neringa čiakienė

Lietuvoje – didelės permainos nustatant ir gydant dažniausią vyrų onkologinį susirgimą – prostatos vėžį. Medikai pabrėžia, kad nauja taktika leis ne tik taikliau diagnozuoti vėžį, bet ir išvengti daugelio nemalonių reiškinių. Deja, kartu jie apgailestauja, kad dalis vyrų dar apskritai per mažai domisi savo sveikata.  Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 2000 prostatos vėžio atvejų. „Tai yra penktadalis visų vyrų vėžio atvejų.

Šių laikų medicina daug procedūrų ir operacijų leidžia atlikti taip, kad pacientas dar tą pačią dieną būtų išrašomas į namus. Tačiau jei patys nusprendėte „dėl ramybės“ dar likti ligoninėje, reikėtų nusiteikti, kad medicinos personalo pagalba jums nepriklauso. Neseniai viešai nuskambėjo tokioje situacijoje atsidūrusios vienos lietuvės nusistebėjimai, kad susimokėjus už nakvynę ligoninėje atsiduri kaip viešbutyje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė lengvinanti galimybę siuntimą valstybės apmokamoms paslaugoms išduoti ir po mokamos gydytojo konsultacijos. Vis tik kiti piktinosi, ar taip dar labiau nesukuriama nelygybė ir labiau pasiturintiems atveriama galimybė greičiau patekti pas gydytojus.

Medikai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymus griežtinti nuobaudas žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui darančioms įstaigoms. Gydytojai įsitikinę – pažeidėjams taikant baudas ir ribojant jų galimybes sudaryti sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) ilgainiui nukentės pacientai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus keisti įstatymus įteisinant griežtesnę atsakomybę sveikatos priežiūros įstaigoms už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudežtui padarytą žalą, pacientų ir medikų organizacijos sukilo, kad prie gero tai neprives. Jos perspėja, kad dėl ruošiamų pokyčių ne tik gali tiesiogiai nukentėti pacientai, bet ir patys medikai nuspręsti nebedirbti tokioje sistemoje.

Jei jaučiate maudimą pilve, pilnumo jausmą nenurašykite to vien refliuksui. Tokie nekalti simptomai gali signalizuoti apie rečiau girdimą, bet itin klastingą, nes paprastai nustatomą jau pažengusią onkologinę ligą – skrandžio vėžį.  Per metus skrandžio vėžiu Lietuvoje suserga apie 800 žmonių. Skrandžio vėžys Lietuvoje – ketvirtoji pagal dažnumą vyrų piktybinė liga ir šeštoji – moterų.

Niekas neprieštaraus, kad gydytojas gydytojui nelygus, tačiau pacientų patirtys rodo, jog medikų dėmesingumo pakanka ne visada. Štai vilnietis Gediminas pasakojo, kad po paskutinio profilaktinio patikrinimo rimtai nusprendęs pakeisti savo šeimos gydytoją.  „Ar tam moku privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), kad ChatGPT klausinėčiau apie savo sveikatos būklę?“ – piktinosi jis. Gediminas (tikrasis vardas ir aprašoma klinika žinoma, – red. past.

Nors virškinamojo trakto onkologiniais susirgimais žmonės serga kone dažniausiai, medikai konstatuoja, kad šiandien ši tema vis dar laikoma nepatogia. Tačiau gėda kalbėti garsiai ir delsimas kreiptis pagalbos gali kainuoti brangiai – gyvybę.   Storosios žarnos vėžys yra viena iš trijų dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje bei antra pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis. „Praėjęs mėnuo buvo šio vėžio žinomumo mėnuo.

Nors paprastai labai garsiai kalbama apie labiausiai paplitusias onkologines ligas, medikai ragina atkreipti dėmesį į vieną iš agresyviausių susirgimų – kiaušidžių vėžį. Ši liga ne tik žaibiškai progresuoja – liūdną baigtį artina vėluojantys sprendimai kompensuoti būtinus vaistus. Kasmet Lietuvoje maždaug 400 moterų išgirsta kiaušidžių vėžio diagnozę. Daugiau kaip pusė jų miršta. Deja, bet 70–80 procentų šių moterų liga nustatoma per vėlai.

