pacientai

Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kad dėl pavojų pacientams keliančio slaugytojų trūkumo, Didžiosios Britanijos ligoninėse pacientai paliekami mirti vieni. Karališkojo slaugos koledžo (RCN) atliktas tyrimas rodo, kad tik trečdalyje pamainų budi pakankamai slaugytojų. Dėl darbuotojų trūkumo dažnai tenka slaugyti dešimtis pacientų vienu metu, todėl ekspertai ragina nustatyti saugai svarbius apribojimus, kiek pacientų gali slaugyti viena slaugytoja. RCN teigė, kad apklausus daugiau nei 11 tūkst.

Organizmui susidūrus su įvairiais negalavimais, dažniausiai viliamės, kad šie netrukus praeis. Ligos simptomams užsitęsus, priežasčių imame ieškoti patys, pradedame užsiimti savigyda ir tik tuomet, kai situacija nepasikeičia, puolame kreiptis į gydytojus. Kad įvairius negalavimus kuo greičiau įveiktume ir jie neperaugtų į rimtesnes ligas, specialistai pataria nieko nelaukiant pasikonsultuoti su šeimos gydytojais.

Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų nuo liepos perima Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Iki šiol tuo rūpinosi kiekviena savivaldybė atskirai. „Nuo liepos 1 esminis pokytis yra tas, kas pavėžėjimo paslaugos bus teikiamos visoje Lietuvoje. (...) Savivaldybių lygmens pavėžėjimui priskirtas tik hemodializuojamų pacientų pavėžėjimas.

Šiuo metu Seime svarstomos Sveikatos draudimo įstatymo projekto pataisos, kurios leistų Valstybinei ligonių kasai turėti efektyvesnių teisinių priemonių norint išvengti sisteminių problemų sveikatos priežiūros srityje, padėtų prevenciškai užkirsti kelią neteisėtai gauti lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, pelnytis iš pacientų, imant priemokas ir apmokestinant paslaugas, už kurias jau yra sumokėta.

Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia tam tikrų medicinos pagalbos priemonių odai ar žaizdoms prižiūrėti ir gydyti. Ligonių kasos primena, kad šios priemonės gali būti kompensuojamos.

Seime kelią toliau skinasi įstatymo pataisos, kuriomis medikams siekiama suteikti daugiau apsaugos. Numatoma, kad susidūręs su neadekvačiu, fiziškai ar psichologiškai smurtaujančiu pacientu medikas tuo metu galėtų atsisakyti suteikti planinę pagalbą. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios paslaugos jis negalėtų gauti vėliau – bet turėtų „atvėsti“ ir tinkamai elgtis. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiu pasikeitimus numatančioms įstatymų pataisoms.

Piktnaudžiavimas ir pacientų apgaudinėjimas gydymo įstaigose pasiekė naujas aukštumas. Iš valstybės paimami pinigai už nebūtas slaugos namuose paslaugas, nors pacientas guli ligoninėje ar net yra miręs, arba dantų protezavimą, kuris dar net nepradėtas – tokius ir kitų gausybę pažeidimų vardija Valstybinė ligonių kasa. Akis bado ir masiškai privačiose gydymo įstaigose imamos priemokas už paslaugas, kurios turėtų būti nemokamos.

Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąjungos pacientų teises, susijusias su sveikatos priežiūra.

Plečiant sveikatos priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus gyventojams, sveikatos apsaugos ministro įsakymu didinamas finansavimas gydymo įstaigoms už teikiamas geriatrijos paslaugas. Padidinus įkainius, pagal kuriuos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), gydymo įstaigos bus skatinamos vieno vizito metu atlikti išsamesnius tyrimus ir daugiau pacientui reikalingų procedūrų.

Pacientų mušamus ir koneveikiamus greitosios medikus valdžia ketina apginkluoti vaizdo kameromis. Seime po pateikimo pritarta įstatymo projektui, kuris leis gydytojams filmuoti ant kūno kabinamomis kameromis, tokiomis, kaip dabar turi policininkai. Tačiau Duomenų apsaugos inspekcija perspėja – medikams neleis piktnaudžiauti. Filmuoti galės ne visuomet ir įrašus rodys ne bet kam.

Viešoje erdvėje vis pasirodantys vaizdo įrašai ar nuotraukos, kaip gydymo įstaigose pacientai rišami prie lovų, sukelia daugybę piliečių klausimų, ar tokie veiksmai teisėti ir galimi. Fizinio suvaržymo priemonės gydymo įstaigose galimos, tačiau jų taikymas aiškiai reglamentuojamas.

