Storosios žarnos vėžys gali vystytis dešimtmečius ir be jokių simptomų. Pasak gydytojų, kai simptomai jau išryškėja, liga dažnai būna pažengusi, todėl ir raginama tikrintis profilaktiškai.
Plačiau apie šią klastingą ligą naujienų portalui tv3.lt papasakojęs Nacionalinio vėžio centro chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas konstatavo, kad bėda ne tik ta, kad storosios žarnos vėžys jaunėja.
„Kalbant apie vyresnius asmenis, kaip ir kiek stabilizavome situaciją, kad vėžys nebėra toks mirtinas – jis užima antrą, trečią vietą pagal mirtingumą.
Taigi kažkokio labai drastiško augimo nėra, nors ir matome dar prastoką dalyvavimą patikros programoje, kuris siekia apie 55 proc. Tačiau kas liūdniausia – storosios žarnos vėžys tampa pirma mirties priežastimi tarp jaunų, iki 50 metų amžiaus žmonių“, – įspėjo chirurgas.
Simptomai – „raudonos vėliavėlės“
Pasak pašnekovo, yra labai aiškios „raudonos vėliavėlės“, kai ypač jauname amžiuje jaučiant tam tikrus simptomus nereikėtų uždelsti pasirodyti gydytojui.
„Įspėjamieji simptomai gali būti pakraujavimai iš žarnyno, tuštinimosi pokyčiai, vidurių užkietėjimas ar priešingai – užsitęsęs viduriavimas, pilvo pūtimas, taip pat stebima mažakraujystė ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
Jeigu tai tęsiasi mėnesį ar du, vis tik nereikėtų laukti – jau reikėtų kreiptis į specialistą“, – patarė A. Dulskas.
Natūralu, kad tuštinimosi pokyčiams įtakos gali turėti staiga pasikeitęs maistas, kelionės, stresinės situacijos, apsinuodijimas ir panašiai. Tačiau esant nepaaiškinamai atsiradusiems ir užtrukusiems simptomams būtinai reikėtų pasirodyti specialistui.
„Tai neturėtų būti vienkartinis dalykas, tad situaciją reikėtų įsivertinti“, – sakė jis.
Testą galima atlikti namuose
Nors žmonės dažnai delsia pasitikrinti, nes bijo tyrimų, pasak gydytojo, čia vis dar vyrauja daug mitų. Pirmas žingsnis norint profilaktiškai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio yra slapto kraujo testo atlikimas, kuris yra visiškai neskausmingas.
„Jį galima atlikti tiesiog namuose įsigijus vaistinėje. Jeigu žmogus dalyvauja vėžio patikros programoje, jį gali gauti iš šeimos gydytojo.
Kaip dabar jau įprasta namuose pasidaryti gripo ar COVID-19 testą pajutus peršalimo simptomus, taip ir slapto kraujavimo žarnyne testas neturėtų kelti jokių nepatogumų.
Tad jeigu atsiranda minėti simptomai, kurie trunka kelias savaites, nuo ko galima pradėti dar laukiant specialisto konsultacijos – atlikti slapto kraujo testą namuose“, – kalbėjo chirurgas.
Jo pastebėjimu, jis ne visada yra 100 proc. tikslus, tačiau jo specifiškumas ir jautrumas yra pakankamai geras. Be to, toks testas gali būti klaidingai teigiamas, jei žmogus serga hemorojumi – dar viena dažna ir taip pat jaunėjančia liga.
„Kai jau matome kraujavimą, dažnai testas gali būti klaidingai teigiamas, nes pagrindinė tokių kraujavimų priežastis būna hemorojus. Bet net ir jauniems pacientams po konsultacijos, viso gydymo, jei per mėnesį ar du jis nepagerina hemorojaus situacijos, dažnai rekomenduoju pakartotinę konsultaciją ir atlikti tą slapto kraujo testą. Nes visada šalia gali būti ir piktesnė liga“, – kalbėjo A. Dulskas.
Tyrimas atliekamas su narkoze
Pašnekovas pasakojo, kad kiti pacientai atvirai pripažįsta, jog prisiruošti apsilankyti pas proktologą kartais prireikia ir kelių metų.
„Dažnai ateina konsultuotis jaunesni žmonės ir sako: „Na, man prireikė metų ar kelių atvykti pas jus konsultacijai, nes labai baisu.“ Po konsultacijos sako: „Na, tikrai tai nebuvo baisu.“
Įspėjamieji simptomai gali būti pakraujavimai iš žarnyno, tuštinimosi pokyčiai, vidurių užkietėjimas ar priešingai – užsitęsęs viduriavimas, pilvo pūtimas, taip pat stebima mažakraujystė ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
Ir tikrai visiems pasakysiu – nei konsultacija, nei išangės tyrimas, nei tiesiosios žarnos tyrimas, trunkantis 10–15 sekundžių, tikrai nėra baisūs ir nėra skausmingi.
Ir net jeigu paskui reikia tikslesnio ar didesnio ištyrimo – kolonoskopijos – net ir ji atliekama dabar su narkoze. Tai tikrai nėra taip, kad kažkas kažką pakankina, kaip senais laikais, kai pripūsdavo pilvą ir lydėdavo intensyvūs skausmai. Net ir kolonoskopija dabar atliekama su narkoze ir yra neskausminga“, – kalbėjo gydytojas.
