Kovo pirmąją savaitę minint pagrindinio gimdos kaklelio vėžio kaltininko – Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – dieną gydytojai kartu su pacientų organizacijomis kalba kaip niekada garsiai. Pasak jų, užtektų kelių mažų žingsnių ir šis vėžys išvis išnyktų iš ligų žemėlapio.
Vieni didžiausių vėžio rodiklių Europos Sąjungoje
Tačiau šiuo metu situacija vis dar liūdina – Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai yra vieni aukščiausių. Tuo metu išvengti šio vėžio keliai yra du – profilaktinės patikros ir skiepai nuo ŽPV.
Tačiau jei nemažai moterų ne tik nėra girdėjusios apie galimybę nemokamai pasitikrinti nuo šios ligos, kitos to tiesiog vengia, nes bijo išgirsti negerą žinią apie vėžinius ar dar tik ikivėžinius pakitimus. Trečios sako taip įsisuka į darbus ir kitus rūpesčius, kad paprasčiausiai tam nerandančios laiko.
„Gimdos kaklelio vėžys yra vienas iš dažniausių moterų onkologinių susirgimų. Liūdniausia yra tai, kad šio vėžio butų galima išvengti. Visų pirma Lietuvoje 20 metų veikia prevencinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa, kai moterys nuo 25 metų amžiaus jau kviečiamos kartą per tris metus pasitikrinti, ar neturi pradinių ženklų, kad šis vėžys ima vystytis“, – spaudos konferencijos kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
„Praktiškai 99 proc. lytiškai aktyvių žmonių per savo gyvenimą nors vieną kartą užsikrečia žmogaus papilomos virusu“, – sakė J. Dūdienė.
Ji apgailestavo, kad net ir po 20 metų daugiau nei pusė šio vėžio atveju yra nustatoma pažengusios stadijos. Kodėl taip nutinka? Pasak pacientų atstovės, dalis moterų pasakoja net nežinojusios apie tokia prevencinės patikros programą.
„Dalis yra vyresnio amžiaus moterų, kurioms atrodo, kad štai pagimdė ir ko dabar pas tą ginekologą beeiti. (...) O anksti aptikus ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, atliekama nedidelė chirurginė intervencija, pašalinamos ląstelės ir moterys nesuserga“, – sakė POLA atstovė.
ŽPV nors kartą užsikrečia dauguma
Kitas svarbus būdas mažinti ligos mastą – skiepijimas ŽPV vakcina dar paauglystėje. 11 metų sulaukusios mergaitės Lietuvoje jau yra skiepijamos daugiau nei 10 metų, nuo 2023 m. nemokamai šios vakcinos prieinamos ir berniukams.
„Atrodo, kodėl dabar čia 11–12 metų vaikams reikia skiepytis, taigi jie dar negyvena lytinio gyvenimo. Būtent dėl to ir reikia. Nes kai žmogus jau užsikrečia tam tikru viruso potipiu, skiepas nuo jo nebeapsaugo“, – sakė N. Čiakienė.
Nors kiti, būna, nesupranta, kuo čia dėti berniukai, jei gimdos kaklelio vėžį nustato moterims ir merginoms, gydytojai primena, kad vyrai gali pernešti šį virusą. Be to, ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir kitus onkologinius susirgimus – burnos, burnaryklės, išangės, vyrams – varpos, moterims – makšties, tarpvietės vėžį.
„Praktiškai 99 proc. lytiškai aktyvių žmonių per savo gyvenimą nors vieną kartą užsikrečia žmogaus papilomos virusu. Yra būdingos pakartotinės infekcijos, ypač vyrams.
Jie yra lytiškai aktyvūs visą savo gyvenimą. Moterų tarpsniai, kada matoma daugiausiai užsikrėtimo ŽPV atvejų yra jaunesniame amžiuje – apie 20–25 m., vėliau – 40–45 m. (...) Kas dar yra skaudžiau, ŽPV aptinkama 70 proc. moterų, gyvenančių monogaminiuose santykiuose. Tai kiek plačiai iš tikrųjų paplitęs šitas virusas“, – kalbėjo ji.
