pacientai

Nuo įkyrių pacientų, kurie ne savo laiku veržiasi į gydytojo kabinetą sakydami „aš tik paklausti“ medikai ėmė gintis specialiais užraktais. Vis daugiau poliklinikų remontuodamos kabinetus įrengia duris, kurios atsidaro tik iš vidaus arba su specialia mediko kortele. Tad, kad ir kaip norėtų ligonis, į vidų be gydytojo kvietimo nebeįeis. Kaip į tokią naujovę reaguoja pacientai? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Atsiprašau, aš tik paklaust noriu.

Rugsėjo 1-oji simbolizuoja ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir atneša pokyčių daliai pacientų. Nuo rudens taps prieinamas ne vienas naujas vaistas, keisis kai kurių ligų gydymo tvarka. Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuo šių metų rugsėjo pacientams taps prieinami nauji Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojami vaistai.

Vilniaus Šv. Roko ligoninėje pradėtas vidinis tyrimas dėl medikės, kuriai darbo metu policijos pareigūnai nustatė sunkų girtumą. Darbuotoja nuo pareigų nušalinta, Eltai nurodė gydymo įstaiga. Kaip skelbė LRT, incidentas Šv. Roko ligoninėje įvyko rugpjūčio 10 d. Tądien policijos pareigūnai į gydymo įstaigą vyko du kartus – iš pradžių dėl kilusio konflikto, o vėliau gavus pranešimą apie galimai neblaivią medicinos darbuotoją.

Viena dažniausių regėjimo sutrikimo ir apakimo priežasčių vyresniame amžiuje ar tarp cukriniu debetu sergančių gyventojų yra akies geltonosios dėmės ligos. Laiku pradėtas, tinkamai parinktas ir tęsiamas gydymas gali sulėtinti ligos eigą ir padėti žmonėms ilgiau išsaugoti regėjimą. Siekdama šių tikslų, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino geltonosios dėmės ligų diagnostikos ir gydymo tvarką. „Regėjimas yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo kokybę lemiančių funkcijų.

Nuo lapkričio 1 d. Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose pacientams teks laukti trumpiau, o jų būklė bus įvertinama greičiau. Toks pokytis numatomas suteikus daugiau savarankiškumo SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojams. Jie galės patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą.

Šių laikų medicina daug procedūrų ir operacijų leidžia atlikti taip, kad pacientas dar tą pačią dieną būtų išrašomas į namus. Tačiau jei patys nusprendėte „dėl ramybės“ dar likti ligoninėje, reikėtų nusiteikti, kad medicinos personalo pagalba jums nepriklauso. Neseniai viešai nuskambėjo tokioje situacijoje atsidūrusios vienos lietuvės nusistebėjimai, kad susimokėjus už nakvynę ligoninėje atsiduri kaip viešbutyje.

Blogų ar gėdingų klausimų, ypač kai jie susiję su sveikata, nėra. Vis tik gydytojai neslepia, kad kai kurie pacientų skundai ir atvykimo į gydymo įstaigą aplinkybės priverčia pakelti antakį. Nors medikai pabrėžia, kad yra pasiruošę padėti visais atvejais, dalis pacientų gerokai nustebina, į Skubios pagalbos skyrių ar skubiai konsultacijai pas šeimos gydytoją atvykę dėl keistai ir kurioziškai skambančių nusiskundimų.

Viena dažniausių regėjimo sutrikimo ir apakimo priežasčių vyresniame amžiuje ar tarp cukriniu debetu sergančių gyventojų yra akies geltonosios dėmės ligos. Laiku pradėtas, tinkamai parinktas ir tęsiamas gydymas gali sulėtinti ligos eigą ir padėti žmonėms ilgiau išsaugoti regėjimą. Siekdama šių tikslų, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino geltonosios dėmės ligų diagnostikos ir gydymo tvarką. „Regėjimas yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo kokybę lemiančių funkcijų.

Karštą pirmadienio rytą prie gydymo įstaigos nusidriekusi gyva žmonių eilė „talonėliui“ pas gydytoją gauti nustebino ne vieną. Gyventojai gūžčiojo pečiais, kad vaizdas primena sovietmetį ir piktinosi eilėmis pas gydytojus.  Klinika savo ruožtu paaiškino, kad tokiu vaizdu per daug stebėtis nereikėtų – vizitų laikai pas dalį specialistų ištirpsta akimirksniu, o nemokamos paslaugos darosi sunkiai prieinamos.

