pacientai

Inicijuodami slaugos ir socialinių paslaugų reformą valdantieji gyrėsi, kad nuo 2029 metų ruošiami pokyčiai supaprastins kelią pacientams. Vis dėlto medikų, pacientų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai sako matantys nemažai neatsakytų klausimų ir abejoja, ar pokyčiai iš tiesų palengvins paslaugų gavimą.

Daugiau nei dešimtmetį intensyviosios terapijos skyriuje dirbusi slaugytoja Julie McFadden atskleidė neįprastą reiškinį, kuris kartais nutinka prieš pat žmogaus mirtį. Sunkiai sergantis žmogus staiga atgauna jėgas, pradeda kalbėti, juokauti ir net atrodo pasveikęs. Tačiau, pasak slaugytojos, toks pagerėjimas gali būti apgaulingas. „Yra vienas reiškinys, kuris įvyksta mirties ir mirimo proceso metu. Jo negali paaiškinti, kaip ir aš, net medikai“, – atviravo J. McFadden.

Nuo kitų metų turint įsigalioti naujai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimo tvarkai, prioritetizuojančiai viešąjį sektorių, sveikatos apsaugos ministras akcentuoja, kad šie pokyčiai reikalingi užtikrinti šalies pasirengimą atremti grėsmes. Savo ruožtu sveikatos paslaugų įstaigų vadovai neigia dalies pacientų ir medikų organizacijų teiginius, kad ši tvarka gali pailginti eiles, anot jų, ligoninės pasiruošusios teikti daugiau paslaugų.

Pacientams, besilankantiems Utenos ligoninės Konsultacijų poliklinikoje, įvedama naujovė. Ligoninė pradėjo siųsti SMS priminimus, kuriuose bus pateikta informacija apie artėjantį apsilankymą pas gydytoją. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia VšĮ Utenos ligoninė, SMS žinutėse pacienti ras savo vardą, pavardę, gydytojo duomenis, vizito datą, laiką, kabineto numerį bei atvykimo adresą.

Susirgus neretai tenka ieškoti, kur gauti gydytojo paskirtą kompensuojamą priemonę, ar aiškintis, kodėl tenka susimokėti už paslaugą, kuri turėjo būti nemokama. Socialdemokratai Seimui siūlo didinti kompensuojamų medicinos priemonių prieinamumą ir nustatyti realią atsakomybę už neteisėtas priemokas bei žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Projektai antradienį įveikė pirmuosius balsavimus.

Nuo gegužės įsigaliojus griežtesnei tvarkai, pagal kurią gydymo įstaigos pacientams privalo užtikrinti paslaugas be papildomų priemokų, pacientų atstovai teigia pastebintys atvejų, kai žmonių vis tiek prašoma susimokėti. Tuo metu Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir verslo atstovai teigia, kad dar per anksti vertinti, ar naujoji tvarka veikia. „Padarytas pakeitimas yra teisingas ir reikalingas, žiūrint iš pacientų pusės.

Pacientai jau dabar piktinasi protu nesuvokiamomis eilėmis pas gydytojus, tačiau medikų organizacijos ir ligoninių vadovai įspėja, kad tai gali būti ne pabaiga. Nuo kitų metų ligonių kasų brandinami paslaugų apmokėjimo pokyčiai jiems kelia didelį nerimą. Įspėjama, kad tai įstaigoms gali tapti lyg kilpa ant kaklo, mat dalies paslaugų tiesiog nebus galimybės suteikti.

Panevėžio miesto poliklinikoje oficialiai užbaigtas vienas didžiausių pastarųjų metų modernizavimo projektų. Daugiau nei 1 900 kvadratinių metrų plotą apėmę atnaujinimo darbai pakeitė poliklinikos veidą, pagerino pacientų ir darbuotojų sąlygas. Kartu išplėstas teikiamų medicinos paslaugų spektras ir įsigyta modernios įrangos. Apie įgyvendintus pokyčius, investicijas ir ateities planus pasakoja Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Aurelija Petronienė.

Nuo spalio 1 d. poliklinikose laukia pokyčiai – slaugytojai galės atlikti daugiau tyrimų ir vertinti jų rezultatus. Viliamasi, kad taip šeimos gydytojai daugiau laiko galės skirti tiems pacientams, kuriems labiausiai reikalingos jo kompetencijos. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), plečiamos slaugytojų funkcijos leis efektyviau organizuoti šeimos gydytojo komandos darbą.

