Kasmet Lietuvoje maždaug 400 moterų išgirsta kiaušidžių vėžio diagnozę. Daugiau kaip pusė jų miršta. Deja, bet 70–80 procentų šių moterų liga nustatoma per vėlai.
Negana to, daliai šių pacienčių veiksmingi gydymo būdai vis dar neprieinami, mat sprendimai kompensuoti veiksmingus vaistus užtrunka mėnesius, kartais – metus.
„Dažniausiai kalbame apie tas onkologines ligas, kurių paplitimas didžiausias: krūties, prostatos ar gimdos kaklelio vėžį. Šie susirgimai turi net jiems dedikuotus mėnesius, vyksta gausybė renginių, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į sergamumą. Tačiau turime nepamiršti ir tų lokalizacijų, kuriomis sergama rečiau.
Atrodytų, apie 400 moterų – nedaug, bet jų nemaža dalis yra jaunos. Sėkmingai gydant, jos galėtų likti darbingos ir išlikti visaverte visuomenės dalimi. Kita problema – kiaušidžių vėžys ilgai nepasižymi jokiais simptomais, todėl nustatomas vėlai, o tai apsunkina gydymą“, – pirmadienį Seime kalbėjo parlamentarė Jurgita Sejonienė.
Vėžį nustatė atsitiktinai, profilaktinio patikrinimo metu
Pacientė Adėlė Daujotienė – viena iš tų kelių šimtų moterų, kuri 2022 m. išgirdo kiaušidžių vėžio diagnozę. Kaip pasakojo moteris, jai liga nustatyta visiškai atsitiktinai, profilaktinės darbo patikros metu.
„Atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą, radiologas pastebėjo pakitimų ir rekomendavo, kad reikia atlikti kompiuterinę tomografiją. Skubos tvarka atlikus krūtinės, pilvo ir dubens kompiuterinę tomografiją, kairėje pusėje buvo rastas didelis, 8,6 cm darinys.
Iki tol jokių išskirtinių simptomų nejaučiau, išskyrus pilvo pūtimą. Jo labai nesureikšminau, nes darbe dažnai pasitaikydavo nereguliari mityba. Po tyrimų „žaliuoju koridoriumi“ buvau skubiai nukreipta pas gydytojus onkoginekologus. Dar buvau pasiųsta atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, kuris tik patvirtino, kad darinys yra piktybinis“, – pasakojo moteris.
„Iki tol jokių išskirtinių simptomų nejaučiau, išskyrus pilvo pūtimą. Jo labai nesureikšminau, nes darbe dažnai pasitaikydavo nereguliari mityba“, – pasakojo pacientė.
Toliau Adėlė buvo skubos tvarka stacionarizuota operaciniam gydymui, vėliau laukė chemoterapija.
„Po operacijos išvykau į antrinio lygio reabilitaciją, ten sulaukiau histologinio tyrimo rezultatų. Gydytojas patarė, kad šiuo atveju po chemoterapijos man labai tiktų biologinė taikinių terapija, tačiau Lietuvoje ji nebuvo kompensuojama.
Grįžusi pradėjau chemoterapinį gydymą, iš viso buvo šeši ciklai, kuriuos fiziškai pakėliau gana lengvai. Tačiau gydytojas nuogąstavo, kad gali įvykti greitas ligos atkrytis, rekomendavo atlikti laparoskopinę pilvo apžiūrą, svarstyta taikyti „karštąją chemiją“ (HIPEC) procedūra. Pilve įtartinų darinių nematė, todėl šios procedūros nuspręsta nedaryti, o tik taikyti aktyvų stebėjimą“, – kalbėjo pacientė.
Per du mėnesius – staiga pablogėjusi būklė
Adėlei kas tris mėnesius būdavo atliekami tyrimai. Tačiau jei dar 2024 m. sausį rezultatai nerodė jokių progresavimo požymių, vos po dviejų mėnesių moteris dėl pablogėjusios būklės greitosios pagalbos automobiliu atvežta į priėmimo skyrių.
Pilvo ertmėje buvo rastas ascitas ir diagnozuotas kiaušidžių vėžio atkrytis. Moteriai vėl skirta skubi chemoterapija. Šį kartą, siekiant sustabdyti ligą, 2024 m. rugpjūtį buvo atlikta ir sudėtinga HIPEC procedūra. Po to vėl sekė reabilitacija ir pacientei paskirtas aktyvus stebėjimas.
