi žemės nuosavybės klausimai. Vietoj to, kaip į galimus gamtinius barjerus, orientuojamasi į šlapynių ir durpynų atkūrimą, rašoma estų gynybos eksperto Meeliso Oidsalu straipsnyje portale „The Baltic Sentinel“. Pernai rugpjūtį paskelbta analizė apie šlapynių atkūrimą palei NATO rytinę sieną paskatino diskusijas regione.

26-erių Karolina pasakoja, kad prieš porą metų negalėjusi nė įtarti, kad turės švęsti savo antrąjį gimtadienį. Su gyvybei pavojinga būkle susidūrusi mergina tai prisimena kaip didžiausią patirtą košmarą. Nors šiandien liko tik ligos žymės, mergina sako turėjusi susitaikyti, kad niekada nebus tokia kaip kiti. Netikėtą šalutinę reakciją į vaistus patyrusi kaunietė sakė kiek daugiau nei prieš dvejus metus realiai minėjusi antrą savo gimtadienį.

Dyzelino kainai šalies degalinėse perkopus 2 eurus už litrą, gyventojai ieško, kur degalų būtų galima užsipilti pigiau. Kai kurie dėl mažesnių kainų dairosi ne tik kituose miestuose, bet ir kaimyninėse šalyse. Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo gyventojų pastebėjimų, kad už tą patį dyzeliną kaimyninėse šalyse tenka mokėti gerokai mažiau.

Vilniaus „Žalgirio“ buvusi dalininkė ir direktorė Vilma Venslovaitienė toliau klimpsta klubo dalies galimai neteisėto nusavinimo skandale. Tv3.lt praneša, kad prokuratūra pareiškė įtarimus. Skęstantį „Žalgirio“ laivą bandžiusi išvairuoti ir kapitono bokštelio užleisti nenorėjusi V. Venslovaitienė drastiško sprendimo ėmėsi praėjusią vasarą. Sezonui nesiklostant ir sirgalių nepasitenkinimui didėjant, buvo imta reikalauti trenerio Vladimiro Čeburino galvos.

Vokietijos karo medikai treniruojasi, kaip dirbtų pagal blogiausią scenarijų, jeigu Rusija ir Baltarusija užpultų Lietuvą ir joje dislokuotus vokiečių karius. Pabradėje vokiečiai pastatė visą karo lauko ligoninę ir demonstruoja, kaip nuo pat fronto linijos gabentų ir gydytų sužeistus karius. Vokiečiai ir lietuviai sako, kad tokios pratybos yra ir atgrasymo būdas.

Didieji Lietuvos miestai privalo nustatyti mažos taršos zonas, kuriose yra ribojamas ar apmokestinamas labiau taršių automobilių eismas. Taip siekiama skatinti rinktis elektrinį ar viešąjį transportą, gyventi be taršos ir triukšmo, mažinti tranzitinį eismą. Šiemet mažos taršos zoną, ribojančią eismą miesto centre, įgyvendino Panevėžys. Vairuotojams, kurie nesilaikys šios tvarkos, gresia baudos.