Ligos klastą Laura patyrė savo kailiu
35 metų Laura Mazalienė – viena tokių pacienčių, kuri nieko nenutuokė apie pavojingus ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, tačiau net nebuvusi pakviesti tikrintis pagal profilaktinę programą.
Trijų vaikų mama pasakojo, kad nėra iš tų, kuri nesirūpintų savo sveikata, pavyzdingai atlikdavo šeimos gydytojo ar ginekologo rekomenduojamus tyrimus. Tačiau netikėtai išgirsta diagnozė buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
„Ir buvo šioks toks akibrokštas, kai šių metų rudenį man rado pakeitimus ir sako, reikia dar papildomų tyrimų. Galiausiai viskas pasisuko taip, kad reikėjo skubios operacijos. Ir tada man kilo klausimas – tai kas ko nesužiūrėjo? Kieno rankose buvo atsakomybė – medikų ar mano? Tai tikriausiai nereikia laukti, kad kiti mumis pasirūpintų, o pačiam imtis atsakomybės.
Bet kai sakoma, kad nuo 25 metų moterys yra kviečiamos, matyčiau visuomeninę, valstybinę problemą, nes manęs niekas nepakvietė – nei šeimos gydytojas, nei ginekologas, nebuvo užsiminta, kad galiu pasinaudoti nemokamai atlikti tuos tyrimus“, – pasakojo nuomonės formuotoja.
Ji džiaugėsi, kad ir kokia nemaloni patirtis tai buvo, leido pasimokyti – dabar nėra abejonių, kad tinkamo amžiaus sulaukę visi vaikai gaus ŽPV vakciną.
Delsimo operuotis laiku pasekmės – skaudžios
Klaipėdos universiteto ligoninės ginekologijos centro vadovas daktaras Artūras Dovilas paantrino, kad didžiausia problema yra nepakankamas žinomumas apie patikras. „Iš tų pacienčių, kurioms jau yra nustatomi pakitimai arba susiduria su vėžiu, du trečdaliai jų net nieko nėra girdėjusios“, – sakė gydytojas.
Kaip geru pavyzdžiu jis dalinosi situacija Skandinavijos šalyse – štai Švedija yra pasiekusi daugiau nei 90 proc. tikslinės grupės – 11–12 metų amžiaus vaikų – vakcinacijos apimtis. Taip pat ten moterys yra itin atkakliai kviečiamos pasitikrinti prevenciškai.
„Ko galbūt turėtume pasimokyti iš Skandinavijos, labiau atkakliau naudoti arba skambučio, arba laiškų formą. Didesnės ligoninės tam turi atskirai paskirtus žmones.
Jeigu pacientė nereaguoja po pirmo pakvietimo, yra siunčiamas pakartotinis. Jei nereaguojama antrą kartą, tuomet įsikiša gydytojas ir arba pakartotinai siunčia dar vieną laišką, arba skambina pacientei ir informuoja, kad ji yra aukštesnėje rizikoje ir per keletą metų yra didesnė rizika, kad išsivystys gimdos kartelio vėžys“, – kalbėjo A. Dovilas.
Tiesa, jis pridūrė, kad Švedijoje išvystyta patikros sistema, kai pacientė ir pati gali atlikti tyrimą namuose, paimti tepinėlį ir atsiųsti į laboratoriją. „Palinkėčiau ir Lietuvai eiti lygiai tokiu pačiu keliu. (...) Jeigu jos pačios nereaguoja, turėtume primigtinai jų to reikalauti ir edukuoti, kad tai jos sukelia riziką sau ir ateičiai.
„Ką rodo moksliniai tyrimai, išties tas virusas yra labai paslaptingas. Jis gali nuo seno tūnoti žmogaus organizme neduodamas jokių simptomų“, – sakė N. Čiakienė.
