Seimui svarstyti dar net nepateiktas priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas pastaruoju metu medikų ir pacientų bendruomenėje kelia aršias diskusijas.
Nors SAM pozicija daugiau nei aiški – neteisėtai imamų priemokų ir dvigubo mokėjimo už valstybės jau apmokėtas paslaugas neturi būti, kritikos siūlomiems pakeitimams negaili tiek dalis Seimo narių, tiek medikų organizacijos, tiek privačių gydymo įstaigų atstovai. Pastabų turi ir teisės ekspertai.
Negana to, nors lietuviai iš kišenės už sveikatos paslaugas ir taip prisimoka vieni iš daugiausiai Europos Sąjungoje, siūlomiems teisės aktų pakeitimams priešinasi ir dalis pacientų organizacijų.
Be kita ko, jos, kaip ir privačių gydymo įstaigų atstovai, pasijautė palikti kiek nuošalyje, mat nebuvo pakviesti prie bendro valdančiųjų organizuotos diskusijos stalo.
Nori neprarasti galimybės prisimokėti
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė teigė, kad jos atstovaujama organizacija griežtai pasisako prieš SAM ketinimus apriboti pacientų teises rinktis jiems priimtinas sveikatos priežiūros paslaugas, gydymo įstaigas ar gydytojus.
„Nepritariame pakeitimams, kuriais planuojama panaikinti galimybę apdraustam pacientui savo iniciatyva pasirinkus brangiau kainuojančias sveikatos priežiūros paslaugas, brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, apmokėti jų kainų skirtumą“, – kalbėjo ji Seime neseniai surengtoje diskusijoje.
V. Augustinienė priminė, kad šalies biudžeto dalis, skiriama sveikatos sistemai, šiandien ir taip akivaizdžiai nepakankama. Juo labiau įmoka už valstybės draudžiamuosius asmenis yra beveik tris kartus mažesnė nei tai, ką sumoka dirbantieji, ir siekia 704 eurus.
Jos teigimu, panaikinus papildomų priemokų galimybę, valstybei bus sudėtinga užtikrinti šiuolaikiškų sveikatos paslaugų teikimą tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Be to, toks ribojimas esą prieštarautų kitoms įstatymų nuostatoms, kurios įvardija paciento teisę pasirinkti tokias sveikatos paslaugas, kurios užtikrintų modernesnę ir individualiai tinkamą sveikatos priežiūrą.
Pacientų atstovės manymu, priėmus pakeitimus tik dar labiau išaugs eilės valstybiniame sektoriuje, mat „pacientai nepajėgs sumokėti visos jiems individualiai reikiamos paslaugos kainos“.
„Jei yra labai dideli lūkesčiai ir juos patenkinti norima iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o ne savo pinigų, čia yra neteisinga pacientų nuostata“, – pastebėjo prof. I. Misevičienė.
„Pabrėžiu žodį „individualiai“, nes dabar visur yra akcentuojamas individualus gydymas. (...) Taip pat dar labiau išplis korupcija valstybinėse gydymo įstaigose „peršokant“ eiles, gaunant modernesnį gydymą, renkantis konkretų sveikatos priežiūros specialistą“, – vardijo V. Augustinienė.
Ji apgailestavo, kad siekiant diskutuoti tokiais svarbiais klausimais pati pakeitimų iniciatorė nedalyvauja: „Turime teisę išsakyti savo nuomonę. Kadangi ji ministerijai nepatinka, todėl, matyt, mūsų ir nekviečia. Ir šiandien yra gyvas pavyzdys, kodėl jų čia nėra, kad išgirstų ir kitą nuomonę. Tai labai keista ir nemalonu.“
Pacientų lūkesčiai ne visada pagrįsti?
Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Irena Misevičienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, ar šiandien pacientai, kiekvienas norėdamas turėti labai specializuotas paslaugas, kartais nekelia per didelių reikalavimų visai sveikatos priežiūros sistemai.