„Pati tvarkingai kas mėnesį tikrindavausi vėžio žymenį, kas tris mėnesius buvo atliekami radiologiniai tyrimai. Deja, praėjus metams po procedūros, nors vėžio žymuo dar nebuvo viršijęs normos ribos, 2025 m. rugpjūtį, kompiuterinė tomografija vėl parodė skysčio sankaupas pilve.
Šiuo metu man vėl lašinama chemoterapija, tačiau po trijų ciklų organizmas jau stipriai išsekęs: kraujo rodikliai labai pablogėjo. Todėl tenka didinti tarpus tarp ciklų ir mažinti vaistų dozes. Ir net jas sumažinus kraujo rodikliai nebegrįžta į normą, ypač trombocitai“, – pasakojo Adėlė.
Moteris atviravo, kad jau po pirmo atkryčio patyrė didžiulį stresą, o antrą kartą grįžusi liga visiškai prislėgė. „Žinote, net gyventi nesinori... Atrodo, praeini visas sudėtingiausias procedūras, ateina naujovės, o tau – vėl atkrytis.
Labai tikiuosi ir viliuosi, kad Vyriausybė atkreips dėmesį ir nepaliks mūsų, sergančiųjų kiaušidžių vėžiu. Tikimės, kad bus kompensuojama biologinė taikinių terapija, to laukiu kaip ir daug kitų Lietuvos moterų“, – vylėsi Adėlė.
Viskas būna gerai, o po pusmečio – ketvirta stadija
VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Vilius Rudaitis konstatavo, kad tik apie ketvirtadalis kiaušidžių vėžio atvejų nustatomi ankstyvose stadijose, likusieji – trečios ar ketvirtos.
„Nėra nė vieno diagnostinio metodo pasaulyje, kuris leistų šią ligą nustatyti labai anksti. Dėl to kyla ir pacienčių nusivylimas, kartais net kaltinimai gydytojams, kad štai prieš pusmetį nieko nematė, o dabar – jau trečia, ketvirta stadija. Tačiau ligos biologija yra sudėtinga – ji ne visada nuosekliai eina per visas stadijas, liga ilgai būna besimptomė“, – kalbėjo jis.
„Lietuvoje mirtingumas nuo kiaušidžių vėžio daugiau nei du kartus viršija pasaulinį vidurkį“, – sakė gydytoja.
Pasakodamas apie kiaušidžių vėžio operacinį gydymą, gydytojas teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį chirurgija pasiekė savo galimybių maksimumą. „Gydymo principai iš esmės nesikeitė: pagrindinis tikslas yra pašalinti visą naviką, o vėliau pacientė tęsia gydymą pas onkologus chemoterapeutus“, – sakė ginekologas.
Pasak jo, nors pasakymas „pašalinti visą naviką“ skamba paprastai, realybėje tai – itin sudėtingos operacijos: „Jas turi ištverti pacientės, o kartu su jomis – ir artimieji, tiek jų sėkmę, tiek – komplikacijas, kurios yra ypač sudėtingos.“
Pasak gydytojo, šios operacijos apima didžiules įvairių organų rezekcijas, po kurių reikalinga sudėtinga slauga ir intensyvioji terapija.
Pusė pacientų susiduria su neteisybe – efektyvus vaistas neprieinamas
Nacionalinio vėžio instituto Medikamentinės onkologijos skyriaus vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė apgailestavo, kad 70–80 proc. naujai diagnozuotų kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių liga progresuoja jau per pirmuosius dvejus metus.
„Lietuvos vėžio registro duomenimis, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant kiaušidžių vėžiu siekia tik apie 40 proc. Tai yra išgyvena mažiau nei kas antra moteris. Tai itin liūdni skaičiai. Dar vienas skaičius, kuriuo, deja, išsiskiriame (...) – Lietuvoje mirtingumas nuo kiaušidžių vėžio daugiau nei du kartus viršija pasaulinį vidurkį“, – pabrėžė gydytoja.
Pasak jos, nors europiniame kontekste laikomės panašiai, toks atotrūkis nuo pasaulinių tendencijų rodo ne ligos biologijos ypatumus, o mūsų gydymo savalaikiškumo ir efektyvumo problemas. Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu susiduriama su neteisybe – vos vieno tyrimo rezultatai nulemia, ar moteriai bus prieinamas efektyvus gydymas.