Pacientų pavėžėjimo sistemos organizavimas ir finansavimas pernai neužtikrino racionalaus valstybės lėšų naudojimo, trečiadienį pranešė Valstybės kontrolė. 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, jog kai kuriais mėnesiais pacientų pavėžėjimo administravimas kainavo kelis kartus daugiau nei pats pacientų vežimas, pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara buvo neaiški, o kontrolė nepakankama.

Reta, bet labai pavojinga liga – paveldima angioedema. Apie ją galima nieko neįtarti, kol staiga neprasideda gyvybiškai grėsmingi tinimai. Dažnai ši liga gali būti supainiojama su alergija arba apendicitu. Skaičiuojama, kad šia reta, tačiau pavojinga liga Lietuvoje serga vos kelios dešimtys žmonių. Tačiau nors yra paveldima, ja nebūtinai turi sirgti tėvai – žmogui ji gali pasireikšti visiškai netikėtai.

Parengti tvarkos pakeitimai, kurie leis dalį oftalmologinių paslaugų pacientams suteikti nuotoliniu būdu, pasitelkiant akių dugno vaizdų vertinimą ir gydytojų oftalmologų nuotolines konsultacijas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodoma, teleoftalmologijos paslauga pirmiausia bus skirta cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems kyla diabetinės retinopatijos – vienos dažniausių regėjimo sutrikimų ir aklumo priežasčių – rizika.

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Pagal įstatymą kartu yra numatyti atvejai, kai ir gaudami valstybės apmokamą paslaugą pacientai tam tikrais atvejais galės prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą.

Siekdami pažaboti agresyviai nusiteikusius ir medikus terorizuoti linkusius pacientus šeimos gydytojai prašo suteikti galimybę juos išrašyti iš apylinkės. Ministerija tokį siūlymą vertina rezervuotai – pasak jos, dažniausiai pacientų agresiją sąlygoja jų būklė, o tai negali būti priežastis neteikti pagalbos.

Nuo gegužės 1 d. įsigalios pacientams svarbūs pokyčiai, tačiau, pasak specialistės, jie nėra tokie palankūs, kaip bandoma pateikti. Taip pat netyla diskusijos dėl jaunųjų medikų siuntimo dirbti į regionus – vieni tai laiko būtinu sprendimu mažinant specialistų trūkumą, kiti įžvelgia grėsmę gydytojų pasirinkimo laisvei. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė ir pegadogė, politikė Orinta Leiputė.

Artėjant gegužės 1-ajai, pacientams svarbu žinoti ne tik, kokie pokyčiai įsigalios, bet ir kur rasti visą reikalingą informaciją apie priemones ir paslaugas, už kurių skirtumą bus galima sumokėti. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė ir pegadogė, politikė Orinta Leiputė. Pokyčiai nuo gegužės 1 d. Pradėkime nuo tų pokyčių, kurie įsigalios nuo gegužės pirmosios.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.

Nuo agresyvių ir terorizuojančių pacientų pavargę poliklinikų gydytojai reikalauja teisės išbraukti juos iš savo apylinkės pacientų sąrašo ir jų nebegydyti. Su fiziniu ir psichologiniu smurtu susiduriantys medikai sako, kad vien pamatę, jog užsiregistravo konfliktiškas pacientas, patiria stresą ir nebegali tinkamai gydyti net mandagiai besielgiančių, niekuo dėtų ligonių.

Antrus metus Lietuvoje veikiant tvarkai, kai agresyviems ar priekabiaujantiems pacientams medikai gali neteikti pagalbos, šeimos gydytojai ją norėtų įteisinti ir poliklinikose, kad agresyvius pacientus būtų galima išrašyti iš apylinkės ir neteikti jiems paslaugų.  Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tam kol kas neuždega žalios šviesos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pakoreguotai pacientų pavėžėjimo tvarkai Lietuvoje. Nuo šiol laukia aiškesni, bet kartu ir griežtesni pavėžėjimo kriterijai. Jų nesilaikantiems asmenims net grės sankcijos.

