Taip nutiko vilniečiui Rolandui (vardas – pakeistas). Skaitytojas papasakojo, kad jo darbo vietoje yra kameros, o darbdavys nufilmuotą medžiagą naudoja ne darbo kokybės užtikrinimui, o tiesiog pasityčiojimui.
„Darbdavys daro nuotraukas iš kamerų, kur esu aš, ir siunčia kitiems asmenims. Sužinojau iš kolegų, turiu įrodymus. Ar darbdavys turi teisę taip daryti? Kokios gali būti pasekmės darbdaviui? Kur galėčiau kreiptis?“ – teiravosi Rolandas.
Ką tokiu elgesiu pažeidžia darbdavys?
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė atkreipė dėmesį, kad vaizdo stebėjimas savaime nėra pažeidimas.
Tačiau jis turi būti atliekamas laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų ir kai vaizdo stebėjimą galima pagrįsti bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, pvz., teisėtais duomenų valdytojo interesais, teisės aktų reikalavimų vykdymu ir kt.
Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė aiškino, kad vaizdo įrašas / kadras, kuriame atpažįstamas darbuotojas, yra asmens duomenys, o vaizdo stebėjimas – asmens duomenų tvarkymas.
Darbdavys privalo gerbti darbuotojo privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą, todėl darbuotojų „filmukų“ naudojimas pasityčiojimui yra priešingas šiai pareigai.
„Net jei kameros įrengtos teisėtai (pvz., saugumui), siuntinėjimas „juokeliui“ paprastai yra tikslų iškraipymas: duomenys turi būti tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir konkrečiu tikslu.
Toks platinimas dažnai reiškia ir konfidencialumo / saugumo pažeidimą, nes duomenys atskleidžiami tiems, kuriems jų nereikia ir nėra tam pagrindo“, – akcentavo teisininkė.
Pasak jos, įrašai gali būti naudojami tik tuo tikslu, kuriam jie renkami (pvz., incidentų tyrimui, saugumui). Naudoti „juokeliams“, viešinimui ar kolegų pramogai – nesuderinama su jokiu tikslu.
Be to, įrašus turėtų matyti tik įgalioti asmenys, kuriems to reikia pareigoms atlikti:
„Persiuntimas tretiesiems asmenims galimas, tik kai tam yra aiškus teisėtas pagrindas ir būtinybė (pvz., teisėsauga, draudikas dėl įvykio), bet „siuntinėti kitiems“ be pagrindo yra šiurkštus pažeidimas.“
Ko gali reikalauti darbuotojas ir kas gresia darbdaviui?
R. Joskaudienė įspėja – jei darbdavys pažeidžia asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, jam gresia VDAI tyrimas ir privalomi nurodymai nutraukti neteisėtą tvarkymą, riboti prieigą, ištrinti kopijas ir pan.
O teisė skųstis priežiūros institucijai (VDAI, RRT, VDI, DGK) darbuotojui yra garantuota.
„Administracinės baudos pagal BDAR priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, masto, kaltės ir kt. Rimtesniems principų pažeidimams BDAR numato baudą iki 20 mln. eurų arba 4 proc. nuo pasaulinės apyvartos.
Kai įrašas išplatinamas neleistinai, tai dažnai kvalifikuojama kaip asmens duomenų saugumo pažeidimas – gali atsirasti pareiga pranešti VDAI per 72 val. ir informuoti patį darbuotoją“, – vardijo teisininkė.
Ji paminėjo, kad darbuotojas gali reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (įskaitant reputaciją, emocinę žalą, stresą), jei ji kilo dėl BDAR pažeidimo.
Papildomai gali kilti ir darbo teisės pasekmės darbdaviui: vidinė atsakomybė, darbo ginčas dėl darbuotojo teisių pažeidimo ar pan.
Anot mediatorės, tokiu atveju darbuotojas gali pareikalauti darbdavio nedelsiant nutraukti platinimą; pašalinti įrašą iš vidinių kanalų; pateikti informaciją, kas, kada ir kokiu tikslu tvarkė / kam perdavė įrašą; įpareigoti gavėjus ištrinti kopijas; gauti įrašo kopiją / išrašą.
Kada darbdavys gali legaliai stebėti darbuotojus?
R. Joskaudienė pažymi, kad vaizdo stebėjimas galimas tik nustačius teisėtą, aiškų ir apibrėžtą tikslą, dažniausiai tai – turto ir asmenų saugumas.
Taip pat reikia turėti teisėtą duomenų tvarkymo pagrindą: „Darbo santykiuose dažniausiai remiamasi teisėtu interesu, atlikus interesų pusiausvyros vertinimą, arba „sutikimu“, kurį taip darbdaviai mėgsta.
Tačiau darbo santykiuose jis dažnai laikomas probleminiu dėl nelygiavertiškumo.“
Pasak teisininkės, taip pat turi būti laikomasi proporcingumo: kameros neturi būti skirtos „kontroliuoti darbuotoją“. VDAI nurodo, kad konkreti darbo vieta neturėtų būti filmuojama vien kontrolei, išskyrus išimtinius atvejus (pvz., darbas su pinigais – akcentas į kasą, ne į darbuotoją).
„Negalima filmuoti zonose, kur tikimasi privatumo: poilsio zonos, virtuvėlės, tualetai, persirengimo patalpos ir pan.
Privalomas informavimas: darbuotojai turi būti supažindinti įrodomu būdu, o lankytojai – informacinėmis lentelėmis“, – vardijo pašnekovė.
Anot jos, svarbus yra ir saugumas – turi būti organizacinės ir techninės priemonės, kad įrašai nepatektų pašaliniams (prieigos kontrolė, slaptažodžiai, žurnalai, politika).
Be to, turi būti numatytas filmuotos medžiagos saugojimo terminas: „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nenustato vieno termino, bet reikalauja saugoti ne ilgiau nei būtina.
VDAI akcentuoja, kad terminas turi būti iš anksto nustatytas ir apibrėžtas konkrečiu dienų skaičiumi (pvz., 7 d.), o ne pagal įrenginio talpą.“
Ar darbdavys gali skaityti jūsų susirašinėjimus?
Tuo metu VDAI Teisės skyriaus patarėja atkreipia dėmesį – jei pagal įmonės vidaus politiką yra draudžiama naudotis įmonės suteikta įranga su darbu nesusijusiai veiklai, tai darbdaviui nesuteikia galimybės tikrinti nei darbinės, nei asmeninės darbuotojo paskyros.
Taip pat nesuteikia galimybės viešinti darbuotojo susirašinėjimus, nes taip būtų pažeidžiama asmens teisė į privatų gyvenimą ir susižinojimo slaptumą.
Pasak I. Mauricienės, privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas, jo telefoninių pokalbių, susirašinėjimo, asmeninių užrašų ar kitokios korespondencijos paskelbimas.
„Tokiais atvejais asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Todėl dėl galimo privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimo, taip pat dėl garbės ir orumo gynimo rekomenduojame gintis teismine tvarka“, – dėstė VDAI atstovė.
Jei visgi darbuotojas mano, kad jo teisės yra pažeistos asmens duomenų apsaugos kontekste (pvz., duomenys tvarkomi ne tais tikslais, dėl kurių vykdomas vaizdo stebėjimas), jis gali kreiptis su skundu į VDAI.
„Tais atvejais, kai darbuotojas manytų, kad tam tikri siunčiami juokeliai pažeidžia jo garbę ir orumą, tuomet jis galėtų kreiptis į patį darbdavį ir paprašyti, kad jis nebesiųstų tokių „juokelių“, arba ginti savo teises teisme“, – pridūrė pašnekovė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