„Jei yra labai dideli lūkesčiai ir juos patenkinti norima iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o ne savo pinigų, čia yra neteisinga pacientų nuostata. Antras dalykas, nepasitikima šeimos gydytojais, esą jie neturi pakankamai kompetencijų.
Tada turint paprastą problemą, pavyzdžiui, 30 metų sergant hipertotine liga, būtinai norima eiti pas kardiologą. Tie pacientų šūksniai, kai dažniausiai kaltinama, kad jie kažko negauna, visgi tai reikia visada pamatuoti.
Turėjau nemažai magistro darbų, kur specialiai dariau tokius tyrimus siekiant pasižiūrėti, kiek konkrečiai pas kardiologus ir oftalmologus patenka pacientų, kurie neturėtų patekti. Tai pas kardiologą tokių buvo apie 60 proc., oftalmologą – apie 80 proc.“, – dalinosi profesorė.
Beda pirštu į politikus
Į tokius pastebėjimus sureagavusi Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigė, kad būtent politikų daug metų tie lūkesčiai ir yra skatinami.
„Norėdami laimėti balsus jie dalina pažadus į kairę ir dešinę visiškai nekreipdami dėmesio į tai, kas gali išpildyti tuos lūkesčius, sistemos resursus, visą procesą.
Gaila, bet retas sveikatos politikas išmano procesų eigą, kokių resursų ir kiek tam reikia. Mano manymu, dabartiniai sprendimai yra absoliučiai subjektyvūs, patemti tikėjimu ir nežiūrint į tai, kokią žalą ir pasekmes visai sveikatos sistemai jie sukels. Taigi reikėtų galvoti ir apie politikų atsakomybę“, – kalbėjo ji.
Mokėdami mokesčius tikisi kokybės
V. Augustinienės pozicijai antrinusi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė savo ruožtu pasidalino šviežiai atliktos 4 tūkst. pacientų apklausos, kaip jie patys supranta sveikatos paslaugų kokybę, rezultatais. Pasak jos, duomenys tik patvirtino ir seniau jų išsakytą poziciją – prioritetas teikiamas ne tiek paslaugų prieinamumui, o kokybei, orientacijai į paciento poreikius.
„Dažnai girdime, kad pacientas yra kaltas, nedalyvauja prevencinėse programose, turi per aukštus lūkesčius. Tačiau kas šiuo atveju sukelia lūkesčius, kad galima gauti idealios kokybės paslaugą visiems be eilių ir už mažą kainą? Tuo metu dvejus metus vyko diskusijos su visomis suinteresuotomis grupėmis dėl sveikatos susitarimo ir tada visi akcentavo tarp prioritetų papildomus pinigus sveikatos sistemai.
Ir čia kaip pacientų atstovei visada labai skauda girdėti apie „nemokamą“ sveikatos priežiūrą, nėra nemokamos sveikatos priežiūros, dirbantieji vidutiniškai sumokame 2 tūkst. eurų per metus ir dar daugiau. Mes sumokame ir tikimės už tai gauti kokybę. Šiuo atveju susiduriame su argumentu, kad per sudėtinga apibrėžti kokybę, todėl apskritai išimkime kokybės kriterijų kaip tokį. Man atrodo, kad galima žengti papildomą žingsnį ir apibrėžti, kas yra kokybės kriterijai“, – pabrėžė ji.
Sveikatos politikai stebisi pacientų pareiškimais
POLA direktorės pastebėjimu, nors vienas pagrindinių argumentų teikiant įstatymo pataisas buvo tai, kad norima sumažinti pacientų priemokas, šiandien pacientai jaučia nerimą.
„Ir prašome ilgalaikio poveikio įvertinimo, ką ir Teisingumo ministerija išryškina, kad tik nebūtų priešingai, nes lygiagrečiai girdime norą pacientui nebeleisti rinktis sveikatos priežiūros specialisto. O apklausoje matome, kad tai yra pagrindinis argumentas, kodėl žmonės eina į privačias gydymo įstaigas, nes ten lengviau pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą ir greičiau pakliūti.