Kėdainių rajone pasikeitusi neįgaliųjų pavėžėjimo paslaugų teikimo tvarka sukėlė klausimų ir nerimasties krašto neįgaliesiems. Anksčiau paprastai telefonu užsakoma paslauga tapo gerokai sudėtingesnė, mat dabar norintieji pasinaudoti specialiu autobusiuku privalo rašyti prašymus ir laukti savivaldybės patvirtinimo. Gyventojai tai vadina pasityčiojimu, o savivaldybė aiškina, kad pokyčiai būtini reorganizuojant paslaugų teikimą.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) veikiančios Skausmo klinikos komandą papildė du gydytojai anesteziologai reanimatologai, todėl nuo šiol lėtinio skausmo mažinimo procedūromis galės pasinaudoti daugiau pacientų. „Būna, kad į kliniką pacientai atvežami vežimėliais, ateina su ramentais. Bet po procedūros pastebime, kad išeina be ramentų arba atsistoja iš vežimėlio ir jau gali eiti pasiremdami“, – džiaugiasi RVUL gydytojas anesteziologas reanimatologas Rapolas Pelanis.

Daug diskusijų sukėlęs vadinamasis pacientų priemokų uždraudimo įstatymas įsigalioja jau nuo gegužės 1 d. Pamažu aiškėja, už ką gi pacientams liks galimybė prisimokėti, jei savo iniciatyva pasirinktų brangiau kainuojančią priemonę. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gegužės 1 d. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais uždrausta imti priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos sveikatos pasaugos.

Nesibaigianti gydymo įstaigų reforma ir nepasitikėjimas regionų ligoninėmis ima virsti absurdu. Viena didžiausių šalies gydymo įstaigų – Santaros klinikos – įspėja pacientus, kad atvykę gydytis jie gali būti išvežti į kitas ligonines. Santaros klinikų lovos šiuo metu beveik visos užpildytos. Medikai neslepia, kad pacientai neretai žūtbūt veržiasi į Santaras, nors reikiamą pagalbą galėtų gauti ir savo miestų ligoninėse.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje šie metai prasidėjo reikšmingu pokyčiu – chirurginiam gydymui pradėtas taikyti 4-os kartos CO₂ lazeris. Ši technologija leidžia atlikti itin tikslias, saugias ir tausojančias operacijas, o Vakarų Lietuvos gyventojams suteikia galimybę aukščiausio lygio pagalbą gauti arčiau namų. Iki šiol dėl šio pažangaus gydymo pacientams tekdavo vykti į Vilnių ar Kauną.

„Atveži skubiai vaiką į ligoninę, o dar turi gerokai pavargti, kol rasi, kur pastatyti automobilį“, – stovėjimo vietų prie ligoninių stoka skundėsi vilnietė Milda. Pačios įstaigos konstatavo, kad tai – itin jautrus, bet ne visada lengvai sprendžiamas klausimas. Tačiau didelė skuba neturėtų tapti pateisinimu pažeidimams, kai automobilis statomas į neįgaliesiems skirtas vietas.

Ilgos eilės pas gydytojus, ypač – tam tikrus specialistus, išlieka didžiulis skaudulys Lietuvoje. Viena to priežasčių – gydytojų trūkumas, arba neretai – netolygus jų pasiskirstymas. Kol regionai viliodami vienus specialistus neriasi iš kailio, kiti pasirenka didesniu ar net pilnu krūviu dirbti privačiose įstaigose. Nemažai dirbančių gydytojų – pensinio amžiaus arba esantys per žingsnį nuo jo.

Gyventojai stebisi – nors nebuvo kojos įkėlę į polikliniką, pasakoja E. sveikatos sistemoje randantys įrašus apie apsilankymą gydymo įstaigoje. Ministerija teigia, kad taip galėjo atsitikti dėl suformuotų receptų kalio jodido tabletėms atsiimti ar žmogiškosios klaidos. Kartu ji paragino aptikus klaidingus įrašus aiškintis su įstaiga.