Įvardijo, kokio produkto reikia vengti
Paklaustas, kas labiausiai didina storosios žarnos vėžio riziką, gydytojas pirmiausia įvardijo mitybą.
„Kas yra pripažintas I klasės kancerogenas – perdirbta raudona mėsa. Tai yra rizikos veiksnys vystytis žarnyno vėžiui. Dėl to ir yra rekomenduojama Viduržemio jūros dieta, kuri yra gausi daržovių, jūros gėrybių, o raudonos mėsos joje vartojama mažiau. Saugantis vėžio labai svarbu užtikrinti ir pakankamai skaidulų – valgyti ankštinius produktus, daržoves“, – patarė A. Dulskas.
Tiesa, kaip apie vengtiną maistą visų pirma kalbama apie tokius produktus kaip dešrelės, kumpis, šoninė, rūkyti mėsos gaminiai. Sveikai paruoštos raudonos mėsos patariama vartoti mažiau.
„Ką rodo moksliniai tyrimai – rekomenduojama apie 200–300 gramų per savaitę. Galbūt po 10 ar 20 metų turėsime kitas rekomendacijas, bet dabar tokia yra nurodoma saugi riba“, – nurodė gydytojas.
Serga ir vegetarai, ir mėsavalgiai
Nors dalis žmonių išvis atsisako gyvulinio maisto, populiarėja karnivorinė mityba, kai jis sudaro mitybos pagrindą, o atsisakoma beveik visų angliavandenių.
„Vis tik sakyčiau, kad kiekvienas kraštutinumas nėra rekomenduotinas. Niekada nesakau visiškai atsisakyti raudonos mėsos ir maitintis tik augaliniu maistu, tapti veganu ar vegetaru.
Nes, deja, ir jie serga storosios žarnos vėžiu. Lygiai tas pats ir su maratonų bėgikais – fizinis aktyvumas tikrai mažina riziką susirgti vėžiu, bet visiškas kraštutinumas irgi, deja, neapsaugo.
Taigi visur turėtų būti saikas – tiek bėgiojimas, tiek fizinis aktyvumas tam tikrose ribose, taip pat ir su daržovėmis bei mėsa. Viskas turėtų būti subalansuota“, – sakė chirurgas.
Nors riziką susirgti vėžiu didina ir kiti gyvensenos veiksniai, pavyzdžiui, nejudrumas, vis dėlto gydytojas jo specifiškai su storosios žarnos vėžiu sieti negalėjo.
„Mažesnis judėjimas automatiškai susijęs su tuo, kad jeigu žmogus mažiau juda, tada auga svoris. O nutukimas, metabolinis sindromas didina daugelio ligų riziką, nes skatina uždegimą visame organizme.
Visi tie procesai akumuliuojasi ir per kažkurį laiką gali paskatinti bet kokios srities vėžį.“
Storosios žarnos vėžys – vis dar primiršta sritis
Nors dalyvaujančių storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje daugėja, bet dar nepakankamai. Gydytojas apgailestavo, kad ir viešojoje erdvėje ši sritis vis lieka kiek apleista.
„Deja, žmonės visgi kažkodėl šios ligos vis dar vengia. Kaip dažnai sakau – tai nėra tie rožiniai kaspinėliai, aktyviai eksploatuojami kalbant apie krūtų sveikatą. Ši sritis tokia lyg ir našlaitėlė, primiršta. Niekas apie tuštinimosi sutrikimus nenori kalbėti.
Ir dažnai pateikiu tokį pavyzdį: apie tuštinimąsi mamyčių forumuose labai atvirai kalbama, kol vaikai maži – iki kokių 8–10 metų. Tada dalijamasi patirtimis, kalbama apie vaikučių įpročius.
Bet kažkuriame etape tai tampa tabu. Net pacientai po operacijų, kai klausiu jų apie tuštinimąsi, labai nesiplečia. Sako: „Na, man viskas gerai.“ Maždaug – daktare, neklausinėkite.
Bet kai pradedi daugiau gilintis, žiūrėti, kaip iš tikrųjų yra, matome, kad tas tuštinimasis tikrai nėra toks geras. Žmonės visgi nenori apie šią funkciją kalbėti, o apie patologiją – ypač“, – pasakojo A. Dulskas.
Jis ragino gyventojus ne tik neužsimerkti jaučiant įtartinus simptomus, bet ir pasidomėti šeimos sveikatos istorija.
„Žmonės dažnai nežino net savo ligų, o apie šeimos ligas – dar mažiau. Dažnai būna, kad būdamas jauno amžiaus žmogus sužino, jog kažkas šeimoje jau sirgo ta patologija.
Taigi domėtis, būti smalsiems ir atsiradus simptomams – tikrintis. Net jei dar nepriklausote rizikos grupei nuo 50 metų, vis tiek verta pasitikrinti.
O jeigu esate vyresni nei 50 metų – tuomet būtina dalyvauti patikros programose“, – ragino gydytojas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Užsienyje 7 metus gyvenau valgiau ką Lietuvoje dabar , čia + 17 kg svoris ,kažkas netaip reiškia ?
