Deda Dulkio reformą į šuns dienas: bus dar daugiau piktų pacientų ir ne trumpesnės eilės?

Apie tai padiskutuoti susirinkę medikų, ligoninių ir pacientų asociacijų atstovai vieningai tvirtina matantys įvairias rizikas, o ir neatsakytų klausimų – ne vienas.

„Medicina yra ta vieta, kur revoliucijos netinka, čia turi būti tik evoliucija. O tie visi drastiški pakeitimai ir reformos, gimusios kabinetuose, dažniausiai pasmerktos žlugti arba kenčia nuo jų kiti, o ne jų sumanytojai“, – pirmadienį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos organizuotoje diskusijoje apibendrindamas konstatavo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos (LRLA) vadovas Vygantas Sudaris.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Bręsta rimti pokyčiai sveikatos sistemoje: dalį gydytojų darbo permes slaugytojoms, tačiau tuo patenkinti ne visi

Opozicija lieja kritiką: „Arūnas Dulkys – kaip tas daktaras, kuris apie mirusįjį sako, kad jo būklė stabili“

Nauja ligoninės vadovė – iš žemės ūkio srities: užvirė kalbos, ar gydymo įstaigai būtinai turi vadovauti medikas

Nuo pradžių kėlė daug klausimų

Aršios diskusijos dėl reformos tikslingumo ėmė virti dar vos pateikus pirminius įstatymų pakeitimo projektus. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva tvirtino, kad sveikatos reforma nuo pat pradžių buvo labai diskutuotina. 

„Dar pernai turėjome labai daug diskusijų tiek su Seimo nariais, tiek ministerija. Ypač šeimos gydytojų organizacijos kėlė labai daug klausimų, kalbėjome apie kelis aspektus – buvo daug klausimų apie pacientus, pačius medikus. Matome, kad tai, ką kalbėjome ir dėl ko nuogąstavome pernai, jau vyksta dabar“, – pastebėjo ji. 

Pašnekovė priminė, kad labiausiai šeimos gydytojai ir akademinė bendruomenė priešinosi tam, kad įstaigos, kur dirba šeimos gydytojai, būtų jungiamos prie ligoninių.

„Dabar matome, kad vyksta jungimas, įgyvendinimas, matome situaciją, kokia yra. Jau dabar pradeda sujunginėti pirminės priežiūros įstaigas su ligoninėmis, natūralu, kad kyla didelis nepasitenkinimas, apie ką jau kalbėjome pernai. 

Tai yra labai nelogiška, nes visas pasaulis eina priešinga kryptimi – kaip tik palieka šeimos gydytojus kuo labiau autonomiškus, kad būtų kuo labiau atskirti nuo specialistų ir ligoninių. Taigi kėlėme klausimus, kodėl ministerija turi tokią mintį, tai atsakymų negavome. Jie tiesiog sakė, kad bendradarbiautume. Tai jie mąsto taip, kad tas bendradarbiavimo klausimas bus išspręstas tada, kai sujungs pirminę priežiūrą su ligonine. Bet taip neturėtų vykti“, – kalbėjo A. Astafjeva. 

Nors pasisakė prieš tokį įstaigų jungimą, pašnekovė neprieštaravo, kad reforma turi ir savo teigiamų pusių.

„Geras dalykas reformoje, kad savivaldybės turėtų užtikrinti tam tikras specialistų paslaugas – turi dirbti, pavyzdžiui, urologas, nesvarbu, kurios srities specialistas. Tai – sveikintina, tik klausimas, ar tam užteks žmogiškųjų resursų, nes tikrai kiekvienoje savivaldybėje neužteks visų specialistų“, – konstatavo šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė.

Reformos tikslas – milžiniškos lėšos

Paklausta, ar, jos manymu, reforma yra orientuota į paprastus žmones, Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė rėžė tiesiai šviesiai – viskas pirmiausiai sukasi apie pinigus.

„Onkologiniai pacientai yra tie, kurie naudojasi labai skirtingomis sistemos grandimis – ir tretinio, ir antrinio, ir pirminio lygio asmens sveikatos priežiūra, ką ir apima ši reformos dalis. Labai svarbu pažymėti, ką bent mes girdėjome susitikimuose, koks išskirtinis šio proceso organizavimo dalykas, kad visuomet kaip raktinis žodis buvo argumentuojama, jog ši reforma reikalinga įsisavinti Europos Sąjungos (ES) lėšas – ne tiek, kad pagerinti pacientų pasitenkinimą, užtikrinti gydytojų geras darbo sąlygas ar gerą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę“, – konstatavo ji.

„Kitas dalykas, daugiausiai reformuoja tai rajonus, šeimos gydytojo instituciją, o didieji pinigai pakliūna statyboms, didiesiems centrams. Tai gal reikėtų iniciatyvos atvirai parodyti, kokie yra procentai, kokiais skaičiais pasidengia Lietuva tomis lėšomis reformos metu“, – sakė V. Sudaris.