Nors gimdos kaklelio vėžys yra tokia onkologinė liga, kurios būtų galima visiškai išvengti, gydytojai apgailestauja, kad to Lietuvoje, panašu, taip greitai pasiekti nepavyks. Ligos mastą augina tiek jos klasta, tiek pačių žmonių požiūris ir mitai. Kovo pirmąją savaitę minint pagrindinio gimdos kaklelio vėžio kaltininko – Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – dieną gydytojai kartu su pacientų organizacijomis kalba kaip niekada garsiai.

Nors burnos vėžys Lietuvoje nėra tiek masiškai paplitęs, daugeliu atveju jis nustatomas gerokai pažengęs. Nepaisant to, kad šį vėžį paprastai galima aptikti tiesiog plika akimi, odontologai apgailestauja, kad burnos sveikata Lietuvoje vis dar apskritai yra apleista sritis. Lietuvoje I stadijos burnos vėžio penkerių metų išgyvenamumas viršija 95 proc., kai IV stadijos – nesiekia 20 proc. Konstatuojama, kad net ir įtariant vėžį pacientai vis dar per ilgai klaidžioja sistemoje.

Nors gyvename technologijų amžiuje, pacientai stebisi, kad galimybių patogiai pasiekti savo sveikatos duomenis vis dar nėra pakankamai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi sako, kad pokyčiai – jau pakeliui: ne tik lengviau bus prieinami tyrimų rezultatai, bet jais lengviau galės keistis ir pačios įstaigos. „Kodėl poliklinikos pagal siuntimą padarytą plaučių nuotrauką E. sveikatoje mano gydytojas mato, o aš pats – ne?“ – tokiu pastebėjimu dalinasi ne vienas pacientas.

Nors vėžys daugeliui dar skamba kaip baisi diagnozė ir liga išties pasiglemžia daug gyvybių, gydytojai džiaugiasi, kad situacija yra reikšmingai pagerėjusi. Nepaisant to, kad gyvenančių su vėžiu žmonių skaičiai auga, vaistų ir galimybių jiems padėti daugėja. Vasario 4-ąją minint Pasaulinę vėžio žinomumo dieną specialistai konstatuoja, kad šiandien Lietuvoje sparčiai judama to link, kad tiek vėžį pavyktų nustatyti kuo anksčiau, tiek jo gydymas būtų kuo labiau pritaikytas konkrečiam pacientui.

Gera žinia tūkstančiams krūties vėžiu sergančių pacientų – dalis būtino kompensuojamojo vaisto tamoksifeno, kurio trūkumas buvo fiksuojamas pastaraisiais mėnesiais, jau pasiekė Lietuvą. Žinią apie pie patvirtino sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas. „Dalis kompensuojamojo „Tamoxifen“ vakar pasiekė Lietuvos teritoriją, todėl jau artimiausiomis dienomis vaistas bus prieinamas vaistinėse“, – naujienomis dalinosi jis.

2026 m. pacientų laukia svarbūs pokyčiai – nuo gegužės 1 dienos įsigalios įstatymo pataisos, kurios draudžia gydymo įstaigoms iš pacientų imti priemokas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuose – medikų ir pacientų ilgai laukti nedarbingumo tvarkos pokyčiai. Svarstoma, kad žmogui lengvai susirgus, pavyzdžiui, peršalus, dėl pirmų ligos dienų jis galėtų susitarti su darbdaviu, o ne skubėtų pas gydytoją. Nors darbdaviai baiminasi piktnaudžiavimo, ministerija ramina, kad rizika maža. Susirgote įprastu peršalimu, tačiau ir vos dėl kelių ligos dienų esate priverstas eiti pas gydytoją ne pasikonsultuoti dėl gydymo, o tik „biuleteniui“ gauti.

Naujo sujudimo tarp pacientų įnešė siūlymas įteisinti galimybę medikams dirbti nuotoliu, tai yra tuo metu nebūnant pačioje gydymo įstaigoje. Nors viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą medikai dabar konsultuos iš paplūdimio, jie patys pasiūlė „nusileisti ant žemės“ ir labiau įsigilinti, kam reikia tokių pakeitimų.