Klaipėdos universiteto ligoninė 2026-ųjų pirmąjį pusmetį skaičiuoja 4,9 mln. eurų veiklos nuostolius. Įstaigos direktorius Audrius Šimaitis sako, jog ketverius metus besitęsiantis pajamų deficitas pradeda kelti rimtus iššūkius.  „Kadangi ketverius metus iš eilės yra neigiamas balansas, tai pradėjo kauptis tiekėjų skolos ir tai tikrai tampa rimtu iššūkiu, kaip organizuoti paslaugas“, – posėdžio metu kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius.

Nuo įkyrių pacientų, kurie ne savo laiku veržiasi į gydytojo kabinetą sakydami „aš tik paklausti“ medikai ėmė gintis specialiais užraktais. Vis daugiau poliklinikų remontuodamos kabinetus įrengia duris, kurios atsidaro tik iš vidaus arba su specialia mediko kortele. Tad, kad ir kaip norėtų ligonis, į vidų be gydytojo kvietimo nebeįeis. Kaip į tokią naujovę reaguoja pacientai? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Atsiprašau, aš tik paklaust noriu.

Rugsėjo 1-oji simbolizuoja ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir atneša pokyčių daliai pacientų. Nuo rudens taps prieinamas ne vienas naujas vaistas, keisis kai kurių ligų gydymo tvarka. Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuo šių metų rugsėjo pacientams taps prieinami nauji Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojami vaistai.

Vilniaus Šv. Roko ligoninėje pradėtas vidinis tyrimas dėl medikės, kuriai darbo metu policijos pareigūnai nustatė sunkų girtumą. Darbuotoja nuo pareigų nušalinta, Eltai nurodė gydymo įstaiga. Kaip skelbė LRT, incidentas Šv. Roko ligoninėje įvyko rugpjūčio 10 d. Tądien policijos pareigūnai į gydymo įstaigą vyko du kartus – iš pradžių dėl kilusio konflikto, o vėliau gavus pranešimą apie galimai neblaivią medicinos darbuotoją.

Viena dažniausių regėjimo sutrikimo ir apakimo priežasčių vyresniame amžiuje ar tarp cukriniu debetu sergančių gyventojų yra akies geltonosios dėmės ligos. Laiku pradėtas, tinkamai parinktas ir tęsiamas gydymas gali sulėtinti ligos eigą ir padėti žmonėms ilgiau išsaugoti regėjimą. Siekdama šių tikslų, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino geltonosios dėmės ligų diagnostikos ir gydymo tvarką. „Regėjimas yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo kokybę lemiančių funkcijų.

Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose pacientams teks laukti trumpiau, o jų būklė bus įvertinama greičiau. Toks pokytis numatomas suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams. Jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą.

Šių laikų medicina daug procedūrų ir operacijų leidžia atlikti taip, kad pacientas dar tą pačią dieną būtų išrašomas į namus. Tačiau jei patys nusprendėte „dėl ramybės“ dar likti ligoninėje, reikėtų nusiteikti, kad medicinos personalo pagalba jums nepriklauso. Neseniai viešai nuskambėjo tokioje situacijoje atsidūrusios vienos lietuvės nusistebėjimai, kad susimokėjus už nakvynę ligoninėje atsiduri kaip viešbutyje.

Blogų ar gėdingų klausimų, ypač kai jie susiję su sveikata, nėra. Vis tik gydytojai neslepia, kad kai kurie pacientų skundai ir atvykimo į gydymo įstaigą aplinkybės priverčia pakelti antakį. Nors medikai pabrėžia, kad yra pasiruošę padėti visais atvejais, dalis pacientų gerokai nustebina, į Skubios pagalbos skyrių ar skubiai konsultacijai pas šeimos gydytoją atvykę dėl keistai ir kurioziškai skambančių nusiskundimų.

Viena dažniausių regėjimo sutrikimo ir apakimo priežasčių vyresniame amžiuje ar tarp cukriniu debetu sergančių gyventojų yra akies geltonosios dėmės ligos. Laiku pradėtas, tinkamai parinktas ir tęsiamas gydymas gali sulėtinti ligos eigą ir padėti žmonėms ilgiau išsaugoti regėjimą. Siekdama šių tikslų, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino geltonosios dėmės ligų diagnostikos ir gydymo tvarką. „Regėjimas yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo kokybę lemiančių funkcijų.