„Pacientai nenori už viską susimokėti, bet suprasti, už ką jau yra sumokėję ir nebūti mulkinami“, – sakė N. Čiakienė.
Taigi čia pasigendame diskusijos, realių lūkesčių sistemai iškėlimo ir mums labai nepatinka girdėti, kad esą pacientai nori susimokėti už viską. Pacientai nenori už viską susimokėti, bet suprasti, už ką jau yra sumokėję ir nebūti mulkinami. Nes dabar gaunasi, kad truputį esi mulkinamas“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė savo ruožtu dar anksčiau stebėjosi tokiais pacientų organizacijų argumentais.
„Komitetas šiandien gauna labai daug laiškų, kurie nori mokėti už PSDF apmokamas paslaugas, tai man labai keista. Gauname iš tokių pacientų asociacijų, kurios naudojasi valstybine medicina, gauna transplantacijos paslaugas, (...) tai gal padarome visas paslaugas mokamas? (...) Komiteto narius ir mane pačią tokie laiškai šokiruoja“, – prieš porą savaičių Seime socialdemokratų surengtoje konferencijoje kalbėjo ji.
Solidžiai primoka net turėdami siuntimą
SAM gi nuosekliai pažymi, kad nors ir dabar įstatymais įtvirtinta nuostata, kad atvykus su siuntimu už ligonių kasų apmokėtą paslaugą negalima prašyti susimokėti dar kartą, realybėje tai yra apeinama.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, šiandien įstatyme galiojanti nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, ją interpretuojant leidžia įstaigoms piktnaudžiauti.
Kitaip sakant, sistema, kai pacientas savo noru galėjo sumokėti priemoką, tai yra kainos skirtumą, lyginant su tuo, ką apmoka valstybė atvykus su siuntimu, jau yra praeityje.
Dalindamasi pacientų dabartine patirtimi bandant registruotis į didžiąsias privačias gydymo įstaigas ji pasakojo, kad turėdamas siuntimą, bet negalintis ar nenorintis susimokėti papildomai žmogus nieko nepeša.
„Matome, kad konsultacija su siuntimu ar be jo kainuoja 90 eurų. Kitu atveju siūloma tada palaukti 3–4 mėnesius, jei norite nieko neprimokėti, arba registruotis per e.Sveikatą, nes jie neregistruoja. Tačiau tokių galimybių e.Sveikatos sistemoje net nerandame. Kai kuriose klinikose kaina su siuntimu ir be jo šiek tiek skiriasi, pavyzdžiui, 76 ir 90 eurų“, – pavyzdžius vardijo ji.
„Matome, kad konsultacija su siuntimu ar be jo kainuoja 90 eurų. Kitu atveju siūloma tada palaukti 3–4 mėnesius, jei norite nieko neprimokėti, arba registruotis per e.Sveikatą, nes jie neregistruoja“, – kalbėjo viceministrė.
Viceministrė akcentavo, kad dvigubai apmokestinant tą pačią paslaugą privačiose įstaigose yra piktnaudžiaujama. Tai reiškia, nėra teisingai vykdoma sutartis su ligonių kasa.
Reaguodama į gąsdinimus, kad priėmus minimus sprendimus eilės tik išaus, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė savo ruožtu atkerta, kad tokios kalbos esą yra tik manipuliacinė retorika. Be to, pasak jos, valstybinė medicina ir paslaugos, apmokamos iš PSDF, yra pakankamai kokybiškos.
Portalas tv3.lt primena, kad dėl SAM inicijuotų įstatymo pakeitimų pirmiausia turės spręsti Vyriausybė. Tuomet pataisos bus teikiamos Seimui. Jei šiems pakeitimams parlamentarai pritars, jie įsigalios nuo 2026-ųjų pradžios.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