Sunkią negalią turintiems tautiečiams suskaudus dantį prisikviesti į namus odontologą kone misija neįmanoma. Tiesa, valdžia sukruto ir jau žada, kad metų viduryje pas tokius žmones į namus dantų gydytojai turės važiuoti. Juo labiau, dėl šios problemos į odontologų rūmus kreipiasi vis daugiau pacientų. Būdamas vos ašuoniolikos Maksimas išgirdo bauginančią diagnozę – aterosklerozė, kūnas palaipsniui silpo, o pastaruosius dešimt metų ligos kamuojamas vyras ir visai nesikelia iš lovos.

Sausio pabaigoje Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, pretenduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo šiol galės ir net ne šeimos nariai. Tiesa, tam reikės įrodyti nepaneigiamą buvusį glaudų ryšį su mirusiuoju.

Šeimos gydytoja Toma Kundrotė sistemos atnaujinimus vertina kritiškai, esą jie neveikia net gydytojams, tai ką jau kalbėti apie pacientus. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nepamiršti ir kitų būdų registruotis pas gydytojus.

Visuomenėje vis dar kyla nemažai baimių, susijusių su virškinimo sistemos tyrimais ir jų keliamu diskomfortu, todėl neretai žmonės yra linkę juos atidėlioti. Tačiau ar tikrai norint pasitikrinti virškinamojo trakto veiklą visada prireikia instrumentinių tyrimų? Apie tai, kokiais atvejais užtenka laboratorinio kraujo ištyrimo ir kokią informaciją jis gali suteikti, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė Beata Golubkevičienė.

Antradienį naujai atidarytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas, kuriame vienu metu gydytis galės 86 pacientai, o per metus planuojama suteikti per 9 tūkst. konsultacijų. Į sostinės filialo atnaujinimą buvo investuoti 6 milijonai eurų valstybės lėšų.

Šią savaitę pradėjo veikti Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) funkcionalumai, suteikiantys daugiau galimybių pacientams valdyti registraciją pas gydytojus ir gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, praneša Registrų centras. Nauji sistemos funkcionalumai atsirado po to, kai vieną didžiausių ir svarbiausių šalyje informacinių sistemų E. sveikatą tvarkantis Registrų centras įdiegė IPR IS patobulinimus.

Dalis vaistininkų skundžiasi – pradėjo viešinti schemas, kaip juos vaistinių tinklai verčia pardavinėti tuos vitaminus ir vaistus, kuriuos nori parduoti vaistinė, bet nebūtinai jų reikia ligoniui: daugiausia pardavusiems siūlo premijas, už kiekvieną iš sąrašo parduotą vitaminų pakuotę skaičiuoja taškus, nuo kurių priklauso vaistininko algos dydis. Esą net vaistus reikia parduoti iš tam tikro sąrašo.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarimu pritarta kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis dvi inovatyvias medicinos pagalbos priemones, padėsiančias ligoninių gydytojams atlikti itin sudėtingas chirurgines operacijas, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Nuo 2024 m. vasario 1 d. ligonių kasos stacionarines tretines vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pag...

Vakar vakare Vilniuje prasidėjęs plikledis lėmė smarkiai išaugusį pacientų srautą RVUL Skubios pagalbos skyriuje. Iki šio ryto 7 val. skubios pagalbos jau kreipėsi daugiau nei 200 traumatologinių pacientų – dvigubai daugiau nei įprasta. Iš jų 174 patyrė įvairias galūnių traumas (lūžius, patempimus, išnirimus, sumušimus), ir 32 galvos bei kaklo traumas. Šalia jų papildomai į ligoninės priimamąjį atvyko dar 100 pacientų su kitais negalavimais.

Nauji metai įnešė ne vieną naujovę ir sveikatos sistemos sektoriuje. Apie pagrindines jų priminė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip rašė jis socialinio tinklo paskyroje, sveikatos sistemoje niekada netrūksta naujovių ir pateikė kelias esmines, gerinančias pacientų ir medikų padėtį. Kas keisis pacientams? antibiotikai bus kompensuojami 100 proc.