Gelbėti „kraujuojančią“, kaip sako pati ministrė Marija Jakubauskienė, sveikatos sistemą galima tik vienu būdu – atsigręžti į viešąjį sektorių ir visiems užtikrinti bent bazines sveikatos paslaugas. Nors teigiama, kad viešųjų įstaigų vadovai pokyčių laukia nesulaukia, patys gydytojai įžvelgia daug grėsmių. Gydytojų ir pacientų asociacijų atstovai neprieštarauja, kad įstatymuose numatytos tvarkos laikytis reikia – jei paslauga apmokėta valstybės, ją sąžiningai ir privalu suteikti nemokamai.

Sunkiai sergantys, ypač regionuose gyvenantys pacientai jaučiasi lyg gavę šlapiu skuduru per veidą. Nors buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žadėjo, kad jų gyvenimą palengvins nauja – pavėžėjimo į gydymo įstaigą paslauga, iš viso to, panašu, liko šnipštas. Nors pacientų pavėžėjimo modelis buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės įvardytas kaip neatsiejama net kelių vienu metu vykdytų reformų dalis, pasirodo, dėl jo veikimo kilo didelių problemų.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus išgyvendinti priemokas gydymo įstaigose, patys pacientai ėmė nuogąstauti, ar nebus dar blogiau ir neteks pas gydytojus laukti dar ilgiau. Sveikatos politikus gi stulbina toks priešinimasis, mat lietuviai papildomai už sveikatos paslaugas Europoje ir taip sumoka kone daugiausiai. Seimui svarstyti dar net nepateiktas priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas pastaruoju metu medikų ir pacientų bendruomenėje kelia aršias diskusijas.

Pacientų laukia pokyčiai – nuo balandžio 15 d. gydymo įstaigos privalės atverti keturių mėnesių vizitų pas gydytojus laikus. Kol pačios įstaigos neslepia, kad darbo įgyvendinant naują tvarką bus, pacientai viliasi, kad jei eilės ir nesumažės, skaidrumo bus daugiau.  Nuo šiol gydymo įstaigos bus įpareigotos e.sveikatoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų konsultacijų grafikus.

Balandžio 7-ąją minint Pasaulinę sveikatos dieną gyventojai kviečiama dar kartą susimąstyti apie tai, ką galime padaryti šiandien, kad rytoj būtume sveikesni. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) šią dieną mini pabrėždama: vėžio prevencija prasideda nuo mūsų pačių kasdienių sprendimų.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pradeda visuomenės informavimo apie vėžį kampaniją „Po TO“, sieksiančią priminti, kad šios ligos diagnozė dar nėra nuosprendis, o gyvenimas po jos nesustoja. Prie kampanijos palaikytojų jungiasi ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Milžiniškos eilės pas gydytojus didesnei daliai gyventojų išlieka skaudi problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad jas išjudinti – vienas iš svarbiausių prioritetų. Kaip vieną eilių mažinimo priemonę ji mato ir nuotolinių konsultacijų bei telemedicinos plėtojimą, tačiau gydytojai tai vertina kritiškai.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje. Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.

Onkologinės ligos išlieka antra mirčių priežastis Lietuvoje. Nors gyventojai nuolat raginami pasitikrinti prevenciškai, gydytojai apgailestauja, kad vis dar nemažai aptinkama užleisto vėžio. Siekiant mažinti šių ligų skaičių ir mirtingumą nuo jų pacientų laukia naujovės.  Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Per metus šios ligos diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. asmenų – maždaug po 50 kasdien.

Gimdos kaklelio vėžys – liga, kurios galima visiškai išvengti. Tą pabrėždami gydytojai apgailestauja, kad prevencijos priemonės šiandien nėra pakankamai išnaudojamos. Pusė ligos atvejų nustatoma jau pažengusios stadijos, o kasmet netenkama 200 moterų gyvybių.  Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje jau veikia daugiau nei 20 metų, tačiau, pasak specialistų, rezultatai nespindi.

Dalis gyventojų skundžiasi, kad kai kurių vaistų vis dar tenka ieškoti per kelias vaistines ar net kur Lenkijoje. Be to, ten jie ir gerokai pigesni. Kiti pacientai su liūdesiu žiūri net į kaimynus, kurie turi daug daugiau prieinamų inovatyvių vaistų. Ką paruošė naujoji valdžia – ar turėsime, kuo gydytis ateinančiais metais? Dalies vaistų trūkumo ir prieinamumo problemos ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl tokių kataklizmų kaip pandemija ir karas sutrūkinėjo logistikos grandinės ir pan.