Karštą pirmadienio rytą prie gydymo įstaigos nusidriekusi gyva žmonių eilė „talonėliui“ pas gydytoją gauti nustebino ne vieną. Gyventojai gūžčiojo pečiais, kad vaizdas primena sovietmetį ir piktinosi eilėmis pas gydytojus.  Klinika savo ruožtu paaiškino, kad tokiu vaizdu per daug stebėtis nereikėtų – vizitų laikai pas dalį specialistų ištirpsta akimirksniu, o nemokamos paslaugos darosi sunkiai prieinamos.

Pacientų pavėžėjimo sistemos organizavimas ir finansavimas pernai neužtikrino racionalaus valstybės lėšų naudojimo, trečiadienį pranešė Valstybės kontrolė. 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, jog kai kuriais mėnesiais pacientų pavėžėjimo administravimas kainavo kelis kartus daugiau nei pats pacientų vežimas, pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara buvo neaiški, o kontrolė nepakankama.

Reta, bet labai pavojinga liga – paveldima angioedema. Apie ją galima nieko neįtarti, kol staiga neprasideda gyvybiškai grėsmingi tinimai. Dažnai ši liga gali būti supainiojama su alergija arba apendicitu. Skaičiuojama, kad šia reta, tačiau pavojinga liga Lietuvoje serga vos kelios dešimtys žmonių. Tačiau nors yra paveldima, ja nebūtinai turi sirgti tėvai – žmogui ji gali pasireikšti visiškai netikėtai.

Parengti tvarkos pakeitimai, kurie leis dalį oftalmologinių paslaugų pacientams suteikti nuotoliniu būdu, pasitelkiant akių dugno vaizdų vertinimą ir gydytojų oftalmologų nuotolines konsultacijas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodoma, teleoftalmologijos paslauga pirmiausia bus skirta cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems kyla diabetinės retinopatijos – vienos dažniausių regėjimo sutrikimų ir aklumo priežasčių – rizika.

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Pagal įstatymą kartu yra numatyti atvejai, kai ir gaudami valstybės apmokamą paslaugą pacientai tam tikrais atvejais galės prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą.

Siekdami pažaboti agresyviai nusiteikusius ir medikus terorizuoti linkusius pacientus šeimos gydytojai prašo suteikti galimybę juos išrašyti iš apylinkės. Ministerija tokį siūlymą vertina rezervuotai – pasak jos, dažniausiai pacientų agresiją sąlygoja jų būklė, o tai negali būti priežastis neteikti pagalbos.

Nuo gegužės 1 d. įsigalios pacientams svarbūs pokyčiai, tačiau, pasak specialistės, jie nėra tokie palankūs, kaip bandoma pateikti. Taip pat netyla diskusijos dėl jaunųjų medikų siuntimo dirbti į regionus – vieni tai laiko būtinu sprendimu mažinant specialistų trūkumą, kiti įžvelgia grėsmę gydytojų pasirinkimo laisvei. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė ir pegadogė, politikė Orinta Leiputė.

Artėjant gegužės 1-ajai, pacientams svarbu žinoti ne tik, kokie pokyčiai įsigalios, bet ir kur rasti visą reikalingą informaciją apie priemones ir paslaugas, už kurių skirtumą bus galima sumokėti. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė ir pegadogė, politikė Orinta Leiputė. Pokyčiai nuo gegužės 1 d. Pradėkime nuo tų pokyčių, kurie įsigalios nuo gegužės pirmosios.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.

Nuo agresyvių ir terorizuojančių pacientų pavargę poliklinikų gydytojai reikalauja teisės išbraukti juos iš savo apylinkės pacientų sąrašo ir jų nebegydyti. Su fiziniu ir psichologiniu smurtu susiduriantys medikai sako, kad vien pamatę, jog užsiregistravo konfliktiškas pacientas, patiria stresą ir nebegali tinkamai gydyti net mandagiai besielgiančių, niekuo dėtų ligonių.