Su Naujais metais laukia ir pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas lengvesnis kelias pas gydytojus ir daugiau reikalingų paslaugų, naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės.  Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2024 m.  Lengvenis kelias sergantiems lėtinėmis ligomis Kaip vieną svarbių pakeitimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akcentuoja biurokratinės naštos gydytojams mažinimą ir kartu dėmesio pacientui didinimą.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja apie svarbiausius pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Teigiama, kad jie padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją ir gauti reikalingas paslaugas, gydytojams didės atlyginimai ir mažės administracinė našta. Taip pat gyventojams gerės antibiotikų ir kai kurių medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad mažindama administracinę naštą gydytojams pratęsė siuntimų galiojimo laiką, suteikė daugiau įgaliojimų slaugytojams, supaprastino pacientų stebėjimo bei neįgalumo nustatymo ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką, atsisakė perteklinių dokumentų, pažymų ir siuntimų. Šios ir kitos priemonės leis gydytojams daugiau laiko skirti ne dokumentų pildymui, o pacientų apžiūrai ir konsultavimui.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus, šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vienu metu užsimojus reformuoti ne vieną sveikatos sistemos grandį daug vilčių sudėta į pacientų pavėžėjimo projektą. Nors ruošiantis uždaryti tam tikras paslaugas dalyje ligoninių ir skatinant teikti daugiau dienos paslaugų, pacientai bus priversti būti dar mobilesniais, vis tik pavėžėjimas išsigelbėjimu taps tik daliai gyventojų. Bandomasis pavėžėjimo projektas jau gerą mėnesį pilna apimtimi veikia 20-yje savivaldybių.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kompensuojamųjų medicinos priemonių bazinių kainų pokyčiams. Kitąmet skaitmeniniai klausos aparatai, akies protezai ir ortodontiniai aparatai bus kompensuojami gerokai didesniais įkainiais. Tam bus skirta daugiau nei pusė milijono eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. „Valstybinės ligonių kasos komisija medicinos priemonių bazines kainas perskaičiuoja ne rečiau kaip kas trejus metus.

48-erių Darius didžiąją dalį savo gyvenimo planus dėlioja pagal medikų sudarytą grafiką – jau 27 metus jam kas antrą dieną tenka atlikti hemodializės procedūras. Vyras tris kartus per savaitę vyksta į Vilkaviškį, todėl džiaugiasi, kad pastarieji mėnesiai tapo bent šiek tiek lengvesni – norėdamas nuvažiuoti iki gydymo įstaigos ir atgal jis naudojasi rugpjūtį startavusia pacientų pavėžėjimo paslauga.

Psichiatrines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išsiuntinėtame klausimyne „apie draugiškas pacientams aplinkos priemones“ – ir klausimas apie rūkymo kambarius. Kol buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga stebėjosi, kad ministerija tokiu būdu „pramušė naujas aukštumas“, pati ji neslėpė, jog formuluotė nebuvo pasirinkta tiksliai.

Norint ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti sveikai, reikia įdėti pastangų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalba gydytojas neurologas, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius Jokūbas Fišas. Jis vardija, kad yra keli esminiai dalykai, kuriuos žmonės turėtų daryti. Pirmiausia, labai svarbu nepersivalgyti, antra – skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas dėl elektros tiekimo sutrikimų „Dar al Shifa“ ligoninėje mirė 24 pacientai.

VUL Santaros klinikos pasidalino gera žinia – viruso plitimą pavyko suvaldyti, tad pacientų ribojimai atšaukiami anksčiau, nei planuota. „Informuojame, kad Santaros klinikų Vidaus ligų skyriuje situaciją dėl infekcinių ligų pavyko sėkmingai suvaldyti, todėl pacientų lankymų ribojimai atšaukiami nuo 2023 m. lapkričio 15 d. Dėkojame už supratingumą“, – pranešė įstaiga socialiniame tinkle.

Kalbant apie mūsų sveikatos apsaugos sistemą, kaip viena iš didžiausių ir kol kas niekaip neišsprendžiamų problemų yra įvardinamos didžiulės eilės pas gydytojus. Ar tą padėtų išspręsti poliklinikų darbas šeštadieniais? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentaras.

Šeškinės poliklinikos Vaikams ir jaunimui palankių paslaugų kabinetas lapkričio 21 d. (antradienį) kviečia nemokamai atlikti kūno sudėties tyrimą.  Nurodoma, kad tyrimą gali atlikti visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar yra prisiregistravę prie Šeškinės poliklinikos. „Tyrimas atliekamas naudojant TANITA multifunkcinį segmentinį kūno kompozicijos analizatorių.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka padės sumažinti biurokratinę naštą gydytojams ir paciento kelią padaryti aiškesnį bei tiesesnį. Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų ir galės skirti daugiau laiko pacientui, o pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas.

Augantis sergamumas peršalimo ligomis jau rodo savo dantis. Anykščių ligoninė paskelbė, kad dėl COVID-19 infekcijos plitimo grėsmės pradeda riboti pacientų lankymą ligoninėje. Ligoninė pranešė, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos poskyryje III a. pacientų lankymas draudžiamas nuo 2023 lapkričio 6 iki 19  d. „Dėl COVID-19 infekcijos plitimo ir kituose skyriuose gali būti ribojamas ar draudžiamas pacientų lankymas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.