Pasak jos, kol visos kalbos sukosi, kad reformos reikia tam, jog lėšos būtų panaudotos, ligoninės gautų investicijas, visi kiti elementai liko kažkur paraštėse.

V. Sudaris savo ruožtu svarstė, kur išties nusės didžioji lėšų dalis. „Kaip minėta, reforma sugalvota siekiant įsisavinti ES lėšas. Kitas dalykas, daugiausiai reformuoja tai rajonus, šeimos gydytojo instituciją, o didieji pinigai pakliūna statyboms, didiesiems centrams. Tai gal reikėtų iniciatyvos atvirai parodyti, kokie yra procentai, kokiais skaičiais pasidengia Lietuva tomis lėšomis reformos metu. (...) Valdžios atstovai, manau, tą turi – gal kažką pasako, gal kažko nepasako“, – komentavo jis. 

Pacientai ir medikai pasigenda dialogo 

Pasak POLA direktorės, ruošiant reformą apskritai pasigesta, kad vyktų bendrakūra: „Visas pasaulis dabar kalba apie sprendimų priėmimo procedūrą, kaip svarbu įtraukti visas suinteresuotas puses, ir šiandien čia kalbame skirtingų pusių atstovai. Tačiau šiuo atveju rengiant reformą labiau vyko monologas. Susitikimų vyko daug, bet juose buvo pristatoma, kaip bus, o ne buvo teiraujamasi, kokie jūsų lūkesčiai“, – pridūrė N. Čiakienė. 

A. Astafjevos teigimu, šeimos gydytojų asociacija visada kėlė klausimus ne tik kaip darbuotojai, bet kaip ir pacientai.

„Pačioje pradžioje kėlėme klausimą apie „burbulą“ – nes būta tikslo uždaryti pacientus į vadinamuosius „burbulus“, kad jie paslaugas gautų tik savo savivaldybės sveikatos centre. Sakėme, kad taip negali būti. Kai paskaičiau paskutinį projektą, tos nuostatos neliko. Tačiau šiandien projektas yra toks, rytoj jis gali būti kitoks. Taigi bendrakūros nėra“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Gydytoja priminė, kad dar pernai svarstant šį pakeitimą teko eiti viešu keliu, organizuoti streiko akciją, pasitelkti žurnalistus, tačiau klausimų vis dar lieka.

„Tada buvo kalbama apie tuos savivaldybės „burbulus“, paciento kelią, ribojimus, taip pat – ir apie gydytojus. Iki šiol keliame klausimą apie darbuotojų delegavimus. Kalbame, kad tai yra blogai, bet visa tai projektuose išlieka. Bandome toliau kalbėtis, sakyti, kad tai nėra gerai. Bet niekas to negirdi“, – teigė ji.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė antrino, kad derinimas ir diskusijų trūkumas atsiliepė ir slaugytojų bendruomenei – jie taip pat jautė įtampą, stresą, netikrumą dėl to, kas bus daroma ir kaip tai bus vykdoma.

„Darbuotojų atstovai ne visada būdavo kviečiami į aptarimus ir į jų nuomones taip pat ne visada atsižvelgiama“, – teigė ji. 

Mato kabinetinę reformą

Bent iš kelių įstaigų pasitraukus didesniam ar mažesniam būriui medikų reformos oponentai skubėjo įžvelgti tiesioginį to ryšį su reforma. Valdantieji tą neigia neįžvelgdami jokių sąsajų.

„Manau, tiesa slypi kažkur per vidurį – yra ir reformos pasekmė, yra ir politikavimo. Kiekvienoje vietoje nėra vien tik juoda arba balta. Bet kiek dabar domiuosi, kiek tai susiję su mūsų ir kitomis įstaigomis, ten, kur bus aktyvūs tikrieji struktūriniai pakeitimai, gali būti įvairių, labai nemalonių reakcijų“, – kalbėjo Pakruojo ligoninės direktorius. 

Jis pasakojo jau nugirdęs medikų kalbų, kad štai jau pensija šalia, gaus išeitines kompensacijas ir daugiau nebedirbs. 

„O tada ką daryti, nelabai įsivaizduoju. Nežinau, kaip pavyktų kompensuoti išeinančių slaugytojų kiekį. Nenorėčiau būti šitos situacijos valdytoju, direktoriumi ir panašiai. Atsiprašau, bet tai jau nebevaldoma“, – kalbėjo jis. 

Jis siūlė pažvelgti į jau esančią situaciją visoje Lietuvoje: „Ar kur nors, kad ir didelėje gydymo įstaigoje, dabar trūksta pacientų? Netrūksta, visur eilės. Tai dar sumažinkime tų paslaugų teikimą rajonuose ir ką tada turėsime – dar daugiau piktų pacientų. 

