Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama grąžinti vienkartinę rinkliavą. Tad nuo šiol už vietą 1–4 urnoms teks mokėti kas 25-erius metus.
Nors šioms įstatymo pataisoms pritarė dauguma, posėdžio dalyviai kėlė nemažai klausimų. Pvz., kodėl kapavietė gyventojams suteikiama nemokamai, o už nišą kolumbariume teks mokėti ir ji netgi nebus suteikiama visam laikui.
Tad kodėl buvo imtasi šių pokyčių?
Kolumbariumai – mokami, kapavietė – ne?
Svarstant pataisas, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Valius Ąžuolas teigė nesuprantantis, kodėl vieta kapinėse žmonėms išduodama nemokamai, o kolumbariumai turėtų tapti mokami: „Tai kaip čia dabar: vieniems – geresnės sąlygos, kitiems – blogesnės? Kodėl taip yra?“
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė pabrėžė, kad, nors savivaldybės kapavietes skiria nemokamai, žmogus, įsirengdamas kapavietę, patiria išlaidų nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.
Pasak jos, suma priklauso nuo žmogaus užmojų: kokio grožio kapavietę ir paminklą jis išsirenka, kaip viską susitvarko.
„O kolumbariumų atveju mes daliname jau įrengtą laidojimo vietą nemokamai <...>. Tai šiek tiek nelygios teisės, sakyčiau, yra. <...> Žmogus įsideda urnelę ir daugiau išlaidų nepatiria, o kapavietėje laidojantis žmogus patiria dideles išlaidas“, – pabrėžė ji.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja Linda Kreimerytė antrino – pasak jos, nėra taip, jog kapas nekainuoja, kadangi kainuoja įrengti paminklą, antkapį, kainuoja prižiūrėti visą infrastruktūrą.
„Todėl buvo priimtas sprendimas, kad kolumbariumai irgi turėtų būti apmokestinami, kadangi savivaldybėms kainuoja juos įrengti, kainuoja jų statybos. Šiandien savivaldybės neturi pakankamai lėšų, kad plėstų ir statytų kolumbariumus.
Ir matome problemą, kad savivaldybėse didėja kapinių plotai ir kai kurios savivaldybės, pvz., Klaipėdos miesto savivaldybė, jau neturi, kur laidoti, negali plėsti kapinių ploto ir kaip alternatyva tikrai būtų kolumbariumų plėtra“, – kalbėjo savivaldybių atstovė.
Kokio dydžio rinkliavos savivaldybės prašys už nišą?
L. Kreimerytė paminėjo, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo įstatymo pataisos, pagal kurias savivaldybės privalėjo nišas dalyti neatlygintinai, tik 15 savivaldybių (iš 48–ių) nuo to laiko savo lėšomis pastatė kolumbariumus:
„Ta plėtra nevyksta, nes nėra finansavimo. O prieš tai savivaldybės turėjo galimybę nusistatyti šitą rinkliavą. Tai, mano manymu, suteikiant galimybę rinkti rinkliavą tikrai mažės kapinių plotai ir didės tvarumas.“
Vis tik V. Ąžuolas paprieštaravo: „Savivaldybės sako, kad neturi pinigų. 600 mln. eurų nepanaudotų likučių pernai metų gale buvo. Tai baikite juokus.“
Tačiau socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad privatūs kolumbariumai plečiasi, o savivaldybės skaičiuoja pinigus ir jų nebeįrenginėja. Todėl, pasak jo, yra logiška ir joms suteikti galimybę imti mokestį, jei gyventojai pageidauja laidoti ne kapinėse, o kolumbariumuose.
A. Sysas paminėjo, kad rinkliavos dydis gali būti labai įvairus ir priklauso nuo savivaldybės. Posėdžio metu jis paskaitė porą pavyzdžių, kad niša gali kainuoti 724 ar 900 eurų 25-eriems metams.
V. Ąžuolas piktinosi, kad ta rinkliava tuomet gali būti bet kokia: viena savivaldybė už nišą gali 100–300 eurų prašyti, kita – kad ir 1 tūkst. eurų, nors po kelerių metų urna bus „išmesta laukan“.