Vis daugiau sostinės poliklinikų kviečia registruotis pas gydytojus ir šeštadienį. Štai apie tokią naują galimybę ką tik pranešė ir Karoliniškių poliklinika.

Pavėžėjimo paslauga palaipsniui įtraukia vis daugiau skirtingų pacientų grupių. Nuo lapkričio 1-osios, kartu su trečiuoju projekto etapo startu, ja galės naudotis ir neįgalieji – neturėdami galimybės savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie kviečiami registruotis pavėžėjimui, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, bandomasis pavėžėjimo projektas startuoja visa apimtimi – visos numatytos pacientų grupės įtraukiamos į paslaugos gavimą.

Turite siuntimą pas gydytoją specialistą, bet gydymo įstaigoje, kurioje esate prisirašę, reikiamos paslaugos teks ilgai laukti? Yra alternatyvų – ligonių kasos primena kokių.

Už kyšininkavimą baudžiamas tiek jį duodantis, tiek gavėjas – skiriamos baudos, areštas, laisvės atėmimas. O pacientų sveikatos kaina neteisėtai pasipelnyti siekę gydytojai netenka licencijų. Vis tik, pasirodo, neretai po nusikaltimo jie licencijas, leidžiančias gydyti žmones, gali susigrąžinti. Gyventojų apklausos rodo, kad kyšius duodančių gyventojų ir įmonių vadovų skaičius pastaruosius 3 metus išliko toks pats. Vis tik kyšininkaujančių valstybės tarnautojų sumažėjo dvigubai.

Gera žinia regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms – gerokai padidėjo kompensuojamųjų akinių lęšių bazinės kainos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. „Tai ilgai lauktas pokytis regos negalią turintiems pacientams.

Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę.

Šeimos gydytojų komandose dirbantys slaugytojai nuo kitų metų pacientus galės konsultuoti savarankiškai. Tai sukėlė didžiulę diskusiją socialinėje erdvėje. Į tai sureagavo ir ministras Arūnas Dulkys, jis penktadienio rytą dar kartą komentavo šį sprendimą, tik šį kartą jau socialinėje erdvėje.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje startuoja naujovė – pacientų pavėžėjimas. Tiesa, kol kas tai – tik bandomasis projektas tam tikrose savivaldybėse. Be to, jis bus pradėtas tik nuo tam tikrų paslaugų poreikį turinčių pacientų. Bet jau nuo lapkričio 1 d. pavėžėjimas dalyje Lietuvos startuos pilna koja ir truks iki kitų metų liepos.

Siekdama greičiau ir kokybiškiau įvertinti pacientų skundus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto žalos nustatymo komisiją paversti įstaiga. Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė, pusketvirtų metų veikiantis „žalos be kaltės“ modelis išryškino „tam tikrus procesinius trūkumus, kurie, žiūrint į ateitį, gali dar labiau trukdyti efektyviai komisijai priimti sprendimus“. Anot jos, šiuo metu komisiją sudaro institucijų, asociacijų deleguoti atstovai, kuriems š...

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis sako norintis retų ligų gydymą padaryti prieinamesnį pacientams. Pasak Prezidentūros, pataisomis siūloma labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo sistemą labiau orientuoti į sprendimų atitiktį paciento poreikiams, padidinti sprendimų skaidrumą bei kokybę, įtraukti į sprendimų priėmimo procesą svarbių suinteresuotų grupių atstovus.

Savaitgalį Klaipėdoje praūžė Jūros šventė. Nors visą savaitgalį miesto gyventojai ir jo svečiai mėgavosi įvairiomis pramogomis ir renginiais, vis tik darbo netrūko nei policijos pareigūnams, nei medikams. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja Dovilė Černiauskienė pasakoja, kad Jūros šventės savaitgalis niekuo neišsiskyrė nuo kitų savaitgalių pacientų skaičiumi. Šį savaitgalį Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje per parą buvo priimti apie 180 pacientų.

Gyventojai vis nesiliauja stebėtis gydymo įstaigose regėdami tuščius koridorius, nors eilės patekti pas gydytojus didžiulės. Poliklinikų vadovai atkerta, kad toks vaizdas – kaip tik gerai organizuoto darbo ženklas. Valstybinės institucijos gi pažymi, kad siekiant mažesnių eilių aktyviau galėtų prisidėti ir patys pacientai.

Pacientai vis dar gėdijasi tam tikrų savo sveikatos problemų, tad vaistinėje neretai šnibžda arba bando išsisukti nuo klausimų. Tačiau kad ir koks negalavimas kamuoja, jis nėra gėdingas, sako vaistininkai.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pasakoja, kad dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie apie savo sveikatos problemas bijo kalbėti.