Ar įsivaizduojate ligoninėje tvyrantį spragintų kukurūzų kvapą ir sklindančius kalėdinio filmo garsus? Ir tai ne fantazija, o Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus realybė. Taip medikai stengiasi pradžiuginti mažuosius pacientus, kad šventinis laikotarpis jiems būtų kuo linksmesnis. Vaikai ten rašo laiškus Kalėdų Seneliui ir juos siunčia ypatinguoju klinikų paštu. Palinkę prie stalų mažieji pacientai, kai kurie – ir drauge su tėveliais – rašo laiškus Kalėdų Seneliui.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) su pacientais pasidalino svarbia žinia –šventiniu laikotarpiu keičiasi dalies padalinių darbo laikas. Informacija apie tai gydymo įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Informuojame apie ambulatorines paslaugas teikiančių padalinių darbo laiko pasikeitimus tarpšventiniu laikotarpiu.

Naujojoje Vilnioje esančioje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje jau virš 30 metų veikia vienas ypatingas skyrius, kuriame gaivinamas ne tik kūnas, bet ir „siela“ – tai Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, kuriame pagalba teikiama sunkiausiais su psichiatrija susijusiais atvejais – o jų, dėl šios medicinos srities specifikos, pasitaiko itin dažnai ir sunkių.

Tęsiant sostinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo darbus, remonto darbai užbaigti Centro poliklinikos Diagnostikos centre Pylimo gatvėje. Tai tik vienas iš keturių atnaujinamų padalinių, kurių remonto bendra vertė siekia 853 tūkst. eurų. Prie šios įstaigos yra prisirašę net 117 tūkst. vilniečių, todėl fizinės aplinkos pokyčius pajaus didelis gyventojų bei jiems teikiančių paslaugas darbuotojų skaičius. Be to, pacientų laukia ir nauja paslaugos.

Pacientai apstulbę, ne vienoje įstaigoje susidūrę su nukeliamomis operacijomis arba stabdomu nemokamų tyrimų atlikimu. Ligonių kasų paaiškinimas paprastas – skirtų lėšų limitas išeikvotas, o už daugiau paslaugų apmokėta nebus. Tiesa, primenama, kad atlikti tyrimus bei gauti kitas paslaugas galima ir kitose šalies įstaigose.  Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai apie apribojamas iš valstybės lėšų apmokamas sveikatos paslaugas.

Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją. Antradienį parlamentarai priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad gaunant valstybės apmokamas sveikatos paslaugas iš pacientų negalima prašyti nieko primokėti. Tiesa, yra numatytos kelios išimtys. Už įstatymo pataisas balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 3, susilaikė 8. Didžioji dalis opozicijos narių balsavime nedalyvavo.

Pacientų priemokų reikalus svarstant Sveikatos reikalų komitete nebuvo pažeistos Statute numatytos procedūros. Tai antradienį konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jos nariai taip pat paragino posėdžiams pirmininkaujančius komitetų pirmininkus ateityje tiksliau formuluoti balsavimams teikiamus  klausimus. Už tokią parlamentarės Lilijos Vaitiekūnienės pasiūlytą išvadą antradienį neeiliniame posėdyje balsavo 6 etikos komisijos nariai.

Antakalnio poliklinikoje atnaujinus registratūrą, toliau aktyviai vykdomi Vilniaus miesto gydymo įstaigų infrastruktūros atnaujinimo projektai. Greta savivaldybės reguliariai skiriamų lėšų investiciniams projektams, priemokoms šeimos gydytojų komandoms, slaugos paslaugas teikiantiems darbuotojams  į sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir infrastruktūros gerinimą sostinėje investuojama virš 16 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

Dalis klaipėdiečių apstulbo, kai išvydo vienos gydymo įstaigos pranešimą, kad reikalingus tyrimus galės gauti tik susimokėję iš savo kišenės. Žinia apie tai socialiniame tinkle pasidalinęs Jūrininkų sveikatos priežiūros centras nurodė, kad valstybės apmokamų radiologijos paslaugų šį mėnesį suteikti nebegali.

Pirmadienį vakare pranešta, kad Santaros klinikas planuoja palikti dar 3 vaikų neurochirurgai, apie tai jie pranešė patys išplatindami pranešimą spaudai. Pastarosiomis savaitėmis Santaros klinikas iš viso paliko jau 6 šios srities specialistai. Net 5 iš jų dirbo su vaikais.