Tačiau, kaip tikino L. Kreimerytė, dauguma savivaldybių LSA apklausoje pažymėjo, kad rinkliavos dydį skaičiuos tik nuo faktiškai patirtų kolumbariumų statybos išlaidų.
Mokestis už 4 urnas ir tik 25 metams?
Pasak Vilniaus savivaldybės atstovės, dažniausiai kolumbariumai projektuojami taip, kad nišose tilptų 4 urnos. Taigi mokama tik už nišą, o ne už kiekvieną urną
„Tai bus vienkartinio pobūdžio vietinė rinkliava. Žmogus susimoka vieną kartą galimai 25 metams. Ir tikrai ne vieną urną, o 2–4 galima ten pastatyti“, – antrino L. Kreimerytė.
Vis tik Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė iškėlė klausimą, kas būna po 25 metų, kai nebelieka giminių, kurios galėtų sumokėti už kitus 25 metus.
„Į kapą, kurio neprižiūri, dažniausiai laidoja naujai. Tai, manau, lygiai taip pat gali atsitikti ir su kolumbariumais. Turbūt nė vienas negali pasakyti, kas bus po 25 metų“, – į jo klausimą atsakė A. Sysas.
Vis tik M. Lingė dar pastebėjo, kad, jei norima taupyti plotą, žemės sklypus ir skatinti žmones rinktis kolumbariumus, tai tuomet kaip tik yra nelogiška juos apmokestinti.
Tačiau A. Sysas pabrėžė, kad laidojant kapavietėje vien „grabas“ kainuoja didelę sumą pinigų: „Nors ir suteikia tą žemės lopinėlį, vis tiek patiri išlaidas.
O šiuo atveju kolumbariumas jau yra pastatytas, tu tik atneši, įdedi urną ir užsuki varžtus. Yra šioks toks skirtumas – akivaizdžiai nereikia nei paminklo statyti, nei prižiūrėti, nei kitų dalykų.“
Grąžinti rinkliavą už nišą savivaldybės lėšomis įrengtuose kolumbariumuose sutiko 8 komiteto nariai, prieš buvo 1.
Jei įstatymo projektui pritars Seimas, pokyčiai įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Kiek nišos kainuoja privačiuose kolumbariumuose?
Kaip neseniai rašė naujienų portalas tv3.lt, nišos privačiuose kolumbariumuose kainuoja nemažai.
Pvz., Klaipėdoje bendrovė „Akmeka“ niša kainuoja 1 550 eurų. Tuo metu bendrovė „Aterna“ siūlo kriptos nuomą 12 mėn. už 300 eurų arba 100 metų už 1 940 eurų, taip pat kasmet reikia mokėti 43,56 euro kriptos priežiūros mokesį.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys ir įstatymo projekto iniciatorius Tomas Tomilinas įsitikinęs, kad šiuo metu savivaldybės neturi paskatos statyti kolumbariumus, nes iš jų atimta galimybė paimti net simbolinį mokestį, kuris buvo naudojamas kolumbariumų statybai.
Siekdamas užtikrinti šių laidojimų vietų plėtrą ir neskatinti privačių kolumbariumų, kurių didelės kainos gyventojams nėra prieinamos, Seimo narys ir pateikė minėtas įstatymo pataisas, kuriomis siekia grąžinti anksčiau galiojusią tvarką – vienkartinę rinkliavą už nišą.
Parlamentaro teigimu, tai nebus didelė finansinė našta gyventojams, nes savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į labiausiai pažeidžiamų žmonių interesus, rinkliavos dydį jiems galės sumažinti.
Pvz., nustatyti diferencijuotą rinkliavos dydį taip išvengiant labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams kilsiančių neigiamų pasekmių.
„Jeigu pagal socialinę padėtį žmogui yra per brangu mokėti, pvz., 300–500 eurų už kolumbariumo nišą, iš socialinės paramos biudžeto galima jam suteikti papildomą pagalbą.
Jeigu savivaldybė norės nustatyti nulinį mokestį, tai jokių problemų. Nustatyti rinkliavą lygią nuliui arba 1 eurui niekas nedraudžia. Čia yra savivaldybės teisė“, – kalbėjo Seimo narys.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