„Ne problema yra pačiuose rajonuose, butelio kakliukas yra išvykstant į trečio lygio ir kitas specializuotas įstaigas. Rajone mes susitariam – ar čia bus sujungtas šeimos gydytojas prie ligoninės ar ne, jis vis tiek dirbs savo darbą, jo apmokėjimas bus visiškai toks pats“, – kalbėjo jis.

V. Sudaris sakė nesuprantantis ir nesulaukiantis atsakymų, kas tokio pasidarė blogai, kad reikėjo vėl jungti pirminio ir antrinio lygio įstaigas:

„Ar padaryta kokia analizė, kad tai yra blogai? Atrodo keistas kiek kabinetinės reformos įbrukimas, o ne iš vidaus viskas.“

Pašnekovas nesuprato, ką pakeis ir taip propaguojamas bendradarbiavimas ir sutartys tarp gydymo įstaigų.

„Sakykime, Pakruojis neturės kardiologo, pasirašysime sutartį su kokia Balbieriškio ligonine, kas turi kardiologą, ir kas iš to? Tas žmogus nevažiuos, jis važiuos į Panevėžį ir nieko nepadarysi. Sutartimis ir administravimu žmonių įpročių nepakeisi, nors galbūt mūsų didieji vadovai ir vadybininkai taip galvoja, sėkmės jiems“, – žodžio kišenėje neieškojo LRLA asociacijos vadovas. 

Sistema nepatemps dėl specialistų stygiaus?

N. Čiakienė taip pat atkreipė dėmesį, kad viena iš reformos dedamųjų – vis daugiau paslaugų stengiamasi teikti namuose.

„Vėlgi dažnai iškeliamos gerosios europinės praktikos, sakoma, kad vis daugiau pacientų nori gauti slaugos paslaugas į namus, vis daugiau paslaugų gali būti atliekama dienos stacionaro centruose. Tačiau mes iš savo pacientų bendruomenės matome ir girdime nuogąstavimus, kad, deja, pas mus sistema neveikia labai gerai, integraliai su socialinė priežiūros sistema. Bijome, kad čia sistemos resursai nepaveš, per mažai yra investuojama į sistemos gebėjimą tas paslaugas teikti“, – konstatavo pacientų atstovė.  

Ji priminė, kad STRATOS analizės pateikta, kiek slaugytojų Lietuvai reikės 2030 metais, tačiau pažymima, kad vertinimas atliktas remiantis tik tuo, kokį slaugytojai darbą atlieka dabar, o ne kokio masto yra tikrieji poreikiai.

Antrindama jai A. Volodkaitė pažymėjo, kad slaugytojų ne tik labai trūksta, bet objektyviai ši problema nėra įvertinta.

„Galime kalbėti apie tam tikrus skaičius, bet nėra objektyvumo, kad tų darbuotojų trūksta tiek, o ne gerokai daugiau, nes turime kalbėti apie slaugytojų darbo krūvius. Kadangi slauga yra tokia profesija, kad negali paciento palikti be paslaugos, tad jei trūksta slaugytojo, greičiausiai vienas slaugytojas teiks paslaugą ne 5 pacientams stacionare, o 5, 8 ar net 10.

Objektyvus darbo krūvio nenustatymas, neįvertinimas kartais sukelia nepasitenkinimą tiek pacientams, kad jiems tenka laukti, kol prie jų prieis slaugytojas, bet ir patiems darbuotojams kelia perdegimo, profesinio išsekimo grėsmę. Taip pat tai, kad išgirsi nepasitenkinimą iš pacientų, gydytojų, kitų specialistų, kuriems atrodo, kad slaugytojas tuo metu stengėsi per mažai užtikrinti gerą, kokybišką slaugą“, – pastebėjo LSSO prezidentė.

Pasak jos, koją kiša visuomenės klaidingas požiūris, kad slaugytoja yra ta, kuri paduos pudelį vandens, palaikys už rankos. 

„Tai yra tik viena iš funkcijų, viena pagalbos priemonių. Bet slaugytojai yra baigę kolegijas, universitetus, įgiję be galo daug kompetencijų ir šiuolaikinė slaugytoja gali daug daugiau nei specialistai, baigę prieš 20–30 metų ir gali gerokai daugiau prisidėti prie pacientų sveikatos priežiūros, kalbant tiek apie prevenciją, tiek prie darbo pirminėje sveikatos priežiūroje“, – kalbėjo A. Volodkaitė.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad nuo kitų metų slaugytojai galės teikti savarankiškas konsultacijas, taip pat įstatymiškai ruošiama jiems suteikti dar daugiau funkcijų.