Antrus metus Lietuvoje veikiant tvarkai, kai agresyviems ar priekabiaujantiems pacientams medikai gali neteikti pagalbos, šeimos gydytojai ją norėtų įteisinti ir poliklinikose, kad agresyvius pacientus būtų galima išrašyti iš apylinkės ir neteikti jiems paslaugų.  Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tam kol kas neuždega žalios šviesos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pakoreguotai pacientų pavėžėjimo tvarkai Lietuvoje. Nuo šiol laukia aiškesni, bet kartu ir griežtesni pavėžėjimo kriterijai. Jų nesilaikantiems asmenims net grės sankcijos.

Kėdainių rajone pasikeitusi neįgaliųjų pavėžėjimo paslaugų teikimo tvarka sukėlė klausimų ir nerimasties krašto neįgaliesiems. Anksčiau paprastai telefonu užsakoma paslauga tapo gerokai sudėtingesnė, mat dabar norintieji pasinaudoti specialiu autobusiuku privalo rašyti prašymus ir laukti savivaldybės patvirtinimo. Gyventojai tai vadina pasityčiojimu, o savivaldybė aiškina, kad pokyčiai būtini reorganizuojant paslaugų teikimą.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) veikiančios Skausmo klinikos komandą papildė du gydytojai anesteziologai reanimatologai, todėl nuo šiol lėtinio skausmo mažinimo procedūromis galės pasinaudoti daugiau pacientų. „Būna, kad į kliniką pacientai atvežami vežimėliais, ateina su ramentais. Bet po procedūros pastebime, kad išeina be ramentų arba atsistoja iš vežimėlio ir jau gali eiti pasiremdami“, – džiaugiasi RVUL gydytojas anesteziologas reanimatologas Rapolas Pelanis.

Daug diskusijų sukėlęs vadinamasis pacientų priemokų uždraudimo įstatymas įsigalioja jau nuo gegužės 1 d. Pamažu aiškėja, už ką gi pacientams liks galimybė prisimokėti, jei savo iniciatyva pasirinktų brangiau kainuojančią priemonę. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gegužės 1 d. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais uždrausta imti priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos sveikatos pasaugos.

Nesibaigianti gydymo įstaigų reforma ir nepasitikėjimas regionų ligoninėmis ima virsti absurdu. Viena didžiausių šalies gydymo įstaigų – Santaros klinikos – įspėja pacientus, kad atvykę gydytis jie gali būti išvežti į kitas ligonines. Santaros klinikų lovos šiuo metu beveik visos užpildytos. Medikai neslepia, kad pacientai neretai žūtbūt veržiasi į Santaras, nors reikiamą pagalbą galėtų gauti ir savo miestų ligoninėse.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje šie metai prasidėjo reikšmingu pokyčiu – chirurginiam gydymui pradėtas taikyti 4-os kartos CO₂ lazeris. Ši technologija leidžia atlikti itin tikslias, saugias ir tausojančias operacijas, o Vakarų Lietuvos gyventojams suteikia galimybę aukščiausio lygio pagalbą gauti arčiau namų. Iki šiol dėl šio pažangaus gydymo pacientams tekdavo vykti į Vilnių ar Kauną.

„Atveži skubiai vaiką į ligoninę, o dar turi gerokai pavargti, kol rasi, kur pastatyti automobilį“, – stovėjimo vietų prie ligoninių stoka skundėsi vilnietė Milda. Pačios įstaigos konstatavo, kad tai – itin jautrus, bet ne visada lengvai sprendžiamas klausimas. Tačiau didelė skuba neturėtų tapti pateisinimu pažeidimams, kai automobilis statomas į neįgaliesiems skirtas vietas.

Ilgos eilės pas gydytojus, ypač – tam tikrus specialistus, išlieka didžiulis skaudulys Lietuvoje. Viena to priežasčių – gydytojų trūkumas, arba neretai – netolygus jų pasiskirstymas. Kol regionai viliodami vienus specialistus neriasi iš kailio, kiti pasirenka didesniu ar net pilnu krūviu dirbti privačiose įstaigose. Nemažai dirbančių gydytojų – pensinio amžiaus arba esantys per žingsnį nuo jo.

Gyventojai stebisi – nors nebuvo kojos įkėlę į polikliniką, pasakoja E. sveikatos sistemoje randantys įrašus apie apsilankymą gydymo įstaigoje. Ministerija teigia, kad taip galėjo atsitikti dėl suformuotų receptų kalio jodido tabletėms atsiimti ar žmogiškosios klaidos. Kartu ji paragino aptikus klaidingus įrašus aiškintis su įstaiga.