Santaros klinikas drebina neramumai – kone vienu metu iš darbo išėjo trys neurochirurgai, tarp jų ir buvęs skyriaus vadovas. Tėvai sako esantys šokiruoti – vaikai liko be medikų, kurie, jų teigimu, tiesiogine prasme juos pastatė ant kojų ir išgelbėjo gyvybes. Prabilo ir darbą palikę medikai – nebegalėjo pakęsti įtemptos atmosferos ir vidinių konfliktų. TV3 šaltinių duomenimis, iš neurochirurgijos skyriaus planuoja išeiti dar trys gydytojai.

Pirmadienio rytą gydymo įstaigos viena po kitos dalinasi, kad dėl E. sveikatos sutrikimų gerokai sulėtėjo pacientų registracija arba iš viso nėra galimybės išrašyti vaistų. E. sveikatos tinklalapyje informuojama, kad problema yra sprendžiama. Viena iš apie sutrikimus pranešusių įstaigų – Vilniaus rajono poliklinika.

Opozicijai susirūpinus sveikatos paslaugų prieinamumu, socialdemokratai abejoja konservatorių nuoširdumu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės, Seimo Pirmininko pavaduotojos Orintos Leiputės, šnekėdami apie pacientų gerovę, dešinės politikai dažnai turi galvoje privačių gydymo įstaigų gerovę. „Triuškinančiu pralaimėjimu pasibaigusios kadencijos metu konservatoriai padarė kone viską, kas įmanoma, kad sveikatos paslaugų prieinamumas žmonėms sumažėtų.

VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos skyriuje – pacientams nerimą kelianti situacija. Skelbiama, kad per trumpą laiką vienas po kito gydymo įstaigą paliko garsūs, ilgus metus čia dirbę chirurgai: prof. Saulius Ročka, dr. Ramūnas Raugalas, dr. Žilvinas Chomanskis, dr. Gediminas Lukšys. Nors pati ligoninė ramina, kad tai yra „normalus procesas“, prabilta ir apie galimą spaudimą įstaigoje.

Nuo šeštadienio pavežėjimo paslauga galės pradėti naudotis daugiau pacientų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Skelbiama, jog nuo šiol paslauga bus prieinama ne tik transplantacijos laukiantiems, gulintiems pacientams, bet ir kitoms ligonių grupėms.  „Iki metų pabaigos paslaugos bus teikiamos tokia pat apimtimi, kaip ir anksčiau“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Sveikatos apsaugos ministerija  nuo lapkričio 1 d. atnaujina pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimą tokia pat apimtimi, kokia jos buvo teikiamos iki šių metų birželio 1 d. Tai reiškia, kad paslauga galės pasinaudoti ne tik transplantacijos laukiantys ir gulintys pacientai, bet ir kitos pacientų grupės.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomi pokyčiai pacientams pablogins paslaugų prieinamumą, o medikams – darbo užmokestį, dėl to gali augti šešėlio ir korupcijos rizikos, skelbiama antradienį pristatytame tyrime. Vertinimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikai. Tyrimą užsakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija.

Respublikinė Šiaulių ligoninė „Facebook“ socialiniame tinkle paskelbė džiugią naujieną –  Šiaulių bendruomenė ypatingai pagerbė miestui nusipelniusią gydytojų šeimą. Inauguruojant naują Šiaulių miesto garbės pilietį, šventė prasidėjo jautria ir simboline akimirka – Auksinio šaulio padėkos ženklo įteikimu.

Nors Išankstinės pacientų registracijos sistemos vienas iš tikslų – mažinti eiles pas medikus, deja, gydymo įstaigos ir pacientai ja naudojasi per mažai. Sistemoje neskelbiami visi laisvi vizitų laikai, neregistruojami visi laukiančiųjų sąrašai. Tai lemia, kad gyventojai praranda galimybę greičiau ar patogiau patekti pas gydytoją, nesudaromos sąlygos tolygesniems pacientų srautams.

Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai – enteriniai mišiniai – pradėti kompensuoti 100 procentų bazinės kainos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Taip mažinama finansinė našta pacientams, kuriems enterinis maitinimas yra vienintelis būdas gauti pakankamai maistinių medžiagų bei energijos.