Gydymo įstaigos su pacientų ir medikų organizacijomis, nesulaukusios konkrečių atsakymų Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame susitikime į klausimą, ar bus joms sumokėta už atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras, toliau skambina pavojaus varpais.

Gydymo įstaigų atstovai pasiuntė rimtą įspėjimą – jų teigimu, ligonių kasoms pakeitus dalies paslaugų apmokėjimą ne tik didėtų eilės, bet ir augtų brangių tyrimų kainos. Gydytojai tuo metu gali netekti ir darbo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia tokių rizikų neįžvelgianti, o kasmet sumokėti visą sumą nebuvo įsipareigojusi. Gydymo įstaigų vadovai sako jaučiasi „išdurti“ – ligonių kasų pažadai dėl turimų apmokėti pinigų už atliktus pinigus bliūkšta kaip muilo burbulas.

Krūties vėžys nepaiso amžiaus ir socialinės padėties, tačiau gydytojai apgailestauja šiandien negalintys vienodai efektyviai padėti visoms susirgusioms moterims. Laukiama, kada taps prieinamas individualizuotas gydymas, ypač esant itin agresyvioms vėžio formoms. Dabartinę situaciją iliustruojančia istorija pasidalino Simona, kuri krūties vėžio diagnozę išgirdo po savo 45-ojo gimtadienio praėjus kelioms dienoms.

Skelbia gerą naujieną – nuo kitų metų pasitikrinti dėl vieno iš dažniausių vėžių galės daugiau moterų. Nors dažnai vis dar galvojama, kad krūties vėžiu jauname amžiuje nesergama, realybė byloja ką kita. Todėl moterys raginamos nedelsti tikrintis vos pajutus menkiausią nerimo signalą. Krūties vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šią diagnozę išgirsta apie 1600 moterų. Deja, nuo šios ligos miršta nemažai moterų – kasdien po vieną dvi.

Dėl eilių pas medikus netrumpėjimo ne vienus metus pabarami ir patys pacientai. Skaičiuojama, kad kai kur net kone 20–30 proc. pacientų neatvyksta į vizitą pas gydytoją apie tai iš anksto neįspėję. Tačiau dabar aiškėja, kad neretai taip nutinka ne dėl piktos valios – pasirodo, atšaukti vizitą pas gydytoją gali tapti ne mažesne užduotimi, nei pas jį užsiregistruoti.

Ilgos eilės pas gydytojus – vienas didžiausių ir, atrodo, vis dar sunkiai išsprendžiamų skaudulių sveikatos sistemoje. Ministerija aiškina, kad eilės trumpėja, o šiemet suteiktas konsultacijų skaičius yra rekordinis. Vis tik patys gydytojai ir pacientai atkerta, kad graži statistika – tik „akių dūmimas“, o problemų – nors vežimu vežk.

Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą užima vieną paskutiniųjų pozicijų visoje Europoje. Sveikatos apsaugos sistemos dalyviai apskritojo stalo diskusijoje ieškojo sprendimų, kaip situaciją pakeisti ir pacientams užtikrinti tolygų inovatyvaus gydymo prieinamumą.

Onkologinė liga atneša daug įvairių iššūkių, dažniausi iš jų – tai išaugusi finansinė našta dėl netekto darbingumo ar padidėjusių išlaidų, reikalingų gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui, papildomų pagalbos, ortopedinių priemonių įsigijimui. Kokios yra sąlygos gauti vienkartinę savivaldybių skiriamą išmoką? „Po rudenį atliktos prostatos operacijos, kai man buvo pašalintas piktybinis navikas, iš socialinės darbuotojos reabilitacijoje išgirdau, kad man priklauso piniginė išmoka.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo kitų metų dėl vėžio galės pasitikrinti daugiau gyventojų. Pranešama, kad ne tik plečiama krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Planuojama, kad nuo kitų metų profilaktiškai bus galima pasitikrinti ir dėl plaučių vėžio. Be to, žadama, kad prevencinėse programose gyventojams dalyvauti bus daug paprasčiau.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pristato naujai sukurtą įrankį, skirtą visiems, susidūrusiems su onkologinės ligos iššūkiu – internetinę navigacijos sistemą www.priesvezi.lt. Ši sistema buvo kurta daugiau nei metus, stengiantis struktūruotai pateikti informaciją iš „paciento batų“ pozicijų.