Ar įsivaizduojate ligoninėje tvyrantį spragintų kukurūzų kvapą ir sklindančius kalėdinio filmo garsus? Ir tai ne fantazija, o Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus realybė. Taip medikai stengiasi pradžiuginti mažuosius pacientus, kad šventinis laikotarpis jiems būtų kuo linksmesnis. Vaikai ten rašo laiškus Kalėdų Seneliui ir juos siunčia ypatinguoju klinikų paštu. Palinkę prie stalų mažieji pacientai, kai kurie – ir drauge su tėveliais – rašo laiškus Kalėdų Seneliui.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) su pacientais pasidalino svarbia žinia –šventiniu laikotarpiu keičiasi dalies padalinių darbo laikas. Informacija apie tai gydymo įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Informuojame apie ambulatorines paslaugas teikiančių padalinių darbo laiko pasikeitimus tarpšventiniu laikotarpiu.

Naujojoje Vilnioje esančioje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje jau virš 30 metų veikia vienas ypatingas skyrius, kuriame gaivinamas ne tik kūnas, bet ir „siela“ – tai Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, kuriame pagalba teikiama sunkiausiais su psichiatrija susijusiais atvejais – o jų, dėl šios medicinos srities specifikos, pasitaiko itin dažnai ir sunkių.

Tęsiant sostinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo darbus, remonto darbai užbaigti Centro poliklinikos Diagnostikos centre Pylimo gatvėje. Tai tik vienas iš keturių atnaujinamų padalinių, kurių remonto bendra vertė siekia 853 tūkst. eurų. Prie šios įstaigos yra prisirašę net 117 tūkst. vilniečių, todėl fizinės aplinkos pokyčius pajaus didelis gyventojų bei jiems teikiančių paslaugas darbuotojų skaičius. Be to, pacientų laukia ir nauja paslaugos.

Pacientai apstulbę, ne vienoje įstaigoje susidūrę su nukeliamomis operacijomis arba stabdomu nemokamų tyrimų atlikimu. Ligonių kasų paaiškinimas paprastas – skirtų lėšų limitas išeikvotas, o už daugiau paslaugų apmokėta nebus. Tiesa, primenama, kad atlikti tyrimus bei gauti kitas paslaugas galima ir kitose šalies įstaigose.  Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai apie apribojamas iš valstybės lėšų apmokamas sveikatos paslaugas.

Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją. Antradienį parlamentarai priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad gaunant valstybės apmokamas sveikatos paslaugas iš pacientų negalima prašyti nieko primokėti. Tiesa, yra numatytos kelios išimtys. Už įstatymo pataisas balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 3, susilaikė 8. Didžioji dalis opozicijos narių balsavime nedalyvavo.

Pacientų priemokų reikalus svarstant Sveikatos reikalų komitete nebuvo pažeistos Statute numatytos procedūros. Tai antradienį konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jos nariai taip pat paragino posėdžiams pirmininkaujančius komitetų pirmininkus ateityje tiksliau formuluoti balsavimams teikiamus  klausimus. Už tokią parlamentarės Lilijos Vaitiekūnienės pasiūlytą išvadą antradienį neeiliniame posėdyje balsavo 6 etikos komisijos nariai.

Antakalnio poliklinikoje atnaujinus registratūrą, toliau aktyviai vykdomi Vilniaus miesto gydymo įstaigų infrastruktūros atnaujinimo projektai. Greta savivaldybės reguliariai skiriamų lėšų investiciniams projektams, priemokoms šeimos gydytojų komandoms, slaugos paslaugas teikiantiems darbuotojams  į sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir infrastruktūros gerinimą sostinėje investuojama virš 16 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

Dalis klaipėdiečių apstulbo, kai išvydo vienos gydymo įstaigos pranešimą, kad reikalingus tyrimus galės gauti tik susimokėję iš savo kišenės. Žinia apie tai socialiniame tinkle pasidalinęs Jūrininkų sveikatos priežiūros centras nurodė, kad valstybės apmokamų radiologijos paslaugų šį mėnesį suteikti nebegali.

Pirmadienį vakare pranešta, kad Santaros klinikas planuoja palikti dar 3 vaikų neurochirurgai, apie tai jie pranešė patys išplatindami pranešimą spaudai. Pastarosiomis savaitėmis Santaros klinikas iš viso paliko jau 6 šios srities specialistai. Net 5 iš jų dirbo su vaikais.