Galiu paminėti šios savaitės atvejį, kai pacientei prieš dvejus metus buvo nustatytas aukštos rizikos ŽPV ir dideli pakitimai, tai yra paskutinis žingsnis iki vėžio. Jai buvo prieš dvejus metus rekomenduota atlikti operaciją, bet ji tiesiog tam neturėjo laiko. Dabar turime daug jautresnę situaciją“, – konstatavo gydytojas.
Vakcinuotis nevėlu ir sulaukus 40-ies
Vakcinuotis savo lėšomis galima ir vyresniame amžiuje, sulaukus pilnametystės, taip pat – vyresniame amžiuje.
„Sulaukiu tokių klausimų, ar vis dar verta vakcinuotis 40-ies metų moteriai, kuri turi monogaminius santykius? Be abejo, nes virusas gali būti latentinėje fazėje organizme iki to laiko, kol jisai pakeičia ląsteles ir tuomet pokyčiai jau yra didesni. Ką padaro vakcina? Žmonės natūraliai negali sukurti imuniteto prieš ŽPV, tą galima padaryti tik vakcinacijos būdu“, – sakė A. Dovilas.
Jam antrinusi N. Čiakienė pastebėjo, kad jei šeimoje, kurioje partneriai ilgą laiką gyvena kartu, yra nustatomas ŽPV, pirma išties neteisinga mintis būna apie neištikimybę. „Ką rodo moksliniai tyrimai, išties tas virusas yra labai paslaptingas. Jis gali nuo seno tūnoti žmogaus organizme neduodamas jokių simptomų“, – sakė POLA atstovė.
Kiek skiepų kompensuoja valstybė?
Be to, tam, kad vakcinos būtų efektyvesnės, yra svarstoma, kad vakcina galėtų būti kompensuojama ir vyresniems asmenims.
„Dabar nuo 11 iki 15 m. kompensuojamos dvi vakcinos dozės, o už trečią, jei skiepijama jau būnant 15–18 m., reikia susimokėti. Tai nesinori, kad žmonės būtų „baudžiami“, o ir sulaukus 18, 25 m. valstybė investuotų į vakcinas.
Dar svarbu tai, kad jaunoms moterims tikrinami tik ląstelių pakitimai, bet ne ŽPV, tyrimai dėl to atliekami tik nuo 35 m. amžiaus. Jau yra daromi žingsniai, kad būtų panaikintas tas PAP testas ir jau nuo 25 metų valstybė finansuotų ŽVP tyrimą“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Pasak pašnekovų, visada yra galimybė ir savo iniciatyva atlikti tokius tyrimus. „Jei nemažai lietuvių taupo „juodai dienai“, tai tokia diena galima laikyti sveikatą“, – sakė pacientų atstovė.
J. Dūdienė pabrėžė to net negalinti vadinti išlaidomis, o investicija į savo sveikatą. Gydytoja ragino tiek tėvelius nenumoti ranka dėl trečio ŽPV skiepo (jei skiepytasi vėliau paauglystėje), tiek jais pasirūpinti ir brandesniame amžiuje.
Be to, ateiti pasitikrinti profilaktiškai verta ir nesulaukus 25 m., nuo kada priklauso prevencinė programa: „Jei jūsų lytinis gyvenimas yra prasidėjęs paauglystėje, tai jau gali būti užsikrėtimas, juolab jei neturėjote skiepo. Tada mes randame ikivėžinius pradinius pakitimus ląstelėse ir 22, 28 metų moterims. Ilgai nesitikrinant viskas tik vystosi toliau.“
Pasak jos, Lietuvoje kiekvieną savaitę trijose keturiose šeimose vyksta laidotuvės, kur yra laidojama moteris, mirusi nuo gimdos kaklelio vėžio, kuris galėjo net neišsivystyti. „Tai yra be galo skaudu. Ir tada tai yra šimtaprocentinis atvejis. Kiekviena mirtis yra šimtas procentų nepadaryto darbo“, – apibendrino gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