„Nuo praėjusių metų džiaugiamės biologinių žymenų prieinamumu – tai naujas raktas skirti taikininį gydymą. Tačiau vėžio biologija tokia, kad apie 50 proc. pacienčių turi specifinius žymenis, o kita pusė yra tokios moterys, kurių vėžio ląstelėse šių žymenų nerasta.
Tačiau čia susiduriame su neteisybe, kad turinčios specifinius vėžio žymenis pacientės gali gauti ir antrą taikininį biologinį vaistą palaikomajam gydymui. Tačiau kitos moterys lieka su tuo senesniu gydymu ir ne netenka efektyvaus gydymo, bet ir praranda brangius gyvenimo metus“, – sakė B. Brasiūnienė.
Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas pabrėžė, kad taikinių terapija padeda ilgesniam laikui atidėti ligos atsinaujinimą, nes blokuoja vėžinių ląstelių signalus daugintis ir jos, negaudamos signalo, iškeliauja į užprogramuotą mirtį.
„Turiu ligonių, kurioms kiaušidžių vėžys buvo atsinaujinęs tris, keturis kartus, o pradėjus skirti šiuos vaistus, joms remisija tęsiasi jau šešerius septynerius metus. (...) Moterys nesirenka, kokiu vėžiu susirgti. Jei egzistuoja individualizuota, taikinių terapija, ji turėtų būti kompensuojama. Nuo praėjusių metų šie vaistai yra patvirtinti, tačiau jau beveik pusę metų nėra realaus progreso – jie vis dar nepasiekia pacienčių. Kyla klausimas: kas trukdo?“ – sakė gydytojas.
Viltis išgyventi paskandinama biurokratizmo liūne
Nors šie vaistai, kurie laiką iki ligos progresavimo prailgina mažiausiai dvigubai, Europoje yra registruoti ir įtraukti į rezervinį kompensuojamųjų vaistų sąrašą Lietuvoje, sprendimai vis dar stringa.
„Vaistas gali būti sukurtas, registruotas, praėjęs visas vertinimo procedūras ir net įtrauktas į rezervinių vaistų sąrašus. Tačiau šalia įsijungia kitos procedūros – pradedame vertinti, ar turime pinigų, galime sudaryti sutartis, įsakymą.
Ir čia laikas nėra reglamentuotas – tai gali būti ne rečiau kaip kartą per pusmetį, gal ir dažniau. Taigi pacientas lieka tarsi įkalintas, negali nieko paspausti ir tik turi viltį. Tad belieka kliautis pažadais. (...) Bet už kiekvieno statistinio skaičiaus stovi konkretus žmogus ir jo gyvenimas“, – konstatavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Pasak jos, ypač sudėtinga žinant, kad langas, per kurį galima skirti vaistą atkryčio prevencijai, yra labai siauras – vos pora mėnesių po pirminio gydymo.
„Jei tas laikas praleidžiamas, vaistas vėliau tiesiog nebetenka prasmės. Todėl jau seniai kalbame apie lankstesnes procedūras. Pavyzdžiui, jei valstybė nespėja su procedūromis, galbūt žmogus galėtų laikinai susimokėti pats, o valstybė vėliau grąžintų?
Arba bent jau norėtųsi tiksliai žinoti terminus, žmogus pasiskaičiuos, kad gal keturiems mėnesiams gali nusipirkti vaistą, gal pasiskolinti lėšų. O dabar mes nieko nežinome – ar vaistą iškels birželį, ar lapkritį, kada pasirašys sutartį. Dabar yra visiškas neužtikrintumas“, – apgailestavo POLA atstovė.
Ji pridūrė, kad pacientės Adėlės pasakojimas – tik viena iš daugybės panašių istorijų, kurias išklausius jauti gumulą gerklėje. „Teoriškai skaičius visi žinome: neskaičiuojant nedarbo dienų, kasdien onkologinės ligos diagnozę išgirsta apie 50 žmonių, o kiaušidžių vėžį – vidutiniškai dvi moterys.
Ar tai daug? Žiūrint į tai, kad tai darbingos, savimi besirūpinančios moterys, kurioms tiesiog nepasisekė „ištraukti laimingos kortos“, [šie skaičiai yra labai skaudūs]“, – konstatavo N. Čiakienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