Gruodžio 20 d. įvyko Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vienijamos onkologinių pacientų ir jų artimųjų bendruomenės bei ją palaikančiųjų ypatingas vakaras – Nacionaliniame operos ir baleto teatre pažymėtas POLA kortelės dešimtmetis „Kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas“, į kurį susirinko tūkstantis kviestinių svečių.  Vakaro metu dėkota ir džiaugtasi kryptingai sutelktų pastangų ir partnerysčių rezultatais.

Beveik prieš metus užgesus benzingalvio Tauro Žemaičio, iš visų jėgų kovojusio su agresyviu vėžiu, gyvybei, svarbiausia jo misija liko nepamiršta. Ragindamas prisidėti prie POLA organizacijos, padedančios onkologiniams ligoniams, T. Žemaitis tam pasitelkė išskirtinį „Toyota MR2“ automobilį.

Kasmet Lietuvoje nustatoma 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų, šia onkologine liga sergantys vyrai susiduria su emociniais iššūkiais, savo ruožtu medikai siūlo diegti pažangesnius gydymo metodus ir jų kompensavimą. „Dabar tas skaičius yra stabilizavęsis ir siekia 2,5-3 tūkst. atvejų per metus. Kas yra džiugu, kad yra stadijos poslinkis į ankstyvąsias.

Vaistų nuo sunkios ir mirtinos ligos yra, tačiau jie neprieinami – su tokia skaudžia realybe tenka susidurti onkologiniams pacientams Lietuvoje. Medikai ir pacientų atstovai konstatuoja, kad situacija, nors šiek tiek ir stumiasi į priekį, iš esmės nesikeičia metai iš metų. To kaina – žmonių gyvybės ir sutrumpėję kokybiško gyvenimo metai. Jauna, darbingo amžiaus moteris prieš porą mėnesių išgirdo skausmingą diagnozę – 4 stadijos skrandžio vėžys.

Leisti ligos išvargintam pacientui gyvenimą užbaigti savo noru pasirenkant eutanaziją ar išlaukti natūralios mirties? Viešojoje erdvėje vėl grįžus prie diskusijų apie eutanaziją ir jos bent dalinio įteisinimo Lietuvoje poreikį bei galimybes, medikų, pacientų atstovų ir politikų nuomonės nevienareikšmės.  Kai kam tai yra pagalba žmogui kančioje, kai kam – žmogžudystė pagal pareikalavimą.

Europos urologų asociacijos duomenimis, iki 45 proc. europiečių bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių kankino šlapimo nelaikymas ir tik mažiau nei trečdalis dėl šio sutrikimo kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus. Kaip pažymi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas gali būti tiek onkologinės ligos simptomas, tiek vienas iš šios ligos gydymo sukeltų pašalinių poveikių.

Įsivaizduokite, jums reikalingi inovatyvūs onkologiniai vaistai, tačiau Lietuvoje jie nėra kompensuojami. Turite tokius pasirinkimus: varstyti paramos fondų duris, bandyti tapti mokslinio tyrimo, toliau tiriančio jums reikalingą preparatą, dalimi arba mokėti keliasdešimt tūkstančių eurų iš savo kišenės. Kurį kelią pasirinksite?  Tai – ne hipotetinė situacija, o pacientų Lietuvoje kasdienybė.

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius parduotuvėse pasikeitė pirkėjų įpročiai. Kodėl neįvedus ir simbolinio mokesčio pas gydytojus – taip ir eilės sumažėtų, ir jo darbas būtų labiau vertinamas? Tokia sena idėja vėl diskutuojama tarp medikų. Pacientai gi su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka, o politikai ragintų prieš tai viską gerai išdiskutuoti.

Žinia apie sveiką gyvenimo būdą propagavusią, tačiau žinią apie ketvirtos stadijos kraujo vėžį išgirdusią žinomą nuomonės formuotoją, sukrėtė dalį visuomenės. Iš tiesų onkologinės ligos diagnozę kasdien išgirsta pusšimtis žmonių, ateityje ją išgirs kas trečias.  Susirgę žmonės susiduria su daugybę iššūkių, ypač finansinių, todėl apie kritines ligas pagalvoti ir finansiniu saugumu pasirūpinti svarbu per ilgai neatidėliojant.